Nuomos Sutarties Nutraukimas: Teisinis Reglamentavimas ir Aspektai Lietuvoje

Šiandieninis pasaulis, kuriame dirba darbuotojas, ryškiai skiriasi nuo to, kuriame jis dirbo prieš 90 metų. Lietuvos darbo teisės reforma buvo įgyvendinta 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui. Siekiant geresnės atitikties pasikeitusioms darbo rinkos sąlygoms, atsižvelgiant į socialinių partnerių interesus, buvo naujai sureguliuoti daugelis darbo santykių.

Darbo Teisės Principai ir Socialinė Prigimtis

Darbas yra ne tik vienas pagrindinių visos visuomenės gerovės pagrindų, bet ir svarbiausia žmogaus kaip asmenybės formavimosi bei vystymosi sritis. Sudėtingu visuomeniniu reiškiniu darbu žmogus sąmoningai realizuoja save kaip asmenybę. Darbas suteikia žmogui socialumo ir kartu žmogiškumo teisę. Todėl pagrįstai galima teigti, kad darbas yra žmogaus laimės ir gyvenimo prasmės šaltinis. Žmogaus esmė - jo asmenybė, socialinė prigimtis. Darbas yra neatsiejama nuo žmogaus veiklos dalis. Todėl nepriklausomai nuo to, kokioje visuomenės gyvenimo sferoje žmogus realizuots savo veiklą, ji visuomet bus ne tik individualaus, bet ir socialinio pobūdžio.

Darbo Teisės Atsiradimas ir Funkcijos

Darbo teisės, kaip savarankiškos teisės šakos, Romėnų teisėje nebuvo. XIX a. pradžioje pasirodė pirmieji įstatymai dėl darbo santykių. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) sukūrimas 1919 metais buvo reikšmingas įvykis darbo santykių teisinio reguliavimo istorijoje. Vakarų valstybėse po Antrojo pasaulinio karo prabilta, kad darbo jėga yra ypatinga prekė, neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Dėl šios priežasties susiformavo nauja teisės šaka, kurios pagrindinis uždavinys - nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų darbuotojų ir darbdavių bendravimą, darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas. Savarankiškai teisės šakai atsirasti reikia, kad ji reguliuotų santykiaikai izoliuotą socialinių santykių grupę ir kad ta santykių grupė būtų reguliuojama atskiru metodu. Taigi valstybės tarnautojų tarnybiniai santykiai yra ne darbo teisės, o administracinės teisės objektas. Teisiniais darbo santykiais jie tampa tik tada, kai darbdavys ir darbuotojas juos sureguliuoja, tai yra suteikia jiems teisinės santykio pobūdį.

Darbo teisės reguliavimo dalykas yra svarbi visuomeninių santykių grupė, kurios pobūdis lemia, jog darbo teisė turi atlikti dvi pakankamai sudėtingas funkcijas: skatinti ekonomikos plėtrą ir kartu ginti darbuotojo interesus. Pagal teisės reguliuojamų santykių prigimtį skiriami valdymo, turtiniai ir apsauginiai santykiai. Turtiniams santykiams (darbo teisėje - tai darbo užmokestis ir kt.), kurie paprastai grindžiami šalių lygybės principu, dažniausiai taikomas dispozityvumo metodas. Valdymo (darbo drausmė ir kt.) ir apsauginiams (darbo sutarties nutraukimas ir kt.) - imperatyvieji metodai. Taigi darbo santykių teisinio reguliavimo metodas turi ir imperatyviojo, ir dispozityviojo teisinio reguliavimo bruožų, todėl jį galima laikyti kompleksiniu. Esminiu darbo santykių teisinio reguliavimo bruožu reikia laikyti centralizuoto, imperatyvaus ir sutartinio, dispozityvaus reguliavimo metodų derinimą. Darbo teisė iš prigimties yra socialinė, kadangi, be ekonominės funkcijos, daugiausia atlieka apsauginę (socialinę) funkciją, tai yra darbuotojo gynimo nuo darbdavio funkciją. Apsauginė (socialinė) darbo teisės funkcija laikoma svarbiausia. Darbo teisės paskirtis - ne tik užtikrinti darbuotojų saugą darbe, užkirsti kelią darbdavio savivalei (nepagrįstiems atleidimams iš darbo, viršvalandžiams ir t.t.), bet ir užtikrinti žmogaus teises darbo procese.

Darbo Teisės Principai

Teisės principai - nurodo, kokio pobūdžio turėtų būti kuriamos teisės normos, sprendžiama konkreti teisinė byla, kad kiekvienu teisinio reguliavimo atveju būtų įgyvendinami teisės sampratos formuluojami tikslai. Pagal Lietuvos darbo teisę principai yra ne tik tam tikros pagrindinės idėjos, teisės pradai, išplaukiantys analizuojant teisės šakos normas visumą, bet ir teisės normos. Kita vertus, normos-principai neturi visų įprastinių reguliacinėms teisės normoms būdingų elementų (hipotezės, dispozicijos, sankcijos). Vis dėlto jos daro įtaką teisinio reguliavimo mechanizmui. Šiuo atveju taikomi DK 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti darbo teisės principai.

• Laisvės pasirinkti darbą principas.
• Asociacijų laisvės principas.
• Valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą.
• Darbo subjektų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas.
• Saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos sudarymo principas.
• Teisingo apmokėjimo už darbą principas.
• Darbo santykių stabilumo principas.
• Darbo įstatymų bendrumo ir jų diferencijavimo pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofiziologines savybes principas.

Darbo teisė reguliuoja visuomeninius santykius tarp pagrindinių visuomenės socialinių sluoksnių - darbuotojų ir darbdavių, kurių interesai neretai būna prieštaringi. Būtent socialinis dialogas, kaip vienas iš demokratinės valstybės požymių, yra geriausias būdas minėtiems tikslams pasiekti. Kolektyvinių derybų laisvė reiškia, kad kolektyvinės derybos turi būti savanoriškos, šalims negalima primesti kolektyvinių derybų. Šalys privalo vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus kolektyvine sutartimi. Už prisiimtus pareigas nevykdymą kyla atsakomybė. Būtent abipusė pagarba kolektyvinėje sutartyje numatytiems įsipareigojimams padeda kurti tvirtus ...

Preliminariosios Pirkimo-Pardavimo Sutarties Nutraukimas

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo iniciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui. Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

Magistro Baigiamojo Darbo Aktualumas ir Naujumas

Viena iš sudėtingiausių civilinės teisės problemų. Naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste - CK) iš esmės pakeitė sutarties nutraukimo teisinį reglamentavimą, jį praplėtė bei detalizavo. Iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje nėra detaliai išnagrinėti pasikeitusio sutarties nutraukimo teisinio reglamentavimo ypatumai, jo pranašumai ir trūkumai, nebuvo išsamiai analizuotos potencialios praktinės problemos, su kuriomis susiduria sutarties šalys, norėdamos nutraukti sutartinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad vienašalis sutarties nutraukimas yra pagrindinis CK įtvirtintas sutarties nutraukimo būdas, magistro baigiamajame darbe daugiausiai dėmesio skiriama šio klausimo analizei. Pažymėtina, kad dauguma autorių, nagrinėjusių sutarties nutraukimo klausimą, apsiribojo vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo analize. Esminio sutarties pažeidimo institutas detaliai yra išnagrinėjęs R. Išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus analizuojamų CK normų taikymo principus. Be to, apžvelgiami kiti sutarties nutraukimo būdai, tokie kaip sutarties nutraukimas šalių susitarimu bei sutarties nutraukimas teismo keliu. Magistro baigiamojo darbo praktinę reikšmę gali būti grindžiama tuo, jog dažnai tiek fiziniams asmenims, tiek verslo subjektams kyla neaiškumų siekiant įgyvendinti jiems įstatymo suteikiamą teisę nutraukti sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, įgalina civilinės apyvartos dalyvius veiksmingiau pasinaudoti šia teisis ir teisėtų interesų gynimo priemone bei išvengti nepagrįsto kitos šalies piktnaudžiavimo sutarties nutraukimu. Magistro baigiamojo darbo objektas - CK įtvirtintas sutarties nutraukimo institutas.

• CK išsamiai reglamentuoja atvejus, kada sutartis gali būti nutraukiama.
• Dokumentų analizės metodas.
• Lyginamoji analizė.
• Sisteminis metodas.

Teisės normos yra pagrindas, kuriuo remiantis teorinis lygmuo įgyvendinamas praktikoje, todėl detali ir nuosekli teisinė reglamentacija yra svarbus veiksnys, lemiantis praktines sutarties nutraukimo galimybes įgyvendinimo sėkmę. Lyginamuoju aspektu buvo pažvelgta į UNIDROIT principuose įtvirtinto sutarties nutraukimo modelio specifiką. Šio metodo pagalba atskleistos nacionalinės teisės silpnosios vietos, teisinio reglamentavimo spragos, pateikti pasikėlimai, kaip šias teisės spragas užpildyti.

Sutarties Interpretvimo Principai

Šiuolaikinėje teisėje pripažįstama, kad tarp šalių sudaryta sutartis iš prigimties nėra išsami. Svarbūs yra tarpusavio santykiai, kurie susiklosto derybų metu, taip pat vėliau sutarties vykdymo laikotarpiu. Šios teisės pagrindu laikomi bendrieji civilinės teisės principai. Šiuolaikinė teisės doktrina, kuri civilinės teisės principams skiria ypatingą dėmesį. Šiuolaikinėje teisės doktrinoje galima pastebėti ir naują tendenciją - ieškoma priemonių, kurios padėtų užtikrinti sutartinių santykių stabilumą ir reguliavimo lankstumo pusiausvyrą. Šiuolaikinėje teisėje analizuojamas iš naujo. Šiuolaikinėje teisės prioritetai. Šiuolaikinėje teisės doktrinoje favor contractus principas laikomas bendruoju principu ir dažniausiai minimas analizuojant sutarties sudarymo, sutarties nutraukimo, sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms bei jos vykdymo trūkumų ištaisymo institutus. Apibendrintai, favor contractus principu siekiama iki minimumo sumažinti atvejus, kai kvestionuojamas tarp šalių sudarytos sutarties egzistavimas, galiojimas ar galimybė nutraukti sutartį prieš terminą. Šiuolaikinėje teisės doktrinoje minimas principas nėra tiesiogiai įtvirtintas, iš tiesų, nėra net užsimenama apie šį principą. Vis dėlto, tam tikri favor contractus principo aspektai yra pripažįstami. Šis principas taip pat tiesiogiai minimas ir Lietuvos teismų praktikoje.

Sprendžiant klausimą dėl sutarties negaliojimo, favor contractus principas apriboja šalių galimybę neigti sudarytos sutarties galiojimą, kai vienai šaliai tokia pozicija tampa naudinga. Šia sikėlimas sutarties pakeitimas arba netgi nutraukimas. Vykdant sutartį, favor contractus principas įpareigoja imtis visų priemonių ir dėti maksimalias pastangas, kad sutartis būtų išsaugota. Šiuolaikinėje teisėje taip pat grindžiamas favor contractus principu. Kaip nurodo A. Sutarties egzistavimo, galiojimo arba nutraukimo prieš terminą klausimai gali būti svarstomi tik išimtiniais atvejais. Jeigu susiduriama su kliūtimi, kurios negalima išvengti ar nesunkiai pašalinti, šalis pirmenybę turi teikti laikinam įsipareigojims vykdymo sustabdymui, o ne iškart nutraukti sutartį. Taigi, konstatuotina, kad favor contractus principas prioritetą teikia sutarties vykdymui, o sutarties nutraukimą pripažįsta išimtiniu teisių gynimo būdu. ir laiko ultima ratio. Šiuolaikinėje teisėje. Šiuolaikinėje teisėje. Šiuolaikinėje teisės turinį.

Sutarties Vykdymo Principai ir Reikalavimai

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl privaloma tiksliai laikytis jos sąlygų bei tinkamai vykdyti sutartyje numatytas pareigas. Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visą tai, ką lemia sutarties esmė bei įstatymai. Kaip nurodo V. Ši sutartis gali likti neįvykdyta arba įvykdyta nukrypstant nuo reikalavimų, keliams sutarties tinkamam įvykdymui. Tokiu atveju sąžiningai ir tinkamai sutartį įvykdžiusiai šaliai įstatymas suteikia papildomas garantijas ir duoda pagrindą taikyti teisines gynybos priemones. Viena iš tokių priemonių - tai galimybė nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Šiaisiais sutarties neįvykdymo pasekmis, kadangi nutraukus sutartį, baigiasi tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai ir jų pagrindu atsiradusios šalių teisės ir pareigos. Šiuolaikinėje teisėje, pirmenybę teikdama sutarties išsaugojimui ir įvykdymui, šią priemonę, kaip minėta, laiko ultima ratio. Remiantis CK įtvirtintu teisinio reguliavimo modeliu, nukentėjusios šalies galimybė inicijuoti sutarties nutraukimą, visų pirma, siejama su objektyviu faktu - sutarties neįvykdymu. Atsižvelgiant į tai, sutarties nutraukimo galimybių analizę tikslinga pradėti nuo reikalavimų, keliams sutarties įvykdymui, aptarimo. Šiuolaikinėje teisėje.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o jeigu tokis nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Be to, minėto straipsnio 3 dalis įpareigoja šalis atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau bei sutarties vykdymo metu bendradarbiauti su kita šalimi. Šiuolaikinėje vykdymo principus. Šiame straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Taigi, pagrindinis reikalavimas, kurio privalo laikytis visos sutarties šalys yra tinkamas sutartinių prievolių įgyvendinimas. CK komentaro autoriai, aiškindami minėtos straipsnio esmę, nurodo, kad nustatant prievolės įvykdymo tinkamumą, turi būti analizuojamos dvi pagrindinės sąlygos: (1) ar atlikti veiksmai, sudarantys prievolės dalyką, ir (2) ar tie veiksmai atlikti tinkamai. R. Šiuolaikinėje vykdymo principai: realaus sutarties įvykdymo ir tinkamo sutarties įvykdymo. Remiantis realaus prievolės įvykdymo principu, reikalaujama, kad skolininkas savo subjektinę pareigą prievolėje įvykdytų natūra, tai yra, įvykdytų tuos veiksmus, kurie sudaro prievolės dalyką. Šalis privalo faktiškai atlikti būtent tokius veiksmus, kurie numatyti sutartyje, arba susilaikyti nuo tam tikros veiksms atlikimo.

Paminėtina, kad 1964 metų Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau tekste - 1964 metų CK) realaus sutarties įvykdymo principui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Šis principas laikytas vienu pagrindiniu ir svarbiausiu socialistinės civilinės teisės principu. Tokią realaus prievolės įvykdymo principo svarbą nulėmė tai, kad būtent šis principas leido gyvuoti planinio ūkio ekonomikai, kurioje neveikė laisva konkurencija bei neegzistavo pasikėlos ir paklausos pusiausvyros dėsniai. Šiuo, skirtingai nei ankstesniame įstatyme, jis nėra taip suabsoliutinamas. Realaus prievolės įvykdymo principas įtvirtinamas uždraudžiant sutarties šalims vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.56 straipsnis), bei numatant kreditoriui galimybę reikalauti iš skolininko perduoti jam individualiais požymiais apibūdintą daiktą (CK 6.60 straipsnis) arba suteikiant jam teisę atlikti darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės atlikti šį darbą (CK 6.61 straipsnis). Šiuo, nebegali kartu reikalauti ir netesybų ir prievolės įvykdymo natūra. Jeigu sutartis numato netesybas, galiojantis CK įpareigoja kreditorius pasirinkti vieną iš alternatyvų: arba prašyti skolininko realiai įvykdyti prievolę, arba reikalauti, kad jis sumokėtų netesybas (CK 6.60 - 6.61 straipsniai). Netesybos ir realus prievolės įvykdymas kartu gali būti taikomi nebent tais atvejais, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos nenumato kitaip.

Šiuo tik iš dalies arba jos įvykdymas neatitinka sutartyje numatytų reikalavimų, kreditorius gali reikalauti iš skolininko tiek faktinis veiksmus atlikimo, tiek netesybs vienu metu (CK 6.258 straipsnis). Netgi tokiu atveju kreditoriaus teisė reikalauti nepiniginės prievolės įvykdymo natūra nėra absoliuti. CK 6.213 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas sąrašas atvejų, kada kreditorius negali pasinaudoti šia savo teise. Minėta teisės norma numato, kad yra draudžiama reikalauti iš skolininko realaus prievolės įvykdymo, jeigu to neįmanoma padaryti teisiškai arba faktiškai, jeigu realus jos prievolės įvykdymas labai apsunkintų skolininko padėtį arba šiam brangiai kainuotų, jeigu kreditorius gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio arba jeigu jis, sužinojęs (arba po to, kai turėjo sužinoti) apie prievolės neįvykdymą per protingą terminą nepareikalavo jos įvykdyti. Taip pat negalima reikalauti įvykdyti natūra prievolės, kuri yra grynai asmeninio pobūdžio. Šie apribojimai grindžiami CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apibendrinant, darytina išvada, kad galiojantis CK prievolės įvykdymo natūra atžvilgiu prioritetą teikia piniginei kompensacijai. R. Įstatymas reikalauja ne tik faktiškai įvykdyti sutartines prievoles, bet taip pat įpareigoja jas atlikti tinkamai. Šiuolaikinėje teisėje laikomas pagrindiniu sutartinių prievolių vykdymo principu.

Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia, kad skolininko veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus turi tiksliai atitikti sutartyje numatytas sąlygas (performance must be precise and exact). Kitaip tariant, tinkamas sutarties įvykdymas yra toks, kuris atitinka reikalavimus keliamus sutarties objektui, sutarties įvykdymo būdui, vietai, terminui, kiekiui bei kokybei, ir nėra jokis sutarties įvykdymo trūkumų. Šiaisiais bus patenkinti jo poreikiai bei interesai, kurisiais jis siekė sudarydamas sutartį su skolininku. Taigi, visiškai logiškas R. Šiuo atveju laikomi tinkamais yra fakto klausimas, atsakymas į kurį priklauso nuo reikalavimų, keliams skolininko veiksmams pobūdžio bei jų apimties nustatymo. Todėl CK 6.38 straipsnis, įtvirtinantis tinkamo sutarties įvykdymo principą, šio pricipo turinio neatskleidžia, o tik pateikia nuorodas į šaltinius, kuriuose gali būti nustatyti reikalavimai tinkamam sutarties įvykdymui. Šiaisiais ar netgi profesinės etikos taisyklės. CK Šeštosios knygos III skyriaus pirmajame skirsnyje išdėstytos teisės normos įtvirtina pagrindinius imperatyvus tinkamam sutarties įvykdymui. Čia nustatomi bendri reikalavimai tinkamam prievolės dalykui ir būdui (CK 6.39 straipsnis), prievolės įvykdymo kokybei (CK 6.41straipsnis), vietai bei terminui (CK 6.52, 6.53 straipsniai), taip pat nurodoma, koks asmuo laikomas tinkamu kreditoriumi (CK 6.44, 6.45, 6.47 straipsniai) bei tinkamu skolininku (CK 6.48 6.50, 6.51 straipsniai). Pažymėtina, kad šie įstatyme numatyti reikalavimai daugiausiai yra dispozityvaus pobūdžio, todėl šalys sutartyje gali numatyti ir kitokius reikalavimus. Kaip nurodoma CK komentare, sutarties įvykdymui keliami reikalavimai gali būti vadinami tinkamo sutarties įgyvendinimo sąlygomis. Skolininko veiksmai pripažįstami atliktais tinkamai ir sutartis laikoma įvykdyta be trūkumų tik tuomet, jeigu tenkinamos visos sutarties įvykdymui keliamos sąlygos. Analizuojant realaus ir tinkamo sutarties įvykdymo principų santykį pastebėtina, kad mokslininks...

tags: #nuomos #sutarties #nutraukimas #baigiamasis #darbas