Alytaus miesto savivaldybėje užgimė sprendimo projektas, kuriuo siekiama nutraukti nuomos sutartį su jau dvidešimt metų Alytaus miesto teatre patalpas besinuomojančia bendrove „Alytaus radijas“. Sprendimo projekto rengėjos Lauros Radzevičiūtės pateikti argumentai - galimas neteisėtumas ir grubus teisės aktų pažeidimas.
27-erius metus Alytuje veikiančios radijo stoties „FM99“ vadovas Liudas Ramanauskas tokį politikės užmojį vertina kaip asmeninio keršto akciją ir realią grėsmę radijo stočiai. Alytaus emigrantas, žinomas dainininkas, buvęs grupės „Airija“ narys Nojus Mileris, sužinojęs apie politikų inicijuotą sprendimo projektą stojo ginti radijo stoties ir inicijavo peticiją.
Sprendimo projekte nurodoma, kad nuomos sutartis sudaryta su UAB „Alytaus radijas“ negyvenamosioms 122,46 kv. m patalpoms Rotušės a. 2, Alytuje, Alytaus miesto teatro pastate. Nuomininkas už nuomojamas patalpas moka 1,45 Eur už 1 kv. m per mėnesį, bendrai 177,33 Eur per mėnesį.
Be kita ko, tarybos sprendimu, siekiant viešo konkurso organizavimo skaidrumo ir nešališkumo, siūloma įgalioti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėją Auksę Juonienę organizuoti 2 punkte nurodytos patalpos viešą nuomos konkursą, vadovaujantis Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Savivaldybės materialiojo turto nuomos aprašo ir Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo patvirtinimo“, kadangi akivaizdu, kad dabartinė Alytaus miesto teatro vadovybė ignoruoja aukščiau minimus imperatyvaus pobūdžio teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės nuosavybės teise priklausančių patalpų valdymą.
Pradinis nuompinigių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Nuompinigių už savivaldybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr.
Reaguodamas į tokius sprendimo projekte išdėstytus argumentus, radijo stoties vadovas L. Ramanauskas pabrėžė, kad srendimo projekto teikėja L. Radzevičiūtės rengtą projektą laiko asmeninio keršto akcija. Siekdamas paneigti sprendimo projekte išdėstytus argumentus, L. Ramanauskas teigia, kad UAB „Alytaus radijas“ patalpų nuomos konkursą laimėjo pasiūliusi didžiausią nuomos kainą, o konkursą, vadovaudamasi anuomet galiojusiais teisės aktais, rengė pati Alytaus miesto savivaldybė.
Be to, tvirtinama, kad bendrovė visuomet sąžiningai vykdė nuomininko pareigas ir iki šiol mokėjo didžiausią nuomos kainą iš visų teatro patalpose įsikūrusių subjektų. Rašte prašoma nenutraukti patalpų nuomos sutarties, mat jos pritaikytos būtent radijo stoties veiklai.
Alytaus miesto teatro vadovė Inesa Pilvelytė, reaguodama į sprendimo projekte minimą jos asmenį, taip pat praėjusią savaitę Alytaus miesto tarybai įteikė raštišką kreipimąsi, kuriame išdėsto savo pastebėjimus ir komentarus.
I. Pilvelytė išvardijo, su kuo buvo sudarytos patalpų nuomos/panaudos sutartys jos vadovavimo laikotarpiu bei pabrėžė, kad L. Radzevičiūtės vadovavimo Alytaus miesto teatrui laikotarpiu kai kurios organizacijos užėmė teatro patalpas ir jomis naudojosi be jokio aiškaus teisės pagrindo. I. Pilvelytė prašo L. Radzevičiūtės teiginio, kad Alytaus miesto teatro direktorė I. Pilvelytė ir radijo stoties „FM99“ vadovas L. Ramanauskas yra susiję artimais ryšiais, pagrįstumo.
Vietos savivaldos institucijos ir nuomininko teisės
Vietos savivalda - valstybės teritorijos administracinio vieneto - savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinius gyventojus, tiesiogiai išrinktus atstovus - savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias ir kitas institucijas.
Lietuvos Respublika, siekdama narystės Europos Sąjungoje yra pasirašiusi Europos vietos savivaldos chartiją, kuri buvo ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo. Europos vietos savivaldos chartijoje nurodyta, kad „Ši teisę turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti...
Savivaldybių indeksas
Istorinė apžvalga
Pasaulinė praktika rodo, kad jau nuo senų laikų bandoma derinti centrinį krašto valdymą su vietiniu. Savivaldos ištakos Lietuvoje gana senos: tai ir Magdeburgo bei Kulmo savivaldos teisių suteikimas Lietuvos miestams, ir seimelių veikla.
Po paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo 1795 metais, kai Lietuva buvo prijungta prie Rusijos, seimeliai buvo prilyginti Rusijos apskrities bajorų suvažiavimui, o po 1863 metų sukilimo iš viso panaikinti. Nuo 1795 metų palaipsniui pradėta diegti Rusijoje egzistavusi regionų valdymo sistema.
1870 metais Rusijoje buvo priimti Miestų nuostatai, galioję iki Pirmojo pasaulinio karo. Lietuvoje dėl revoliucinių neramumų jie pradėti diegti tik 1878 metais. Palyginti su minėtu Malonės raštu miestams, Miestų nuostatai buvo žymiai demokratiškesni ir praktiškesni. Miestas galėjo savarankiškiau tvarkytis savo gyvenimą: rūpintis komunaliniu ūkiu, prekybos plėtimu, kainų reguliavimu, mokyklų statyba, švietimu, sveikatos apsauga, kultūra (bibliotekomis, muziejais) ir pan. Dūma buvo renkama ketveriems metams.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vietos savivaldybių įstatymas priimtas Valstybės Tarybos posėdyje 1919 metų spalio 10 dieną. 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos valstybės Konstituciją, kurios 5 str. sakė: „Lietuvos teritorija skirstoma į apskritis, valsčius ir miestus. Įstatymu gali būti sudaryti autonominiai vienetai, kurių sienas ir teises nustato įstatymas“.
Svarbiausia, kad po 130 metų Lietuvoje vėl buvo įteisinta vietos savivaldybė. 1929 metų rugsėjo 7 dieną buvo priimtas antrasis savivaldybių įstatymas. Šis įstatymas savivaldybių formavimąsi, jų veiklą. Savivaldos sistemoje didesnė reikšmė buvo skiriama žemiausiajai Lietuvos savivaldos grandžiai - seniūnijai. Tai reiškia, kad savivaldybės reikalus tiesiogiai tvarko patys teritorijos gyventojai arba jų įgaliotiniai.
Savivaldos diena
Pagal 1937 m. vasario 10 d. įstatymą, Lietuvoje buvo įsteigtos trys sritys: Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. 1940 metų birželio 15 dieną Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, egzistavusios savivaldybės pradėtos griauti. Savivaldybių darbuotojai buvo atleidinėjami iš darbo arba net deportuojami iš krašto.
Atkuriamasis Lietuvos Respublikos Seimas 1990 metų kovo 11 dieną, išreikšdamas tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Vietos savivaldos pagrindų įstatymu (1990 m. vasario 12 d.) buvo likviduota 565 apylinkių sistema, įvestas administracinis teritorinis suskirstymas į 44 rajonus ir 11 didžiųjų miestų (iš viso 55 savivaldybės). Iki 1994 m. buvo 60 savivaldybių (įskaitant Visagino savivaldybę ir 427 apylinkes), labai neaiškios pagal hierarchiją ir savivaldos laipsnį, sistemos trūkumai.
Pradžią esminiam lūžiui vietos savivaldos sistemoje davė Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas 1992 metais. Konstitucijoje vietos savivaldai buvo skirti 6 straipsniai. Konstitucinės normos dėl vietos savivaldos buvo rengiamos atsižvelgiant ir į Europos Vietos savivaldos chartijos nuostatas bei reikalavimus. Konstitucijos priėmimas davė pagrindą iš esmės keisti teisinę sistemą, reglamentavusią vietos savivaldą Lietuvoje.
Vadovaujantis demokratinių valstybių patirtimi buvo parengti ir priimti naujo tipo įstatymai: 1993 m. liepos 1 d. Vyriausybės atstovo įstatymas, skirtas reglamentuoti savivaldos institucijų veiklos teisinės priežiūros tvarką, 1994 metų liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas.
Vienas svarbiausių įvykių, įtakojusių šios dienos savivaldos plėtrą, buvo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo priėmimas 2000 m. gruodžio 12 d. (įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d., kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu). 1994 m. įsigaliojęs Vietos savivaldos įstatymas įtvirtino savivaldybės, kaip juridinio asmens statusą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybių tarybas. Sukurta įstatyminė bazė įgalino demokratizuoti krašto valdymą.
Jau 17 a. prancūzų mąstytojas Alexis de Tocqueville'is teigė, kad vietos bendruomenė yra senesnė už valstybę ir kad tokia bendruomenė turi teisę spręsti savo reikalus nepriklausomai nuo centrinės valdžios. Įvairiuose visuomenės raidos tarpsniuose žmonės skirtingai suvokė demokratiją ir jos pasireiškimo formas - savivaldą. Bendriausiąja prasme demokratiją galima traktuoti kaip vieną valdžios pasireiškimo formų.
tags: #nuomininkas #jonas #ramanauskas