Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje: Kas lemia augimą ir ką rodo prognozės?

Lietuvos žemės ūkio sektorius išlieka vienu svarbiausių strateginių ekonomikos segmentų. 2025 metais žemės ūkio paskirties žemės kainos pasiekė naujas aukštumas, o šis augimas atskleidžia platesnius ekonominius, politinius ir klimato pokyčius.

Žemės kainų augimo veiksniai

Remiantis Valstybinės žemės tarnybos (VŽT) duomenimis, žemės kainų augimą lemia keletas veiksnių:

• ES parama: 2023-2027 m. Lietuva gauna 4,3 mlrd. eurų ES subsidijų, didelė jų dalis tenka tiesioginėms išmokoms už deklaruotą plotą.
• Grįžtantys investuotojai: Po infliacijos šoko investuotojai vėl atsigręžia į žemę kaip saugų ir atsparų turtą.
• Klimato sąlygos: Sausrų dažnėjimas pietuose ir lietingumas šiaurėje skatina ieškoti geresnėmis sąlygomis pasižyminčių plotų.

Lietuvos pozicija ES kontekste

Lietuva jau aplenkė kai kurias Rytų Europos šalis pagal žemės kainą, tačiau nuo Vakarų Europos valstybių vis dar atsilieka.

Žemės nuomos kainos

2025 metais vidutinė dirbamos žemės nuomos kaina Lietuvoje pasiekė 220 eurų už hektarą per metus - tai 11 procentų daugiau nei 2024-aisiais. Aukščiausios nuomos kainos šiuo metu fiksuojamos Kauno, Panevėžio, Šakių ir Kėdainių regionuose, kur ūkininkai moka 260-280 eurų už hektarą. Mažiausios kainos - Zarasų, Lazdijų ir Varėnos rajonuose, kur jos svyruoja tarp 130 ir 160 eurų už hektarą.

Nuo 2024 metų pabaigos Lietuvoje įsigaliojo įstatyminiai apribojimai, ribojantys žemės koncentraciją. Dabar vienam ūkio subjektui leidžiama turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės viename rajone. Ši priemonė buvo skirta spekuliatyviems pirkimams stabdyti, tačiau reikšmingo kainų kritimo ji nesukėlė - pasiūla išlieka ribota.

Žemės kainų istorija

Istoriškai žemės kainų augimas Lietuvoje pasižymėjo dideliu tempu. 2015-2025 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties sklypų kainos padidėjo beveik 100 procentų. Pavyzdžiui, 2003 m. antrąjį ketvirtį kainos išaugo net 63 proc. vos per tris mėnesius. Po 2008-ųjų krizės buvo ne vienas ketvirtis, kai kainos šoktelėjo daugiau nei 10 procentų. 2014 m. žemės kainos ūgtelėjo net 60 proc. per metus.

Vidutinė žemės ūkio paskirties sklypo kaina 2015 metais buvo apie 3 400 eurų, o 2025 m. Lietuvoje buvo apie 3,66 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, o 2024 m. - tik apie 3,5 mln. hektarų. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinis vieno sklypo dydis išaugo nuo 18,4 iki 19,31 ha. Tai rodo, kad smulkieji ūkininkai vis dažniau pasitraukia iš rinkos, o žemė vis labiau koncentruojasi stambių ūkių rankose.

Skirtingai nei Estijoje, kur po COVID-19 pandemijos žemės ūkio sektoriui pavyko pritraukti stambių investuotojų ir paspartinti kainų augimą, Lietuvoje augimo tempai išlieka santūresni.

Žemės kainų prognozės 2026 metams

Prognozės 2026 metams skiriasi, bet kaina per metus gali pakilti ir iki 8 000 eurų. Baziniu scenarijumi laikomas 6-8 proc. metinis kainų augimas, ypač derlinguose regionuose. Optimistiniu atveju, jei ES parama išliks stabili, o grūdų kainos atsigaus, hektaro kaina gali pasiekti 7 500-8 000 eurų ribą jau kitais metais.

Tačiau tam tikri rizikos veiksniai, klimato nelaimės ar geopolitiniai įvykiai, gali sukelti 5-7 proc. kainų korekciją žemyn.

Nepaisant svyravimų, 2025 metai patvirtino ilgalaikę tendenciją - žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje ir toliau brangsta. Tai tampa vis patrauklesne investicija, ypač atsižvelgiant į ribotą pasiūlą, didėjančią konsolidaciją ir ilgalaikį rinkos stabilumą.

Neseniai paskelbti Registrų centro duomenys apie žemės ūkio paskirties žemės kainas atskleidžia įdomių dėsningumų - nuo 2015 m. Ne kiekvienas fondas gali parodyti panašią grąžą per tą patį laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų. Verta pastebėti, kad tai - kainų mediana, o vidurkiai - dar didesni. Registrų centro ir Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, dar 2023 m. ariamos žemės vidutinė kaina Kauno rajone siekė 7123 eurus, o Pasvalio rajone - net 8301 eurus, tačiau mediana - žemesnė, kadangi dažniau perkama pigi žemė. Tiesa, Utenos rajone vidutinė kaina 2023 m.

Apžvelgus kainų pokyčius nuo pat 2000 m., įdomu pastebėti, kad sparčiausiai kainos augo 2003 m. antrąjį ketvirtį - vos per 3 mėn. jos brango daugiau kaip 63 proc. Po 2008-ųjų krizės ketvirtinis kainų kilimas 10 proc. Kainos padidėjo daugiausia dėl to, kad sumažėjo žemės ūkio paskirties žemės ir padaugėjo stambių žemės ūkio bendrovių. Registrų centras nurodo, kad 2018 m. Lietuvoje buvo 3,66 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinė žemės tarnyba mini, kad 2024 m. Lietuvoje buvo mažiau, tik apie 3,5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Na, o Lietuvos žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutinis žemės ūkio paskirties sklypo dydis išaugo nuo 18,4 ha 2019 m.

Šie skaičiai reiškia du dalykus: tiesiog mažėja žemės pasiūla ir mažėja smulkiųjų ūkininkų - juos paprastai išperka stambesnieji. Natūralu, kad kartu su tuo didėja ir žemės ūkio paskirties žemės kainos. Įdomu, kad skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje po COVID pandemijos žemės ūkio sklypų brangimas nepaspartėjo - Estijos žemės ūkio sektoriui pavyko pritraukti stambių investuotojų, o štai Lietuvoje augimo tempai išlieka santūresni.

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Praėję metai buvo vieni iš aktyviausių Lietuvos dirbamos žemės rinkoje, o namų valdų žemės rinkoje - ir patys aktyviausi per visą istoriją. Dirbamos žemės paklausa Lietuvoje išlieka aukšta, o kainos auga, tačiau vis dar išlieka vienos iš žemiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje 2012 m. perleista 174,4 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba tik 1,7 proc. mažiau negu 2006-aisiais ir 7,5 proc. mažiau negu didžiausiu rinkos aktyvumu pasižymėjusiais 2007 metais.

Vertinant bendrą perleistą privačios ir įsigytą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, perleidimų apimtys 2012 m. siekė 224,3 tūkst. ha ir buvo tik 3,6 proc. mažesnės nei šiuo požiūriu aktyviausiais 2006-aisiais. Iš viso per 2012 m. buvo perleistas net 27,6 proc. didesnis privačios dirbamos žemės plotas negu prieš metus - gerokai daugiau nei ankstesniais dvejais metais po krizės, kai aktyvumas kasmet didėjo po 12,1-12,8 proc. Perleidžiamos žemės plotai labiausiai išaugo Telšių apskrityje - net 71,3 proc.

Mažeikių rajone, kuriam teko apie pusė apskrityje perleisto ploto, aktyvumas padidėjo net 2,5 karto. Mažiau nei vidutiniškai šalyje perleidžiamas plotas išaugo Tauragės, Utenos, Kauno ir Klaipėdos apskrityse (12,3-20,4 proc.). Likusiose Vidurio Lietuvos bei Alytaus ir Vilniaus apskrityse aktyvumas padidėjo 27,5-36,6 proc.

Per metus perleidžiamas plotas labiausiai padidėjo Kalvarijos ir Mažeikių savivaldybėse (2,5-2,7 karto) bei Pagėgių, Šalčininkų rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse (85,2-91,9 proc.), taip pat - Šiaulių, Skuodo, Širvintų ir Biržų rajonuose (53,5-68,3 proc.), o kitur augimas neviršijo 49,0 proc. Aktyvumas sumažėjo tik Kretingos (11,7 proc.) ir Varėnos, Jurbarko, Raseinių, Šilalės rajonuose (1,1-3,5 proc.).

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumas, matuojamas perleistos žemės ploto santykiu su privačia žeme, 2012 m. padidėjo iki 5,5 proc. (2011 m. buvo 4,4 proc.) ir jau pranoko 2008 m. lygį (5,0 proc.), tačiau dar neprilygo 2005-2007 m. (6,3-6,6 proc.). Sprendžiant pagal šį rodiklį, aktyviausia rinka buvo Telšių (7,9 proc.), Klaipėdos (6,9 proc.) ir Vilniaus (6,6 proc.) apskrityse, vangiausia - Kauno, Alytaus, Utenos irMarijampolės apskrityse (4,5-4,9 proc.), o kitur siekė 5,1-5,2 proc. Didžiausias rinkos intensyvumas buvo nustatytas Mažeikių r. (13,3 proc.), Švenčionių r. (13,1 proc.), Kalvarijos sav. (11,5 proc.), Šilutės r. (11,1 proc.), Pagėgių sav. (8,9 proc.), Šalčininkų r. (8,5 proc.) ir Skuodo r. (7,6 proc.), o likusiose savivaldybėse neviršijo 7 procentų.

Pardavimo kainos

Nepaisant trejus metus iš eilės besitęsiančio kilimo, dirbamos žemės paklausa Lietuvoje išlieka aukšta, o kainos - auga, tačiau vis dar išlieka vienos iš žemiausių Europos Sąjungoje, nes panašiu tempu žemė brangsta ir kitose Vidurio Europos šalyse. Galima pasidžiaugti, kad 2011 m., kai žemės kainos Lietuvoje išaugo net 28,6 proc., pirmą kartą skirtumas nuo Lenkijos kainų sumažėjo ir tapo netgi mažesnis negu 2004-aisiais, tačiau kainos Lietuvoje (5 111 Lt/ha) vis tiek dar liko 3,28 karto mažesnės nei vidutiniškai Lenkijoje ir 3,53 karto mažesnės nei su Lietuva besiribojančioje Palenkės vaivadijoje.

Be to, vis dar buvo atsiliekama ir nuo Latvijos (apie 5 697 Lt/ha), ir nuo Estijos (apie 5 524 Lt/ha) - pastarojoje kainos per metus styptelėjo net 84 proc. Mažiau nei Lietuvoje žemė kainavo tik Slovakijoje (apie 4 489 Lt/ha). Taigi nieko neturėtų stebinti faktas, kad po 2011 m. kainų šuolio dirbamos žemės kainų vidurkis Lietuvoje 2012 m. padidėjo dar 11,7 proc. ir pasiekė 5 707 Lt/ha.

Iš tiesų visose kainų grupėse žemės kainos pašoko netgi daugiau, tačiau joms pakilus pasikeitė ir kokybinė įsigyjamos žemės sudėtis: daugiau pradėta pirkti blogesnės ūkinės vertės, tačiau pigesnės žemės, kuri tapo paklausesnė. Dėl šios priežasties prastos ūkinės vertės žemės kainos padidėjo vidutiniškai 43 proc., kai geros ir vidutinės ūkinės vertės žemės - tik 25 ir 28 procentais.

Brangiausiai dirbama žemė buvo pardavinėjama Kauno rajone ir Birštono savivaldybėje (vidutiniškai 9,4 ir 9,6 tūkst. Lt/ha) bei Vilniaus rajone ir Elektrėnų savivaldybėje (8,6 ir 8,7 tūkst. Lt/ha), kurias pirkti buvo stipri motyvacija dėl galimo žemės panaudojimo būsto statyboms, komercijai arba rekreacijai.

Nuomos kainos

Nepaisant smarkiai išaugusio rinkos aktyvumo, didelių paklausos pokyčių žemės naudojimo rinkoje neįvyko, t. y. aktyvumo padidėjimą rinkoje daugiau lėmė ne ūkių plėtra, o ūkių žemėnaudų nuosavybės struktūros pokyčiai, įsigyjant anksčiau jų jau nuomotą žemę, arba žemė būdavo įsigyjama spekuliatyviais ketinimais. Tą liudija ir palyginti nedidelis (netgi mažesnis nei pardavimo kainų) nuomos kainų augimo laipsnis 2012 metais.

Vidutinės nuomos kainos Lietuvoje už dirbamą žemę padidėjo 6,4 proc., iki 185 Lt/ha, o už pievas ir ganyklas - 9,7 proc., iki vidutiniškai 145 Lt/ha. Už geros ūkinės vertės žemės nuomą Lietuvoje buvo vidutiniškai mokama apie 250 Lt/ha per metus, brangesnėse vietovėse - iki 300-350 Lt/ha, Vilkaviškio, Raseinių, Joniškio, Mažeikių, Kretingos rajonuose - iki 400 Lt/ha, o atskirose Radviliškio ir Joniškio rajonų seniūnijose - ir iki 500 Lt/ha. Už vidutinės ūkinės vertės žemės nuomą buvo mokama vidutiniškai apie 190 Lt/ha, o už prasčiausią žemę, kaip ir prieš metus, - apie 130 Lt/ha.

2025 m. Jei pataisos būtų priimtos, pirmenybė įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus būtų suteikta ūkininkams, kurie jau yra įsigiję mažesnį valstybinės žemės ūkio paskirties plotą, ne trumpiau kaip trejus metus vykdo žemės ūkio veiklą ir tai gali pagrįsti dokumentais. Vienas asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo metu Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Parduodant šiuos plotus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų.

Kol kas diskusijos, kokio ploto sklypus būtų galima įsigyti, tęsiasi. Kaip šiuos pokyčius vertina ūkininkai? Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, jog labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas norintiems pradėti verstis žemės ūkio veikla. Šiuo metu valstybinę žemę gali įsigyti tik greta esančių sklypų savininkai, o tai stabdo naujų ūkių kūrimąsi. Pasak V. „Zanavykų bankelis“ valdybos narys, Šakių rajono ūkininkas Rimantas Sinkevičius prisiminė, jog galimybė be aukciono įsigyti iki 3 hektarų dydžio į ūkininkų sklypus, įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties plotus atsirado 2023 m.

Pasak R. Sinkevičiaus, nors žemės nuomos sąlygos šiuo metu yra aiškios ir priimtinos, nuosavybė vis tiek išlieka tvaresnis sprendimas. „Žemės ūkio paskirties žemę šiandien galima nuomotis 25 metams. Dabartinė nuomos kaina tokia pati kaip nuomojantis iš privataus asmens. Prieš dešimtmetį buvo kitaip: valstybės žemė būdavo nuomojama gerokai pigiau, tačiau pastaruosius penkerius metus nuomos kaina jau atitinka situaciją rinkoje. Dabar viskas pasikeitė. Ir vis dėlto - nuosava žemė užtikrina ilgaamžę vertę.

Aš šiandien galiu nuomotis žemę, bet kas žino, ar mano sūnus, paveldėjęs ūkį, ateityje galės tą daryti tomis pačiomis sąlygomis. Nuosavybė - garantuota vertė. Be to, kyla tiek žemės, tiek ir nuomos kainos“, - dėstė R. Ūkininko ūkyje - apie 360 hektarų deklaruojamos žemės, iš jų 5 hektarai valstybiniai sklypai, kuriuos jis nuomojasi. Kaip pastebi pašnekovas, iki šiol išlikę nemažai nesuformuotų valstybinės žemės plotų. „Deklaruojant pasėlius, tas aiškiai matosi. Tokie sklypai nėra įteisinti: neatlikti geodeziniai matavimai, jie neįregistruoti kaip valstybės turtas. Jei valstybė norėtų juos parduoti, visų pirma, tuos sklypus reikėtų suformuoti kaip atskirus turto vienetus.

Neabejoju, jei būtų leidžiama įsigyti daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, nemažai ūkininkų tuo pasinaudotų, visų pirma, turintys santaupų ar galintys pasiskolinti. Juk tai investicija į savo ūkį, jo stabilumą. Kartu - ir parama valstybei, kuri iki šiol už šiuos sklypus realių pajamų beveik negaudavo“, - komentavo R. Tiesa, kaip pastebi ūkininkas, Šakių rajone įsiterpę valstybinės žemės plotai nedideli, todėl didelės konkurencijos čia nesitikima. „Vietos ūkininkai sumokės rinkos kainą, nes tik jie ir bus suinteresuoti įsigyti tokius sklypus. Dabartinės Registrų centro nustatytos vertės gana tiksliai atitinka rinkos kainas - be to, jos nuolat atnaujinamos. Žemės ūkio paskirties žemė brangsta, o jos poreikis tik auga.

Žinoma, labai svarbu, jog ir mokėjimo tvarka būtų palanki - ypač mažesniems ūkiams. „Kreda“ grupės kredito unijose teikiamos paskolos apyvartinėms lėšoms investicijoms į žemės ūkio techniką ir įrangą. Investicijoms į žemės ūkio valdas paskolos suteikiamos iki 30 metų, investicijoms žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti - iki 10 metų.

„Kreda“ grupės kredito unijos, veikdamos regionuose, yra arti savo narių, todėl puikiai supranta jų rūpesčius ir išmano žemės ūkio sektoriaus specifiką. Ūkininkams visoje Lietuvoje teikiame lengvatines paskolas investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Taip pat palankiomis sąlygomis, iki 30 metų laikotarpiui, siūlome investicines paskolas žemės ūkio paskirties žemei ar miškui bei miško žemei įsigyti. Atsižvelgiant ir į papildomų lėšų gynybai poreikį, yra parengti teisės aktų projektai, kuriais siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas.

„Jei ūkininkams būtų suteikta galimybė įsigyti nuomojamus ar šalia esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neabejoju, jog galimybė pasiskolinti palankiomis sąlygomis ir žemę įsigyti, jiems būtų išties svarbi“, - sakė M. Mikelionienė. Ūkininkai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų ar kurie planuoja investicijas į ūkio modernizavimą ir plėtrą, taip pat gali kreiptis dėl finansavimo.

Kaip manot ar verta pirkti dirbamą žemę kokių 10-15 metų laikotarpiui su tikslu, parduot būnant pensinio amžiaus ir turėt pelno. Dirbama žemė Lietuvoje iki šiol pigi. Nors lėtais tempais brangsta. Brangsta žemė lėtai, pirkimas nedidelis. Pamažu auga ir nuomos kaina. Tai, kad suvaržymų kaip ir nėra. Alv. Kaip manot ar verta pirkti dirbamą žemę kokių 10-15 metų laikotarpiui su tikslu, parduot būnant pensinio amžiaus ir turėt pelno. Alv. Tai, kad suvaržymų kaip ir nėra. Nuo kada leidžiama pirkti žėm. O ar verta, tai cia visumoj nuo kainos pirkimo priklauso ir zemes lokacijos.

Darriusk [2018-06-19 16:05]:Alv. Tai, kad suvaržymų kaip ir nėra. Nuo kada leidžiama pirkti žėm. ūkio žemę eiliniam LT piliečiui ? Tai kad galima isigyti zeme. Grand [2018-06-19 21:00]:Darriusk [2018-06-19 16:05]:Alv. Tai, kad suvaržymų kaip ir nėra. Nuo kada leidžiama pirkti žėm. ūkio žemę eiliniam LT piliečiui ? Tai kad galima isigyti zeme. Gal norėjo pasakyt kad tik ūkininkam ūkio paskirties? fizinis asmuo gali turet max 500 ha zemes. taip kad pirkite. zeme tikrai brangS. zemes daugiau neprigaminsi. jos yra tiek kiek yra. o pinigu daugeja. Nuo kada leidžiama pirkti žėm. Kažką gerbiamasis pramiegojote. Iš esmės pirkti žemės ūkio paskirties žemę iki 500 ha apribojimų neliko, reikiamos kvalifikacijos ir kt. saugikliai buvo nuimti. Gal apribojimais laikote kaimynų pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą? Vat jei nori įsirengti sodybą ž.ū.p žemėje, tai čia jau kitas reikalas, teks tapti ūkininku, t.y. fizinis asmuo gali turet max 500 ha zemes. taip kad pirkite.

zeme tikrai brangS. zemes daugiau neprigaminsi. jos yra tiek kiek yra. o pinigu daugeja. P.S. Žemkė, profkė ir kolegija tinka. fizinis asmuo gali turet max 500 ha zemes. taip kad pirkite. zeme tikrai brangS. zemes daugiau neprigaminsi. jos yra tiek kiek yra. o pinigu daugeja. Pasakykite man, ūkininkas yra fizinis ar jurinis asmuo? fizinis asmuo gali turet max 500 ha zemes. taip kad pirkite. zeme tikrai brangS. zemes daugiau neprigaminsi. jos yra tiek kiek yra. o pinigu daugeja. Pasakykite man, ūkininkas yra fizinis ar jurinis asmuo? Ūkininkas yra fizinis asmuo. Žemės ūkio bendrovės, ž.ū. Kažką gerbiamasis pramiegojote. Iš esmės pirkti žemės ūkio paskirties žemę iki 500 ha apribojimų neliko, reikiamos kvalifikacijos ir kt. saugikliai buvo nuimti. Taip, lyg ir pramiegojau. Bet liko apribojimas - gauti leidimą ? Kokiais įstatymais vadovaujantis tas leidimas pirkti/parduoti išduodamas ? Alv. Sutinku, kad tas brokeriukas, kurio samprotavimai garsinami, viena ausim kažką yra girdėjęs. Bet kaip ir priklauso viso pasaulio ir visų sričių brokeriams jų giesmelės visuomet arčiau dangaus nei žemės. Ant jų negali pykt. Taip, lyg ir pramiegojau.

Bet liko apribojimas - gauti leidimą ? Kokiais įstatymais vadovaujantis tas leidimas pirkti/parduoti išduodamas ? Nuo šių metų jau yra ne "leidimas", bet "sutikimas". Sutikimas reikalingas tik perkant. T.y keipiesi į atitinkamą NŽT skyrių, pagal perkamos žemės vietą su prašymu ir NŽT per 15 dienų išduoda arba neišduoda sutikimą. Principe yra tikrinamas tavo atitikimas ž.ū.p. žemės įsigyjimo įstatymuo apribojimams dėl 500 ha. Parduodant jokio leidimo/sutikimo gauti nereikia. Yra tik tam tikri asmenys kurie turi pirmumo teises įsigyti sklypą. Bendrasavininkai, kaimynai, kiti ūkininkai. Kas iš esmės yra logiška. Kreipiesi į notarą, notaras informuoja nžt, tai ten dar reikia mėnesiuką palaukti kol dokumentai suvaikšto pirmyn/atgal, nes NŽT užklausia visų kas turi pirmumą, gal koks kaimynas sugalvos sklypą pirkti ar pan. Expanse Šaunu. Smagu kad idiotiški istatymai kartais panaikinami.

Vidutinės ariamosios žemės pirkimo kainos pagal apskritis 2021-2022 metais (Eur/ha)

tags: #zemes #ukio #paskirties #zeme #brangs