Nuosavo namo šildymas gali tapti galvos skausmu, ypač jei namas nėra naujos statybos. Šildymo sprendimai ne visada yra efektyvūs, ir net didelis kiekis sudegintų malkų ar dujų ne visada padeda pasiekti komfortabilią temperatūrą.
Svarbu suprasti, kad kalbant apie šildymą, svarbiausia yra ne galia, o šildymo efektyvumas. Jeigu užtikrinamos geros sąlygos šildytuvams dirbti ir šilumai pasklisti po namus, didelių išlaidų nereikės. Tačiau ne visi žino, kaip tą pasiekti.
Didžiausia problema senos statybos namuose, kurių nepavyksta įšildyti, yra nesandarumas, plyšiai ir kiti konstrukciniai trūkumai, pavyzdžiui, izoliacijos stoka, kurie leidžia šilumai išeiti iš namo. Dėl to temperatūros žiemą nepavyksta pakelti aukščiau aštuoniolikos ar devyniolikos laipsnių.
Pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą - rasti plyšius, per kuriuos šiluma išeina, ir juos užtaisyti. Vieta, per kurią iš patalpų pasišalina daug šilumos, yra langai. Medinių rėmų sandarumas laikui bėgant tampa prastesnis, lyginant su plastikiniais langais.
Efektyvūs šildymo sprendimai
Grindinis šildymas
Šildymas grindimis yra vienas efektyviausių ir komfortiškiausių šildymo sprendimų. Tiesa, tam, kad jį įrengti, reikia išardyti visas grindis ir išvedžioti šildymo mazgus. Tačiau tai galima padaryti palaipsniui, per keletą šiltųjų metų mėnesių, per daug nesukliudant įprastai buičiai. Šildomos grindys sustabdys didelius šilumos nuostolius ir suteiks neįtikėtino gyvenimo komforto.
Grindinis šildymas (pirmasis kontūras)
Radiatoriai
Radiatoriai vis dar yra svarbūs šildytuvai Lietuvoje. Nors jų rasime beveik kiekvienuose namuose, tai nereiškia, kad jų kiekis, išdėstymas ir tipas tinka namams. Radiatorius gali būti per mažas, per didelis arba pastatytas per toli nuo kito radiatoriaus. Taip pat patalpoje jų gali būti per daug arba per mažai, dėl to kambaryje būna per karšta arba per šalta.
Daug didesnė problema yra tada, kai radiatorius per mažas arba jų per mažai. Apie tokius šildymo sprendimus reikia planuoti iš anksto. Jeigu vis tiek būna per šalta, galbūt vertėtų įsigyti mobilų radiatorių.
Taip pat nepamirškite šildymo sprendimų drabužių džiovinimui. Žiemą ir tada, kai šalta bei drėgna, niekas namuose neišdžius.
Šildymo sistemos naujos statybos namuose
Reikalavimai naujai statomiems pastatams yra pakankamai griežti, todėl natūralu, kad tinkamai pastatyti namai turi žymiai mažesnes eksploatacijos išlaidas ir yra komfortiškesni.
Statant naujus privačius namus, populiariausia šildymo sistema yra oras - vanduo. Tai šilumos siurbliai, kurie šildo vandenį ir dažniausiai yra jungiami prie grindinio ar radiatorinio šildymo. Oras - vanduo gali būti kaip pagrindinis šilumos šaltinis, kurio pagalba ruošiamas karštas vanduo ir šildomos patalpos.
Pagal populiarumą antroje vietoje yra šildymo sistema oras - oras. Šie šilumos siurbliai yra lengviau įrengiami ir mažiau lėšų reikalaujantys įrenginiai. Jų pagalba galima žiemą šildyti, o vasarą vėsinti patalpas. Taip pat dauguma oras-oras šilumos siurblių turi filtrų sistemas, iš patalpų oro pašalinančias dulkes, virusus, bakterijas, žiedadulkes, kitus alergenus ir kvapus.
Atsižvelgiant į elektros išteklių suvartojimą, sąlyginai „pigesnis“ yra oras-oras sistemos išlaikymas, bet tokios sistemos funkcijos mažesnės apimties - tik šildyti/šaldyti orą. Oras-vanduo įrenginiai atlieka daugiau funkcijų - šildo grindis bei ruošia karštą vandenį, todėl visoms šioms funkcijoms atlikti reikia daugiau energijos, tad sulyginti šių įrenginių energijos suvartojimą nėra teisinga.
Šilumos siurbliai oras - oras yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias sprendimas patalpoms šildyti, panaudojant lauko ore esančią energiją. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Oras-oras šilumos siurbliai gali būti diegiami bet kokio ploto ar išplanavimo namuose.
Šiai sistemai labai svarbi vidinių įrenginių sumontavimo vieta, kad oro srautai kuo efektyviau pasiskirstytų erdvėje. Tokius šilumos siurblius paprasta sumontuoti tiek naujos statybos, tiek senesniuose būstuose (individualiuose namuose ar butuose). Oras-oras šilumos siurbliai yra įvairių tipų - sieniniai, kanaliniai, grindiniai ir lubiniai,todėl juos nesudėtinga pritaikyti bet kokiame interjere.
Dėl ypač aukšto oras-oras šilumos siurblių efektyvumo, užtikrinamos mažos patalpų šildymosi sąnaudos. Kai kuriais atvejais sezoninis naudingo veikimo koeficientas (SCOP) siekia net 6,7!
Galima rinktis ir oras-vanduo šilumos siurblius, kurie yra skirti patalpoms šildyti (radiatoriais ar grindine šildymo sistema) ir buitiniam karšto vandens ruošimui,panaudojant lauko ore esančią energiją. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Tinkamai parinktas šilumos siurblys gali veikti kaip vienintelis šilumos šaltinis.
Dažniausiai šio tipo šilumos siurbliai diegiami naujos statybos būstuose, kuriuose nėra numatytas joks kitas šildymosi būdas. Be to, oras-vanduo šilumos siurblį nesudėtinga integruoti ir į jau esamą kietojo ar skystojo kuro, dujinę ar kitą šildymo sistemą.
Norint gyventi šiltai ir sutaupyti daugiau energijos reikėtų ne tik įrengti šiuolaikišką šildymo sistemą, bet ir pasirūpinti tinkamu namo šiltinimu ir sandarumu. Izoliacinės akmens vatos medžiagos ne tik efektyviai izoliuoja šilumą ir garsą, bet yra nedegios ir ilgaamžės.
Šildymo būdo pasirinkimas A klasei
A klasės namui (sienos šiltintos 25cm pilku politerenu, stogas pilnai apšiltintas 40 cm. vata) svarstant, koks šildymo būdas būtų logiškiausias ir ekonomiškiausias, atsižvelgiant į įrengimo ir eksploatacijos išlaidas, reikėtų įvertinti keletą variantų:
- Ištraukiamojo oro šilumos siurblys: Švedijoje ekonomiškiausias laikomas ištraukiamojo oro šilumos siurblys, pavyzdžiui, NIBE f 730. Šis įrenginys naudoja vėdinimo sistemą kaip energijos šaltinį, taip išspręsdamas vėdinimo, šildymo ir karšto vandens tiekimo problemas.
- Dujinis kondensacinis katilas: Jeigu netoli yra dujotiekis, investicijos į dujinį katilą būtų šiek tiek mažesnės už šilumos siurblį.
- Oras/vanduo šilumos siurblys: Išlaidos už elektrą šildymui šilumos siurbliu būtų šiek tiek mažesnės, nei išlaidos už dujas.
- Elektra: Mažiausiai lėšų šildymo sistemos įsirengimui reikalaujantis šildymo būdas, kurio įsirengimo išlaidos neviršys 1000 EUR.
Šildymosi kaštai bus pigiausi šilumos siurblio (iki -5C), paskui medienos granulės ir tik tuomet dujos.
Vidutiniškai A klasės namui maksimali šildymo galia, esant lauko temperatūrai -22 - -23 laipsniams, būtų apie 30 W/m2. 129 kv2 ploto namui tai būtų apie 3,9 kW. Vadinasi, užtektų maždaug 6 - 8 kW galios šilumos siurblio.
Apskaičiuojant metines energijos sąnaudas šildymui ir karštam vandeniui, vidutiniškai per šildymo sezoną reikėtų apie 9120 kWh šildymui ir apie 2930 kWh karštam vandeniui. Viso per metus reikėtų apie 12050 kWh.
Pagal teorinį modelį, šilumos siurblys oras-vanduo atsipirktų maždaug per 4-6 metus, tačiau reikia įvertinti, kad šilumos siurblio atveju negalima gauti aukštesnių temperatūrų šildymui, reikia didesnio karšto vandens šildytuvo ir yra rizika sugesti kompresoriui.
Svarstant, kokį šildymo būdą pasirinkti, verta prisiminti, kad didieji Lietuvos miestai svarsto uždrausti anglį ir durpių briketus, nes tai neatsinaujinantis kuras. Bet šiuo atveju išeitimi galėtų būti biokuras - malkos ir medžio granulės.
Šildymo alternatyvų palyginimas
| Šildymo būdas | Įrengimo išlaidos | Eksploatacijos išlaidos | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|---|
| Dujinis kondensacinis katilas | Vidutinės | Vidutinės | Patikimas, aukštos temperatūros | Priklausomybė nuo dujų kainų, tarša |
| Oras/vanduo šilumos siurblys | Aukštos | Žemos | Ekologiškas, energijos taupymas | Aukštos pradinės investicijos, efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros |
| Oras/oras šilumos siurblys | Žemos | Žemos | Lengvas įrengimas, patalpų vėsinimas | Mažesnė apimtis, temperatūros pasiskirstymas |
| Elektra (radiatoriai) | Žemos | Vidutinės | Lengvas valdymas, programuojami termostatai | Gali būti brangiau, jei namas ne A klasės |
| Kieto kuro katilas (biokuras) | Vidutinės | Vidutinės | Atsinaujinantis kuras, mažesnė tarša nei anglis | Reikalauja priežiūros, reikia vietos kurui laikyti |
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Jurgita Černeckienė sako, kad alternatyvų A++ energinės klasės pastatų šildymo sistemoms nėra daug.
Ji tęsia, kad šilumos siurbliai tinkamai dirba tada, kai pastate yra tinkama temperatūra ir šildymo sistema. Geriausia - grindinis šildymas. „Kuo šilumos siurbliui reikia sukelti didesnę temperatūrą, tuo labiau jo efektyvumas krenta. Kartais būna, kad senos statybos pastatų savininkai susivilioja pakeisti tik šilumos šaltinį ir neapšiltina pastato, neišdidina radiatorių, neįrengia grindinio šildymo, būna labai nusivylę“, - aiškina J. Černeckienė.