Valstybinės Žemės Nuomos Teisės Perleidimas: Sąlygos ir Aspektai Lietuvoje

Patalpų nuoma yra svarbus ir atsakingas verslo sprendimas, kuris reikalauja ne tik ekonominio, bet ir teisinio apgalvojimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ką svarbu žinoti apie nuomos teisių perleidimą, ypač kai tai susiję su valstybine žeme.

Nuomos Sutartis: Būtinas Rašytinis Susitarimas

Pagal CK 6.477 straipsnį, nekilnojamojo turto nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Tai užtikrina aiškumą dėl šalių įsipareigojimų ir teisių, taip pat leidžia lengviau spręsti galimus ginčus.

Verslo atveju rekomenduojama sudaryti ne tik sutartį, bet ir jos priedus, kuriuose būtų detalizuota patalpų būklė, naudojimosi sąlygos bei remonto atsakomybė. Nuomos terminas yra vienas svarbiausių sutarties punktų, kuris turi būti tiksliai apibrėžtas.

CK 6.482 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis gali būti sudaroma terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui. Terminuotos sutartys suteikia abiem šalims aiškumą dėl nuomos trukmės, o neterminuotos sutartys leidžia daugiau lankstumo, tačiau reikalauja aiškių nutraukimo sąlygų.

Patalpų Naudojimo Paskirtis

CK 6.478 straipsnis numato, kad patalpų nuomos sutartyje turi būti aiškiai nurodyta patalpų naudojimo paskirtis. Pavyzdžiui, patalpos gali būti skirtos komercinei, administracinei ar kitokiai veiklai. Ši informacija yra svarbi ne tik šalių susitarimams, bet ir atitikties teisės aktams užtikrinimui.

Nuomininkas turi teisę naudotis patalpomis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir reikalauti, kad nuomotojas užtikrintų tinkamą patalpų būklę. Taip pat nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį ir rūpintis patalpų priežiūra.

CK 6.483 straipsnyje nustatyta, kad nuomotojas privalo užtikrinti, jog patalpos būtų tinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Nuomotojas taip pat turi užtikrinti, kad patalpos būtų techniškai tvarkingos, ir, jei reikia, atlikti būtinus remonto darbus (išskyrus tuos, kurie pagal sutartį yra perduodami nuomininko atsakomybei).

Nuomos Mokesčio Koregavimas

Vienas iš svarbių aspektų į kurį verta atkreipti dėmesį yra nuomos mokesčio koregavimo galimybės ir tvarka. CK 6.487 straipsnis leidžia šalims sutartyje numatyti nuomos kainos indeksavimą, pavyzdžiui, pagal infliacijos rodiklius ar rinkos sąlygų pokyčius. Nuomininkas turėtų atkreipti dėmesį į tai - kaip dažnai ir kokiu mastu gali būti keičiamas nuomos mokestis.

Subnuoma ir Nuomos Teisių Perleidimas

Verslo praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nuomininkas nori dalį patalpų išnuomoti kitoms įmonėms arba perleisti nuomos teises. CK 6.492 straipsnis reglamentuoja, kad subnuomos ar nuomos teisių perleidimo sąlygos turi būti aiškiai nurodytos sutartyje. Be nuomotojo sutikimo tokie veiksmai paprastai negalimi.

Todėl nuomininkui svarbu derėtis dėl lankstesnių sąlygų, kurios leistų efektyviau valdyti patalpų erdvę, jei keistųsi veiklos mastai ar atsirastų poreikis bendradarbiauti su kitomis įmonėmis.

Ginčų Sprendimo Tvarka

Ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko sprendimo tvarka turi būti numatyta sutartyje. CK 6.497 straipsnyje numatyta, kad ginčai pirmiausia sprendžiami šalių susitarimu. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta - ginčai sprendžiami teisminiu būdu.

Pagal CK 6.494 straipsnį - sutarties nutraukimas gali būti inicijuojamas tiek nuomotojo, tiek nuomininko, tačiau tik esant pagrįstoms priežastims arba sutartyje numatytoms sąlygoms. Terminuota nuomos sutartis paprastai negali būti nutraukiama prieš terminą, išskyrus atvejus, kai kita šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas.

Valstybinės Žemės Nuoma ir Nekilnojamojo Turto Pardavimas

Kai nekilnojamojo turto savininkas nusprendžia parduoti ant valstybės išnuomoto žemės sklypo esančius nekilnojamuosius daiktus, įstatymas numato esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, t.y. kartu aptarti ir užstatyto valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės perleidimą.

Taigi, parduodant nekilnojamuosius daiktus, naujajam jų įgijėjui kartu perduodama ir teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki šiol naudojosi nekilnojamojo turto pardavėjas.

Advokatė pažymi, kad esant valstybinio žemės sklypo nuomos sutarčiai, atskiras žemės sklypo savininko sutikimas (jei tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms), nereikalingas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tai yra imperatyvaus pobūdžio sąlyga, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.).

Taip, kaip negali būti perleidžiami nekilnojamieji daiktai be teisės į valstybės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui naudoti, atskirai negali būti perleidžiama ir nuomos teisė į valstybės žemės sklypą (ar jo dalį), be jame esančių statinių.

Nacionalinės Žemės Tarnyba (NŽT)

Pagal LR Civilinio kodekso nuostatas, perleidžiant nekilnojamuosius daiktus, kartu pardavėjas privalo perleisti ir žemės sklypą, ar teisę naudoti šį žemės sklypą (ar jo dalį) būtiną parduodamiems daiktams naudoti pagal paskirtį.

Taigi jeigu nekilnojamojo turto pardavėjas, valdo žemės sklypą be teisinio pagrindo, jis, visų pirma, turi gauti valstybinio žemės sklypo savininko, įprastai tai jo patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) sutikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal teisinį reguliavimą parduodant statinius, esančius valstybinės žemės sklype, kai statinių savininko naudojimosi tuo žemės sklypu teisinis pagrindas neaiškus (nenustatytas), perleidimo atitikties sutarties sąlygoms neįmanoma patikrinti, tačiau NŽT privalo įvertinti tokio planuojamo statinių perleidimo atitiktį įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-943/2021).

Atlikus tokį vertinimą galima nustatyti, ar yra įvykdyta LR Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga - nekilnojamojo daikto pardavimas neprieštarauja įstatymu nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms ir pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Vadinasi, siekiant parduoti nekilnojamąjį daiktą esantį ant valstybinio žemės sklypo, kuris naudojamas be jokio teisinio pagrindo, NŽT leidimo (sutikimo) perleisti kartu ir teises į naudojamą žemės sklypą (ar jo dalį) naujajam įgijėjui neišduos, kol nebus išspręstas valstybės žemės sklypo (ar jo dalies) naudojimo pagrindas.

Valstybinės Žemės Nuomos Sąlygos

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams.

Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.

Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo.

Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama.

Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos.

Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas nustatytomis sąlygomis.

Valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus nustatytus atvejus.

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.

Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus nurodytas išimtis.

Žemės Nuomos Sutarties Turinys

Žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir visuomenės interesams.

Nuomotojas privalo remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius, o nuomininko pareiga - išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius ir želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus.

Jei žemės nuomininkas miršta, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties atsisako, jie turi atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius.

Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

• Žemės nuomotojas;
• Žemės nuomininkas;
• Žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre (plotas, kadastro Nr., vieta, žemės vertė);
• Žemės nuomos terminas;
• Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
• Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos ir naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui;
• Išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams;
• Žemės naudojimo specialiosios sąlygos;
• Žemės naudojimo apribojimai;
• Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės;
• Užmokestis už žemės nuomą. Į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė. Privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu;
• Kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu pasibaigus žemės nuomos sutarčiai susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
• Atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

Į žemės nuomos sutartį neįrašoma:

• Įgaliojimas nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu;
• Privačios žemės nuomininko teisė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Žemės nuomos sutartis turi turėti pavadinimą, numerį, taip pat nurodoma sutarties sudarymo vieta:

ŽEMĖS NUOMOS SUTARTIS
_______________Nr.________
(data)__________________________
(sudarymo vieta)

Sutartyje turi būti nurodyti ir priedai (pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema).

Sutarties pabaigoje turi būti nurodyti šalių adresai, rekvizitai ir parašai, tačiau paskutiniame sutarties puslapyje negalima rašyti vien tik šalių adresų ir rekvizitų, taip pat atskirame lape negali būti vien tik šalių parašai.

Nuomininko Teisės ir Pareigos

Norint užtikrinti sklandų ir teisėtą nuomos procesą, svarbu žinoti pagrindines nuomininko teises ir pareigas, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos įstatymais:

Nuomininko teisės:

• Naudotis patalpomis pagal sutartyje nustatytą paskirtį.
• Reikalauti, kad nuomotojas užtikrintų tinkamą patalpų būklę.
• Reikalauti atlyginti nuostolius, jei nuomotojas nevykdo savo įsipareigojimų.
• Nutraukti sutartį, jei nuomotojas iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas.

Nuomininko pareigos:

• Laiku mokėti nuomos mokestį.
• Rūpintis patalpų priežiūra.
• Naudotis patalpomis pagal sutartyje nustatytą paskirtį.
• Informuoti nuomotoją apie patalpų gedimus ar defektus.

Nuomininko ir Nuomotojo Atsakomybė už Priežiūros Darbus

Svarbu išsiaiškinti, kas atsakingas už įvairius priežiūros darbus nuomojamame būste. Paprastai, einamasis remontas tenka nuomininkui, o kapitalinis - nuomotojui. Tačiau šios sąlygos gali būti keičiamos sutartyje.

Nuomininko priežiūros darbai:

• Smulkūs remonto darbai (elektros lempučių keitimas, smulkūs santechnikos gedimai).
• Patalpų valymas ir tvarkymas.
• Sodo ar kiemo priežiūra (jei numatyta sutartyje).

Nuomotojo priežiūros darbai:

• Kapitalinis remontas.
• Svarbių inžinerinių sistemų gedimų šalinimas.
• Nekilnojamojo turto draudimas.

Ši informacija padės jums geriau suprasti savo teises ir pareigas, susijusias su nuoma, ir išvengti galimų nesusipratimų ar ginčų.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Nuomininko Teises ir Pareigas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nuomos santykius. Štai keletas svarbiausių CK straipsnių, kuriuos verta žinoti:

• CK 6.477 straipsnis: Nekilnojamojo turto nuomos sutarties forma.
• CK 6.478 straipsnis: Patalpų naudojimo paskirtis.
• CK 6.482 straipsnis: Nuomos sutarties terminas.
• CK 6.483 straipsnis: Nuomotojo pareigos.
• CK 6.487 straipsnis: Nuomos mokesčio koregavimas.
• CK 6.491-6.494 straipsniai: Nuomininko teisės ir pareigos.
• CK 6.492 straipsnis: Subnuoma ir nuomos teisių perleidimas.
• CK 6.494 straipsnis: Sutarties nutraukimas.

Gana dažnai pasitaiko situacija, kai fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis daiktas yra pastatytas ant valstybinio žemės sklypo.

Šiame straipsnyje aptarėme žemės sklypo nuomos sutartis su pastato savininku, įskaitant valstybinės žemės nuomos ypatumus, nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas, ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vaidmenį.

Žemės įstatymas užtikrina valstybinėje žemėje esančių statinių ir įrenginių savininkams ar nuomininkams teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono. Ilgam terminui - iki 99 metų, o jeigu tai žemės ūkio paskirties žemė, - ne ilgiau kaip 25 metams.

Valstybinėje žemėje esantys statiniai neretai įsigyjami varžytinių, aukcionų keliu, taip pat iš juridinių ar fizinių asmenų.

Statiniai ar įrenginiai gali būti nebaigti statyti, reikalaujantys rekonstrukcijos ar remonto darbų tam, kad galėtų būti naudojami pagal paskirtį ir tenkinti savininko poreikius.

Teismų Praktika: Valstybinės Žemės Nuomos Sutarties Nutraukimo Atvejai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.

Juridinis asmuo 2005 metais sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, ant kurio stovėjo jam priklausantis tik 1 procento baigtumo statinys, ilgam 80 metų nuomos terminui.

Praėjus penkiolikai metų (!) juridinis asmuo pradėjo 1 procento baigtumo statinio statybos darbus ir paraleliai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl tos pačios valstybinės žemės pardavimo.

Privačiam subjektui šiuo atveju pavyko bylą laimėti, o teismas laikėsi nuomonės, kad nors po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai, tačiau NŽT viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybes nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo, o valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė jau po to, kai nuomininkas pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, investavo į tai lėšų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visgi laikėsi pozicijos, kad nuomos sutarties nutraukimas tokiu atveju neatitiktų nuomininko teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą, kurį pats nuomininkas savo valia ir veiksmais siekia pašalinti.

Valstybinės žemės nuomininkams sudarius sutartį atsipalaiduoti nevertėtų, priešingai - tikslinga imtis aktyvių veiksmų siekiant naudoti išsinuomotą valstybinę žemę pagal sutartį ir žemės naudojimo tikslinę paskirtį. O itin ilga pertrauka tarp valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir aktyvių veiksmų žemės sklype suteikia galimybę valstybinės žemės nuomotojui sutartį nutraukti.

Tiems, kurie valstybinę žemę jau yra išsinuomoję, tačiau nenaudoja jos pagal paskirtį, neatlieka veiksmų, siekiant ją naudoti pagal tikslinę paskirtį, vertėtų suskubti ir pradėti tai daryti, kadangi pagal aktualią teismų praktiką būtent aktyvūs veiksmai, nepaisant to, jog pradėti po itin ilgo laiko tarpu ir yra gana neženklūs, lemia negalimumą nutraukti valstybinės žemės sutartį.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

tags: #nuomos #teisiu #perleidmas