Nuosavas namas su baseinu – svajonė, tampanti realybe Lietuvoje

Daugybę metų gyvenote daugiabutyje, tačiau pagaliau turite galimybę įgyvendinti savo seniai brandintą svajonę - nuosavą namą? Jei taip, tuomet akivaizdu, kad jūs turėtumėte labai gerai apgalvoti, kokio namo norėtumėte, kokius statybinių paslaugų teikėjus pasitelksite, kokios statybinės medžiagos yra kokybiškiausios, kiek laiko galėsite skirti tokių darbų įgyvendinimui ir kt. Yra labai daug skirtingų svarbių detalių, kurios turi labai didelės įtakos kiekvieno namo statybų procesui.

Šiuo metu 86 proc. lietuvių teigia gyvenantys namuose, kurie nėra jų svajonių namai. Tiesa, absoliuti dauguma turi svajonių būsto viziją, tačiau daugiau nei trečdalis (34 proc.) netiki, kad ją realizuos. Paklausti, kas yra jų svajonių namai, didžioji dalis respondentų minėjo nuosavą namą (71 proc.), kuriame būtų keturi arba penki kambariai (54 proc.).

„Apklausos duomenimis, 85 proc. lietuvių pagal dabartines savo pajamas negali sau leisti įsigyti svajonių namų. Daugelis iš tiesų žino, kokio būsto norėtų, tačiau atsižvelgdami į savo finansines galimybes, poreikius, būsto kainą ar kokybę, žvalgosi realiausio varianto. O svajonės nėra užmirštamos, tačiau dažnai lieka ateičiai“, - pastebi E.

Beveik pusė apklausos dalyvių (49 proc.) savo svajonių namus įsivaizduoja užmiestyje. Didmiesčio mikrorajone, kur netoliese būtų ir vaikų darželiai, ir mokyklos, ir parduotuvės gyventi norėtų 21 proc. respondentų, didmiesčio centre ar senamiestyje - 19 proc., vienkiemyje ar kaime - 11 proc.

Verta paminėti, kad apklausoje dalyvavę šalies gyventojai, norėdami įsigyti svajonių namus, teigia taupantys (36 proc.), 30 proc. respondentų planuose - paskola iš banko, likę - svajonių namų įsigijimą laiko neįgyvendinama svajone. Siekiant įsigyti svajonių namus, 22 proc. atsakė, kad taupyti reikėtų iki 10 metų, 20 proc. - nuo 11 iki 20 metų, 17 proc. - nuo 21 iki 30 metų. Daugiau nei 63 proc. apklaustųjų nurodė, kad svajonių namams įsigyti ir įsirengti pakaktų iki 0,5 mln. litų. Apie 13 proc. apklausos dalyvių mano, kad svajonių būstui reikėtų išleisti iki 200 tūkst.

Šiandien nemaža dalis nuosavų namų savininkų nori turėti ne tik nuosavą pirtį, tačiau ir nuosavą baseiną. Tiesą sakant, baseinas daugelyje užsienio šalių yra bene prie kiekvieno nuosavo namo, todėl jei ir jūs norite to, kas yra geriausia ir patogiausia, akivaizdu, kad galite visą tai įsirengti ir savo name arba šalia jo.

Lauko baseinas šalia nuosavo namo priemiesčio sklype jau nėra retenybė ar prabangos požymis. Stacionarus lauko baseinas - tai ne tik vandens talpa, bet techninis įrenginys su funkcionuojančiomis inžinerinėmis sistemomis: vandens įvado ir išleidimo, persipylimo ir cirkuliacijos, vandens pašildymo, filtracijos, dezinfekavimo, apšvietimo įranga. Be to, baseinas turi organiškai įsikomponuoti į sodybos aplinką ir derėti su joje dominuojančiomis detalėmis: architektūra, landšafto dizainu.

Atsirandant naujoms tendencijoms architektūroje ir interjere, tobulėjant technologijoms, baseinų dizaine irgi atsiranda naujovių. Jeigu baseino dizainas netinka aplinkai, gali nukentėti visa sodybos estetika.

Visų pirma neturėtumėte pamiršti, kad šiomis dienomis kiekvienoms nuosavo namo statyboms labai padeda internetas. Tačiau šiuo atveju interneto pagalba galima kur kas lengviau surasti statybų srities specialistus, kokybiškas statybines medžiagas ir kitą kiekvienoms statyboms svarbią informaciją.

Puikiai suprantama, kad kiekvieno namo statybos turėtų būti patikėtos atitinkamos srities profesionalams, kurie turi ilgametę patirtį ir gali pasiūlyti pačius efektyviausius, šiuolaikiškiausius ir visus aukščiausius šiuolaikinius standartus atitinkančius statybinius sprendimus. Todėl jokiu būdu nevertėtų siekti sutaupyti aukojant atliekamų statybinių užduočių kokybę. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie jau minėtas statybines medžiagas. Labai svarbu, kad jūs pasirinktumėte tai, kas yra patvaru ir ilgaamžiška. Jei jūs investuosite į profesionalias statybines medžiagas, tuomet jūsų naujasis nuosavas namas tarnaus kur kas ilgiau ir kur kas geriau.

Baseino projektavimas ir dizainas

Baseino projekte, kurį parengia specialistai, numatomos visos techninės detalės: hidroizoliacija, hermetizavimas, apdaila, povandeninis apšvietimas. Baseino dizainas, kaip projekto dalis, numato dugno ir sienelių apdailos medžiagų tipą, stilių bei poilsio zonos apdailą aplink baseiną: grindų, vejos, želdinių. Baseino apdaila turi ne tik estetinę prasmę, bet ir praktinę: saugos, higienos atžvilgiu.

Išankstiniame baseino projektavimo etape užsakovas pasirenka baseino tipą ir korpuso formą. Tai gali būti daugiafunkcinis (skirtingų gylių, zonų ir lygi) arba ekonominis variantas su baziniu funkcijų komplektu. Aptariamas įrangos pajungimas, vandens tiekimo ir išleidimo būdai, apšvietimo tipas, vandens temperatūra ir jos palaikymo būdas.

Baseinų tipai pagal konstrukciją

Pagal baseino konstrukcijai naudojamą medžiagą šiuolaikiniai baseinai skirstomi į:

• Betoninius
• Plastikinius
• Stiklo pluošto
• Plieninius

Betoniniai baseinai. Betonui teikiama pirmenybė dėl galimybės statyti iš jo bet kokios formos baseinus (stačiakampio, apskritimo, ovalo, kvadrato, įmantrių netaisyklingų formų su išlinkiais).

Plastikiniai baseinai. Korpuso medžiagai naudojamas spalvotas polipropilenas, kurio techninės savybės leidžia gaminiui atlaikyti šaltį ir lenkimo deformacijas. Sienelių storis siekia 5 mm. Nuo betoninių skiriasi lengvesniu svoriu ir tuo, kad plastikinis korpusas išliejamas gamykloje ir atgabenamas į įrengimo vietą užsakovo sklype.

Stiklo pluošto baseinai. Įrengimui lauke skirtas baseinų tipas, kurio korpusas gaminamas iš daugiasluoksnės medžiagos: stiklo pluošto, epoksidinių dervų, keramikos ir poliesterio. Tokios medžiagos dėka baseino korpusas yra žymiai atsparesnis UV spindulių poveikiui ir mechaniniams pažeidimams. Be to, stiklo pluošto baseine ilgiau laikosi vandens šiluma, nes jo sienelių paviršiuje esanti termoizoliacinė medžiaga ilgai išlaiko vandenį šiltu, neleisdama per greitai atvėsti.

Plieniniai baseinai. Korpusas gaminamas iš nerūdijančio lakštinio plieno. Konstrukcija pasižymi ypatingu sandarumu ir tvirtumu. Lyginant su betoniniais baseinais įrengiami per trumpesnį laiką, bet sveria daugiau už plastikinius ir stiklo pluošto.

Vandens surinkimo sistemos tipai

Baseinai skiriasi ne tik korpuso medžiaga, bet ir techniniais inžineriniais sprendimais - pagal vandens surinkimo sistemos tipą. Šiuo požiūriu baseinai klasifikuojami į skimerinius ir persipilančius.

Skimeriniai baseinai yra populiaresni tarp didesnės priemiesčių gyventojų dalies dėl paprastumo ir žemesnės kainos: įrengimo, veikimo ir techninės priežiūros. Veikiant skimeriui, baseino vanduo surenkamas per sienelėse įrengtas skimerio ertmes ir nukreipiamas į filtravimo sistemą valymui. Cikliniame procese taip pat vyksta vandens pašildymas ir dezinfekcija, po kurių vanduo grįžta per cirkuliacinius purkštukus į baseino talpą. Skimeriai visada įrengiami priešingoje nuo vandens purkštukų baseino pusėje. Todėl vanduo baseine cirkuliuoja, atkrenta poreikis įrengti tarpinę vandens talpą. Visų vandens sluoksnių valymui skimeris sujungiamas su dugniniu vandens išleidimu.

Persipilantys baseinai yra technologiškai sudėtingesnė ir brangesnė konstrukcija, bet su platesnėmis galimybėmis ir pažangesniu funkcionalumu. Per bortelių kraštus persipilančio vandens surinkimui viso baseino perimetru grindyse įrengiami vandens latakai. Iš latakų vanduo keliauja į tarpinę kompensacinę talpą, o iš jos cirkuliacinio siurblio pagalba perpumpuojamas į filtravimo sistemos įrangą, kur vyksta valymas užpildų filtrais. Lyginant su skimerinais baseinais techninį skirtumą sudaro tarpinė surinkto vandens talpa, savitakinė sistema ir automatizuotas valdymas bei vandens kiekio papildymas - šių papildomų modernių inžinerinių sudedamųjų dalių įrengimas sumažina žmogaus dalyvavimą baseino priežiūroje.

Persipilančių baseinų asortimente yra skirtingų konstrukcijų modelių, besiskiriančių vandens persipylimo būdu ir jų dizainu. Pvz., populiaraus Infinity tipo baseinai naudojami, kai kalvotoje vietovėje esančioje sodyboje su šlaitais įrengtas dekoratyvinis landšaftas su kintamais kaskadiniais aukščiais. Šiuolaikiški baseinai gali turėti ir išmaniąsias funkcijas.

Betoninio lauko baseino įrengimo etapai

Kai kurie betoninio lauko baseino įrengimo darbai yra sudėtingi ir reikalauja techninės patirties ir specializuotos įrangos, todėl gali būti per sunkūs, bandant atlikti juos savarankiškai.

Baseino duobės kasimas. Visų ilgalaikės paskirties betoninių statinių įrengimas prasideda nuo duobės kasimo. Rangovas, išnagrinėjęs grunto tipą ir gruntinių vandenų lygį, rekomenduoja užsakovui labiausiai tinkamą baseino įrengimo, konstrukcijos ir hidroizoliacijos variantą.

• Suaugusiems - 1,2-1,5 m gylio, 6-12 m ilgio, 3-5 m pločio
• Nardymo ir šuolių į vandenį baseinas: 18-20 m pločio × 14-21 m ilgio ir 3,5-5,5 m gylio

Pagrindas baseinui. Duobės dugnas užpilamas 30 cm skaldos sluoksniu ir sutankinamas. Sekantis sluoksnis - smėlio, kuris irgi sutankinamas, siekiant stabilumo. Smėlio ir skaldos sluoksnių viršuje formuojamas paruošiamasis išlyginamasis betono sluoksnis (10 cm storio) - vadinamas pirminiu dugnu, ant kurio bus klojama ir rišama pagrindinio dugno armatūra ir klojinys.

Baseino drenažas. Jeigu gruntiniai vandenys labai arti, tuomet po būsimu dugnu reikia įrengti išorinę drenažo sistemą. Betoniniams lauko baseinams šis apsauginis drenažas būtinas, antraip požeminis vanduo iš apačios ardys jį arba prasiskverbs pro betoną į baseino vandenį.

Baseino dugno apšiltinimas. Kitame etape ant bendro skaldos-smėlio-betono sluoksnio iš polistireninio putplasčio klojamas dugno apšiltinimo sluoksnis. Betoninis lauko baseinas bus grunte ištisus metus, taip pat ir žiemą. Grunto temperatūra aplink baseiną gali nusileisti iki -10º C. Mažesniam šalčio poveikiui į betoną reikia palaikyti tam tikrą temperatūrinį režimą.

Baseino armavimas. Klojama dugno ir sienų armatūra. Dugno armavimui naudojami 14-16 mm skersmens plieniniai strypai, sienų armavimui - 10-12 mm skersmens. Armatūros susikirtimo taškuose strypai surišami viela. Suvirinimas nenaudojamas, nes toks būdas sukeltų koroziją ir metalo struktūros pažeidimus. Dugno armatūra klojama ant laikiklių, siekiant išlaikyti vienodą atstumą nuo išlyginamojo betono sluoksnio iš apačios. Baseinų sienų armatūra montuojama dar iki klojinių surinkimo tais atvejais, jeigu bus naudojami laikini išardomi klojiniai. Šiame etape sienų ir dugno armatūros konstrukcijoje dar įmontuojami skimeriai ir purkštukų detalės, klojami vandens įvado ir išleidimo vamzdžiai, apšvietimo įrenginių kabeliai bei kita dugno/sienų įranga.

Baseino dugno betonavimas. Kai visos armatūros konstrukcijos sumontuotos, pirmiausia betonuojamas dugnas.

Klojiniai baseino sienoms. Po dugno įrengimo darbų prasideda baseino sienų klojinių montavimas. Klojiniai reikalingi baseinų sienoms formuoti, pilant į juos betono masę. Klojiniuose formuojamos būsimos technologinės angos skimeriams, apšvietimo prietaisams, grįžtamojo vandens vamzdžiams ir purkštukams, latakai vandens persipylimo sistemai, skirtai pertekliniam baseino vandeniui pašalinti ir grąžinti į cirkuliacijos sistemą. Klojinys turi atkartoti visą suprojektuoto baseino konfigūraciją: laiptus, lygius, pakopas, aukštus, apvalumus, nuožulnumus. Tradicinius surenkamus-išardomus daugkartinius klojinius pastaruoju metu vis dažniau keičia liktiniai klojiniai, kurių demontuoti nereikia. Liktiniams klojiniams naudojamas polistireninis putplastis, kuriame lengviau išpjauti angas. Polistireninio putplasčio blokelių dėka formuojamas monolitinis klojinys, kuriame išvengiama nesandarių sandūrų ir siūlių, o pilamo betono sąnaudos mažėja.

Baseino sienų betonavimas. Į sumontuotus klojinius pilamas betonas. Vidutiniškai baseinų sienų ir dugno storis siekia 20-25 cm. Rekomenduojamos betono markės baseinams - nuo C20/25 (M300), taip pat nuo F100-150 ir W6. Siekiant užtikrinti reikiamą baseino konstrukcijos patvarumą, rekomenduojama užpildyti betonu klojinių ertmes kuo įmanoma sinchroniškiau, be ilgesnių pertraukų, viršijančių 6 valandas. Priklausomai nuo sezono ir oro sąlygų, betonui sukietėti reikia 2-3 savaičių.

Baseino sienelių lyginimas tinko sluoksniu. Pirmiausia sienų ir dugno sandūrose dedama hidroizoliacinė kampų juosta. Ir tik po to galima užsiimti sienų ir dugno paviršių išlyginimu. Dažniausia šiai užduočiai atlikti naudojamas išlyginamasis tinkas. Geresniam tinko sukibimui su betono paviršiumi galima naudoti armuojantį tinkavimo tinklelį.

Vidinė baseino hidroizoliacija. Baseino talpos viduje ant išlygintų sienų ir dugno paviršiaus dengiamas hidroizoliacinės mastikos sluoksnis. Nedidelių privačių lauko baseinų hidroizoliacijai pastaruoju metu dažnai naudojama speciali armuota hidroizoliacinė plėvelė (1,5 mm storio), klojama ant grindų ir sienų. Tokia plėvelė atlieka dvi funkcijas: hidroizoliacijos ir apdailos. Plėvelės paviršiaus dizainas gali imituoti mozaikines plyteles.

Išorinė baseino sienų hidroizoliacija. Betoninės baseino sienos, prieš tepant iš išorės hidroizoliacinę mastiką, impregnuojamos giluminiu gruntu, užpildančiu visą betono paviršiaus reljefinę struktūrą ir užtikrinančiu geresnį mastikos sukibimą su paviršiumi.

Išorinių baseino sienų apšiltinimas. Siekiant apsaugoti betoninį baseiną nuo įšalo poveikio bei šilumos nuostolių, jo sienos iš išorės pusės apklojamos polistireninio putplasčio plokštėmis, dedant jas ant hidroizoliacijos sluoksnio.

Persipylimo latakai. Persipilančių baseinų bortelių viršuje įrengiami latakai vandens surinkimui.

Baseino apdaila. Baseino sienų ir dugno apdailos sluoksniui naudojamos specialios glazūruotos plytelės arba mozaikos lakštai su smulkiomis plytelėmis ant armuojančio tinklelio. Dugne geriau kloti grublėto paviršiaus neslidžias plyteles. Lakštinė mozaika - nuostabus baseino apdailos variantas. Mozaikos lakštai puikiai atkartoja visas aptakias baseino formas ir išlinkius.

Baseino grindų apdaila. Išklijavus baseino vidų plytelėmis ar plėvele, daroma grindų ir terasų apdaila aplink baseiną. Priklausomai nuo užsakovo pasirinkimo ir projekto, gali būti klojamos impregnuotos grindlentės, atsparios vandens poveikiui. Populiarumo nestokoja terasinės kompozito lentos (WPC), dar nemažai renkasi maumedžio lentas. Lentų paviršius turi griovelius, saugančius nuo paslydimo. Grindys ir plotai aplink baseiną gali būti apdailinami ir kitomis medžiagomis, pvz., trinkelėmis, plytelėmis.

Techninė įranga ir sistemos

Norint, kad baseinas veiktų tinkamai ir vanduo būtų švarus, būtina įrengti specialią techninę įrangą ir sistemas.

Techninė patalpa, siurblinė. Baseino siurblys, filtracija ir kita inžinerinė techninė įranga turi būti sutalpinti kuo arčiau - specialioje techninėje patalpoje. Vienas iš patalpos įrengimo variantų - prieduobėje šalia baseino sienos. Jeigu namas stovi visai netoli baseino, tuomet techninę patalpą galima įrengti rūsyje. Kitas techninės patalpos įrengimo variantas - antžeminis, virš vandens lygio. Tuomet išvengiama užtvindymo rizikos, įrangai bus saugiau. Jeigu baseino tipas persipilantis, tuomet šiame etape įrengiama ir tarpinė talpa vandens persipylimui. Tarpinė talpa yra rezervuaras, kuriame telpa apie 7-13 proc.

Inžinerinių komunikacijų klojimas. Priklausomai nuo baseino atstumo iki techninės patalpos, gali prireikti iškasti žemėje tranšėjas vandens ir elektros komunikacijoms pakloti.

Baseino filtravimo sistema. Visi nori maudytis švariame vandenyje. Lauko baseinai yra atvirame ore, todėl į juos laisvai gali patekti įvairios pašalinės kietosios dalelės, teršiančios vandens tyrumą ir skaidrumą. Baseino filtro užpildas sulaiko įvairias daleles, patekusias į vandenį (pvz., purvą, nešvarumus, žiedadulkes, kt.). Išvalytas švarus vanduo keliauja į šildymą ir dezinfekciją, o pašalinės dalelės lieka filtruose, kurie irgi reguliariai praplaunami. Filtrų praplovimui naudojamos specialios sklendės, valdomos automatiškai arba mechaniškai.

Cirkuliacinis siurblys baseinui. Baseino vanduo aktyvaus naudojimosi metu turi nuolat cirkuliuoti baseino sistemoje - paėmimas per skimerį arba iš rezervuaro, tolesnis tekėjimas per filtrus, pašildymas, dezinfekavimas ir grįžimas atgal į baseiną. Rekomenduojama, kad filtracijai skirto cirkuliacinio siurblio našumas nebūtų mažesnis negu 1/5 vandens tūrio baseine.

Baseino vandens šildymas. Atvirame lauko baseine vanduo gali atvėsti ir vėsesnėmis vasaros naktimis. Bet besimaudantis žmogus nori vienodos komfortiškos šilumos visuose vandens sluoksniuose. Dažniausia naudojami elektriniai šildytuvai arba termofikaciniai šilumokaičiai gaunantys šilumą nuo katilo, bet būna ir kitų variantų - pvz., saulės kolektoriai.

tags: #nuosavas #namas #su #baseinu