Skelbimai: Žemės nuoma Joniškio rajono Kriukų apylinkėse

Šiame straipsnyje apžvelgiama žemės nuomos situacija Joniškio rajono Kriukų apylinkėse, bet taip pat paliečiama ir istorinė savanoriškos ugniagesių veiklos svarba Lietuvoje.

Lietuvos žemėlapis

Žemės nuoma Kriukų apylinkėse

1923 m. rugsėjo 15 d. didelis gaisras kilo Malgužio dvare (tuomet - Kriukų valsčius, Šiaulių apskritis, dabar - Joniškio r.). „Gaisrui kilus, dvare pasidarė didžiausias sumišimas, lermas. Subėgę kaimiečiai, moters, vaikai įvairiausiais būdais klykė, didžiausiomis ašaromis, rankas laužydami, žiūrėjo į liepsnojančią ugnį ir verkė.

Tačiau gaisro gesinti niekas ir nemėgino, nes viskas būtų buvę veltui, ir geriausiomis gaisro priemonėmis ugnies nebūtų užgesinę. Tolesnį gaisro plėtimąsi sulaikė ten augą medžiai. Ugny žuvo apie 38 dešimtinių sėjimo javai. Kumečiai tikėjosi išsikulsią grūdų duonai ir sėklai, tačiau visų metų prakaitas nelaimingai žuvo. Nuostoliai siekia arti 50.000 litų.

Šiandien Joniškio rajono Kriukų apylinkėse galima rasti įvairių skelbimų dėl žemės nuomos. Žemės sklypai gali būti naudojami žemės ūkio veiklai, gyvenamajai statybai ar komerciniams tikslams. Kainos ir sąlygos priklauso nuo sklypo dydžio, vietos ir paskirties.

Pavyzdžiui, galite rasti tokius skelbimus:

• Domina žemės sklypai Joniškio mieste arba jo apylinkėse. Ieškome tiek mažesnių sklypų (pvz., gyvenamajai statybai), tiek didesnių plotų (pvz., komerciniams ar investiciniams tikslams). Vietovė gali būti tiek miesto centre, tiek ramesnėse apylinkėse. Svarstysime visus pasiūlymus, nepriklausomai nuo sklypo dydžio ar būklės.

Savanorių ugniagesių svarba tarpukario Lietuvoje

Pirmosios Lietuvos Respublikos ugniagesių komandos buvo skirstomos į savanorių ugniagesių komandas (kuriose dominuodavo žydai), savivaldybių ugniagesių komandas (kuriose irgi nemenką dalį narių sudarė žydai) bei geležinkelio ugniagesių komandas (kuriose, kaip galima suprasti, būta daugiausia lietuvių).

1931 m. pradžioje Lietuvoje buvo jau 257 ugniagesių komandos (neįtraukiant geležinkelio ugniagesių komandų), kurias sudarė 7857 ugniagesiai. Iš jų tebuvo tik 4 komandos, išlaikomos savivaldybių (114 ugniagesių). „Kol kas tai visai nereikšmingas procentas. Visą gaisrų gesinimo darbą yra pasiėmusi savanorių armija, kuriai savivaldybės turi būti labai dėkingos“, - rašė ugniagesybos veikėjas V. Marcinkus, nepabrėždamas to, kad didelę savanorių armijos dalį sudarė Lietuvos žydai.

Šiame komentare dera pastebėti viena - į tokias pastabas reagavę Lietuvos ugniagesybos veikėjai neneigė teiginių apie savanorių ugniagesių komandų žydišką sudėtį (kad daugiau kaip pusė jų narių - žydai). "Komandų atlietuvinimas" buvo itin paspartintas nuo 1928 m., kai Lietuvos kariuomenėje atsikūrė ugniagesių daliniai, kurie kasmet į atsargą išleisdavo apie 900 kariuomenės ugniagesių, kurie „jei ir nevisi įstoja į vietos komandas, šiek tiek suaktyvina jų veikimą ir pakeičia sudėtį. Tenka pastebėti, kad ne į visas savanorių ugniagesių komandas jiems pasisekdavo įstoti, nes vadovybės kai kada visai nepagrįstai atmesdavo įstojimo prašymus. Tokių atsitikimų ir dabar dar pasitaiko“, - 1936 m. rašė su kariuomenės ugniagesiais susijęs majoras M.

Anot jo, dar 1928 m. pabaigoje (o ypač - nuo 1930 m.) aktyviai ugniagesyboje ėmė reikštis Šaulių sąjunga - pradėtos organizuoti šaulių ugniagesių komandos. „Šaulių prisidėjimas visiškai pakeičia ugniagesybos veikimo linkmę: įtraukiamas didelis skaičius lietuviškosios visuomenės, ugniagesybos propaganda pasiekia kaimus, išjudinamos vietos savivaldybės daugiau rūpintis ugniagesybos reikalais, suaktyvinamas ugniagesių organizacijų veikimas, pakeliamas ugniagesių autoritetas ir jų pasiruošimo lygis. Senos ugniagesių organizacijos, nenorėdamos nusileisti jaunoms, drausmingoms ir energingoms šaulių ugniagesių komandoms, pradeda daugiau veikti ir tvarkytis viduje. Nesugebėjusios susitvarkyti ir sustiprėti turėjo nusileisti šauliams, likviduotis ir perduoti komandos turtą“, - „komandų atlietuvinimo“ vektorius itin optimistiškai brėžė M.

Savanorių komandų „likvidavimai“ ir „turto perėmimai“ iš tiesų pastebėtini dar 1928 m. pradžioje. Dar tų metų balandį „Lietuvos gaisrininkas“ aprašė Ukmergėje ir Mažeikiuose pasitaikiusius atvejus, kai po savivaldybės nutarimo likvidavus savanorių ugniagesių draugijas vietiniai Šaulių sąjungos būriai perėmė šių turėtus priešgaisrinius įrankius. „Tenka pasidžiaugti, kad šauliai palengvėle perima priešgaisrinę krašto apsaugą iš tų „savanorių“ komandų, kurios kartais pasižymi ne „savanoriškumu“, bet daugiau intrigomis ir „savivališkumu“. Valio, Mažeikių šauliai! Garbė jums, brangūs tautiečiai!“ - džiūgavo neabejotinai lietuvių tautybės korespondentas.

Nors nesantaika tarp ugniagesių buvo smerkiama („Kaip ir gaisras, kuris siaučia ir naikina žmogaus mantą, neskiria eilinio nuo žydo, palikdamas nelaiminguosius elgetomis be tautybės ir tikybos skirtumo, taip ir ugniagesiai ir jų organizacijos turi pirmon galvon atsikratyti politikos tikslų“), tačiau konfliktų tarp lietuvių ir žydų ugniagesių kartkartėmis pasitaikydavo.

Itin vaizdžiai „ugniagesybos atlietuvinimo“ klausimas pateiktas „Ugniagesio“ redaktoriaus Vinco Marcinkaus tekste, publikuotame 1937 m. sausį. Jame V. Marcinkus kritikavo savanorių ugniagesių organizacijas už tai, kad šios nori susikurti „ugniagesybos monopolį“ ir neprileisti šaulių komandų prie ugniagesybos. Savo tekste V. Marcinkus nesyk pavartojo žydų tautinei mažumai nemalonų terminą „čerta osiedlosti“ (apgyvendinimo riba - carinės Rusijos laikų realija, leidusi žydams kurtis tik imperijos pakraščiuose) ir išgyrė šaulius: „Šauliai ir tik šauliai, savo audringu įsiveržimu į ugniagesybos darbo organizavimą, suteikė tam darbui tokį stiprų impulsą, kad per trumpą laiką mūsų ugniagesyba iš miesčioniškos virto visuotine.

Apibendrinant aukščiau aprašytas Pirmosios Lietuvos Respublikos įvairiatautėje (iš esmės - dvitautėje) ugniagesių šeimoje susiklosčiusias įtampas, galima konstatuoti du faktus: 1) iš esmės kartu su Antano Smetonos režimo įsitvirtinimu (3 deš. pabaiga) pradedantis ryškėti ideologizuotas siekis „atlietuvinti ugniagesybą“; 2) iki pat sovietinės okupacijos išlikęs ryškus savanorių ugniagesių komandų vaidmuo Lietuvos ugniagesyboje, kuris iš esmės tolygus itin aktyviam Lietuvos žydų dalyvavimui ugniagesių veikloje.

Kiek tiksliai žydų tautybės Lietuvos ugniagesių buvo nužudyta Holokausto metais, pasakyti nėra lengva. Imant 1944 m. duomenis, kad Lietuvos savanorių ugniagesių komandose liko apie 5000 žmonių, ir lyginant juos su 1936 m. duomenimis (apie 15 tūkst. ugniagesių-rikių) bei pridedant minėtas 4 deš. pabaigos ugniagesių komandų tipiškumo proporcijas (kad apie 90 proc. komandų yra savanoriškos, t. y. arba savanorių, arba šaulių), tikėtina, jog nacmečiu Lietuvoje nužudyta iki 10 tūkst. žydų.

Ugniagesių komandų skaičiaus augimas Lietuvoje

Ši lentelė rodo, kaip augo ugniagesių komandų skaičius Lietuvoje 1926-1932 metais.

Ugniagesiai Lietuvoje 1930 m.

tags: #nuomoti #zeme #joniskio #raj #kriukuose