Kiekvienam klientui dažniausiai kyla klausimai apie tai, kaip įsigyti tinkamą šildymo sistemą, kokie privalumai vienų ar kitų šildymo sistemų, įrengimo kainos, įkainiai, kaip vyksta įrangos montavimai ir pan. Šildymo sistemų įrengimas yra gan kompleksiškas darbas. Čia svarbu paminėti tai, kad viskas priklauso nuo profesionalaus meistro darbo. Kiekvienas savo srities žinovas pirmiausia supažindins, suteiks reikiamą informaciją, įvertins jūsų norus ir galimybes bei padės įsigyti reikalingas medžiagas.
Be to svarbu, kad darbus atliktų kvalifikuoti, reikiamus sertifikatus turintys meistrai. Kaip jau minėjome, svarbu, kad inžinerinės pastato sistemos deramai sąveikautų tarpusavyje. Tačiau svarbiausias veiksnys turbūt yra kaina. Nuo ko priklauso kaina? Montavimo kaina priklauso nuo įrengiamos sistemos, o šildymo sistemos projekto kaina priklauso nuo namo, kuriam rengiamas projektas, charakteristikų bei šildymo sistemos pasirinkimo.
Jeigu projektuojate ar statote gyvenamąjį namą, reiškia, sprendžiate, kokį energijos šaltinį ir šildymo sistemą rinktis. Renkantis sistemą, kurios pagalba bus šildomi namai ar biuras, reikia įvertinti pastato parametrus, atlikti išsamią analizę. Šildymo siurbliai, katilai, vamzdynai, elektros instaliacijos, išmanieji sprendimai, susiję su šildymu - visa tai renkantis reikia išmanyti rinką.
Šildymo Sistemos Projektavimas
Žmonės statydamiesi namą dažniausiai mano, jog žino viską apie šildymą, nes analogišką įsirengė draugas ar pažįstamas. Lieka tik nusipirkti įrangą ir ją pajungti. Specialistai pirmiausia siūlo parengti šildymo sistemos projektą, kuriam reikia duomenų apie namo šilumos nuostolius arba sienų, stogo, langų, durų šiluminę varžą.
Šildymo sistemos projektas - būtina ir nediskutuotina namo projekto dalis, kurios, deja, arba nebūna, arba į ją nekreipiamas dėmesys ir pasitikima kaimyno, draugo įsirengta sistema. Labai atsakingai reikia rinktis sistemų instaliuotojus, ypač naujesnių technologijų įrangos. Toli gražu ne visi perpratę vienos ar kitos sistemos subtilybes.
„Tenka matyti, jog vienodo ploto namuose instaliuotos geoterminio šildymo sistemos eksploatacija viename kainuoja visai nedaug, kitame - daug brangiau. Netikiu, jog pastarajojo gyventojai atidarę langus leidžia šilumą į lauką. Visiems šildymo įrenginiams reikalingas laikas atvėsimui, aptarnavimui. Tai taikytina tiek kieto kuro katilams, tiek krosnelėms, židiniams, tiek šilumos siurbliams. Jie, kaip ir elektrinė viryklė, negali nesustodami dirbti neribotą laiką.
Todėl šildymo įrangai nustatoma rezervinė galia. Ji reikalinga tam, jog esant sąlygoms, kurios buvo priimtos skaičiuojant, įranga turėtų galimybę atvėsti, ją galima būtų aptarnauti, o patalpose išliktų šilta. Apskaičiuoti rezervinę galią būtina, kitaip, išjungus sistemą ir atšalus patalpų orui, užšals visa sistema, nuostoliai bus didžiuliai.
Aš per pastaruosius trejetą metų pastebėjau tendenciją mažinti šildymo prietaisų galią. Bet kas garantuoja, kad visą žiemą bus pliusinė ar jai artima temperatūra, kad nebus dviejų naktų, kai temperatūra kris iki -28 laipsnių? Tokiais ekstremaliais atvejais mes sulaukiame daugybės skambučių, važiuojame į namus. Pirmiausia prašome parodyti šildymo sistemos projektą, bet dažniausiai jo nebūna.
Beveik visi šiluminės technikos gamintojų atstovai, inžinieriai šilumininkai gali parengti ir rengia šildymo sistemos projektus. Supratingi gyventojai pasibaigus šildymo sezonui atlieka automatinės ir hidraulinės šildymo sistemos dalių techninę patikrą.
Namų šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, kurį reikia priimti jau projektavimo etape. Namų šildymo tipai skiriasi pagal kainą, efektyvumą ir poveikį aplinkai. Todėl pravartu gerai susipažinti su turimomis galimybėmis prieš priimant galutinį sprendimą. Nesvarbu, ar svarstote dujinį šildymą, elektrinį šildymą, šilumos siurblį ar sistemas, pagrįstas kietojo kuro naudojimu, kiekviena iš šių sistemų turi savo privalumus ir trūkumus.
Populiarūs Namų Šildymo Būdai
- Dujinis šildymas: Dujų naudojimas namų šildymui yra vienas iš labiausiai paplitusių sprendimų miesto vietovėse, kur dujų infrastruktūra yra gerai išvystyta. Šiluma gaminama dujų katile, o vėliau paskirstoma po visą namą naudojant tradicinius radiatorius ar šiuolaikines grindinio šildymo sistemas.
- Elektrinis šildymas: Elektrinis šildymas kasmet vis dažniau naudojamas šiuolaikiniuose ir energiją taupančiuose namuose. Jis naudoja elektros energiją šildymo sistemoms maitinti, tokioms kaip radiatoriai, akumuliacinės krosnys ar grindų šildymas. Nereikia statyti dūmtraukių ir paprastas montavimas daro jį populiarų: 2023 metais apie 15-20% naujų namų buvo aprūpinti šia sistema.
- Šilumos siurbliai: Naudojant aplinkos energiją namų šildymui yra dabar įmanoma dėl šiuolaikinių sprendimų, tokių kaip šilumos siurbliai. Ši sistema gauna šilumą iš natūralių šaltinių, tokių kaip oras, dirvožemis ar vanduo, o tai lemia aukštą energijos efektyvumą ir daug ekologinių pranašumų. Dėl mažos CO2 emisijos ir galimybės integruoti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais šiuolaikiniai siurbliai pripažįstami tarp žmonių, ieškančių ekologiškų sprendimų.
- Kietojo kuro šildymas: Tradiciniai šildymo metodai, pagrįsti kietojo kuro naudojimu, vis dar populiarūs daugelyje Lietuvos regionų, ypač kaimo vietovėse arba ten, kur ribota prieiga prie dujų tinklo. Kietojo kuro, tokio kaip anglis, mediena ar granulos, naudojimas užtikrina aukštą šiluminį efektyvumą ir dažnai pasirenkamas namų savininkų dėl savo lengvo prieinamumo ir mažesnių kuro kainų.
- Alyvos šildymas: Alyvos šildymas yra populiarus pasirinkimas ten, kur nėra prieigos prie dujų tinklo. Ši šildymo sistema remiasi alyvos deginimu, kuri saugoma specialiuose rezervuaruose.
Šildymo sistemos valdymas
Vienodas šilumos pasiskirstymas namuose turi įtakos tiek komfortui, tiek visos šildymo sistemos efektyvumui. Grindinis šildymas yra praktiškas dėka aukštos temperatūros išplitimo visame grindų plote. Jis veikia šilumos spinduliavimo principu, todėl šiluma jaučiama tolygiai kiekvienoje kambario vietoje. Iš kitos pusės, naudojant tradicinius radiatorius, šiluma kaupiasi ypač aplink prietaisą. Deja, tai gali sukelti temperatūrų skirtumus skirtingose kambario dalyse.
Radiatoriai šildo orą, kuris vėliau juda per kambarius, ir tai gali būti mažiau efektyvu vienodame šilumos paskirstyme. Verta apsvarstyti taip pat sistemas su išmaniuoju valdymu, tokius kaip termostatai, leidžiančius individualiai nustatyti temperatūrą kiekviename namo kambaryje. Toks sprendimas leidžia geriau pritaikyti šildymą pagal gyventojų gyvenimo ritmą.
Namo šildymo kainos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuriuos reikia apsvarstyti renkantis tinkamą šildymo sistemą. Sprendimas apie tai, kaip šildyti namus, įtakoja biudžetą ne tik įrengimo metu, bet ir kasdieniniame naudojime. Pavyzdžiui, šilumos siurblys, ypač kartu su atsinaujinančiais energijos šaltiniais kaip fotovoltinės plokštės, siūlo mažiausias eksploatacijos kainas. Nors pradinis įrengimo įnašas gali būti didelis, taupymo pranašumai, susiję su mažomis energijos sąskaitomis, jaučiami jau po kelerių metų.
Taigi drąsiai galima teigti, kad metinė namo šildymo kaina priklauso ne tik nuo sistemos tipo, bet ir nuo klimato sąlygų, pastato ploto bei energijos valdymo būdo. Be tinkamos šildymo sistemos pasirinkimo, yra daug būdų, kaip sumažinti namo šildymo išlaidas, pavyzdžiui, tolygiai šildant patalpas. Tinkamas energijos valdymas, pastato šiltinimas bei investicijos į technologijas užtikrina įdiegtų sistemų efektyvumą ir, kas svarbu, gali žymiai sumažinti išlaidas.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių šildymo išlaidas, yra tinkamas pastato šiltinimas. Net patys efektyviausi šildymo sistemų pranašumai sumažės, jei namas bus blogai izoliuotas. Todėl verta investuoti į tinkamas izoliacines medžiagas, kurios sumažins šilumos nuostolius per sienas, stogą ir langus.
Modernios technologijos leidžia tiksliai valdyti temperatūrą patalpose. Išmanieji termostatai atsakingi už temperatūros programavimą tam tikruose kambariuose, atsižvelgiant į dienos laiką ar namų gyventojų buvimą. Tai reiškia, kad pvz., elektrinis šildymas veikia tik tada, kai jis reikalingas.
Kitas svarbus elementas, palaikantis energijos efektyvumą, yra vėdinimo sistema su šilumos atgavimo funkcija, vadinamu rekuperacija. Tradicinė ventiliacija lemia šilumos nuostolius, tačiau ši sistema leidžia susigrąžinti dalį šilumos energijos iš oro, išmetamo į lauko aplinką.
Atrodytų mažiau reikšmingi dalykai, tokie kaip roletai ar užuolaidos, gali atlikti svarbų vaidmenį išlaikant šilumą namuose. Storos terminės užuolaidos padeda išlaikyti šilumą viduje, ypač naktį. Vietoj vienotos temperatūros palaikymo visame name, verta ją suderinti su konkrečia kambarių funkcija. Pavyzdžiui, miegamajame ar koridoriuose temperatūra gali būti šiek tiek žemesnė, tuo tarpu svetainėje ir vonioje komfortas turėtų būti aukštesniame lygyje.
Ekologiški šildymo sprendimai
Šiandien vis dažniau pabrėžiama aplinkos apsauga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas. Šildymo sistemos pasirinkimas tiesiogiai veikia, kaip namų ūkiui poveikį klimato pokyčiai. Vienas iš būdų šildyti patalpas ir vandenį namuose yra šildymas biomasė, pvz., granulėmis ar mediena. Tai yra atsinaujinantis energijos šaltinis, kurio poveikis aplinkai mažesnis nei anglių ar alyvos. Medienos deginimas generuoja mažą CO2 kiekį, o biomasa laikoma neutralia anglies dioksido emisijos atžvilgiu, nes jį absorbuoja augalai augimo metu.
Dujinis šildymas laikomas labiau ekologišku nei anglių ar alyvos šildymas. Šiuolaikiniai dujiniai kondensaciniai katilai pasižymi aukšta energijos efektyvumo ir mažai kenksmingų medžiagų emisija. Nors gamtinės dujos yra iškastinis kuras, jo degimas generuoja žymiai mažiau CO2 nei anglių deginimas.
Vis dažniau lietuviai pasirenka šildymo sistemų sujungimą su fotovoltinėmis instaliacijomis. Elektros energija, generuojama tokių novatoriškų plokščių, gali būti naudojama šilumos siurblių arba elektrinio šildymo maitinti. Tai reiškia, kad sąskaitos už šildymą gali būti daug mažesnės nei naudojant klasikinius sprendimus. Be to, tokia šildymo sistema yra praktiškai be emisijų.
Kiekvienais metais šildymo technologija susiduria su vis daugiau inovacijų, kurios leidžia padidinti šiuolaikinių šildymo sistemų efektyvumą ir sumažinti jų poveikį aplinkai. Modernios šildymo valdymo sistemos leidžia visiškai kontroliuoti temperatūrą namuose, netgi nuotoliniu būdu. Dėl išmaniųjų telefonų programėlių gyventojai gali nustatyti šildymo lygį pagal savo poreikius realiu laiku, netgi sudaryti šildymo tvarkaraštį visai savaitei.
Pasirinkti tinkamą namo šildymo sistemą gali ne tik įrengimo ar eksploatacijos išlaidos, bet ir vietiniai sąlygos, pvz., žaliavų prieinamumas arba teisės aktu reguliuojamos ribos. Kai kuriuose regionuose, ypač ten, kur yra tanki užstatymas, gali būti taikomos taisyklės, ribojančios sistemų, kurios skleidžia didelius taršos lygius, naudojimą, pavyzdžiui, anglių krosnių.
Be to, didelę reikšmę gali turėti vietos planavimo politika. Ji gali diktuoti tam tikrus reikalavimus šildymo sistemoms naujuose pastatuose, ypač saugomose teritorijose arba ten, kur skatinami ekologiški sprendimai. Šildymo sistemos pasirinkimas turėtų būti apgalvotas ir pritaikytas individualiems poreikiams bei pastato sąlygoms. Kiekviena iš aptartų sistemų - nuo dujinio iki elektrinio šildymo, iki šilumos siurblių - turi savo privalumus ir trūkumus, kuriuos verta rimtai apsvartyti.
Dabar jau žinote, kokiomis įvairiomis yra namų šildymo galimybėmis, kas palengvins jums tinkamo sprendimo pasirinkimą.
Geoterminis Šildymas
Geoterminis šildymas tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiek gyvenamųjų namų, tiek komercinių pastatų savininkams, siekiantiems efektyvumo ir ilgalaikio energijos taupymo. Tai pažangi šildymo sistema, kuri naudoja žemėje esančią energiją, todėl yra ekologiška ir ilgaamžė alternatyva tradiciniams šildymo būdams.
Sparčiai populiarėjant ekologijos temai, vis daugiau žmonių atsigręžia į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šildymo sprendimus ir vienas tokių yra geoterminis šildymas. Dėl turimų privalumų, apie šį šildymo sprendimą tikriausiai pagalvoja daugelis. Norintiems įsirengti geoterminį šildymą savo namuose gali kilti nemažai klausimų.
Tačiau pirmiausia apžvelkime pačią geoterminio šildymo sąvoką. Specialistų teigimu, šis šildymo būdas suteikia galimybę apšildyti patalpas panaudojant saulės energiją, besikaupiančią žemėje. Svarbiausia tai, jog ši energija yra atsinaujinanti, todėl nieko nekainuoja. Tačiau norint ją efektyviai panaudoti, tam būtinas specialus įrenginys, kuris yra vadinamas šilumos siurbliu. Toks šildymo sprendimas gerokai pranoksta kitas šildymo alternatyvas, nes pasižymi mažomis šildymo sąnaudomis.
Nors pradiniai kaštai, reikalingi įsirengti tokią šildymo sistemą yra nemaži, tačiau tai yra ilgalaikė investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka. Norint išgauti geoterminę energiją, reikia pasirūpinti reikiamo gylio grunto gręžiniu, energiją išgaunančiais specialiais mechanizmais, montavimui reikiama įranga.
Labai svarbu akcentuoti, jog pagrindinis šios šildymo sistemos komponentas yra specialus šilumos siurblys. Jis leidžia panaudoti žemėje esančią energiją paversdamas ją šiluma, skirta šildyti patalpas bei vandenį. Žinoma, nereikėtų pamiršti, jog geoterminio šilumos siurblio veikimui yra reikalinga elektros energija. Tiesa, elektros sąnaudos nėra didelės, todėl galima džiaugtis ne tik šiltais ir jaukiais namais, bet ir mažesne sąskaita už šildymą.
Svarstantiems įsirengti geoterminį šildymą, verta susipažinti su įrangos veikimo procesu. Trumpai tariant, geoterminis šildymas yra grindžiamas šilumos mainų dėsniu. Minimaliomis elektros energijos sąnaudomis, žemėje besikaupianti saulės energija yra pakeliama iš žemės į reikiamas patalpas. Kitaip tariant, vyksta perdavimo procesas iš šiltos terpės į šaltą. Šiam procesui yra reikalingas temperatūrų skirtumas, todėl geoterminiame šilumos siurblyje yra freono, kuris kompresoriuje yra spaudžiamas, todėl pakyla jo temperatūra.
Vykstant tolimesniems procesams įrenginyje, sušildytas freonas kompresoriaus pagalba yra toliau perduodamas į šildymo sistemą patalpose bei karšto vandens sistemą. Suprantama, jog prieš įsirengiant geoterminio šildymo sistemą, gali kilti daug klausimų ar pasvarstymų dėl tokio šildymo būdo tinkamumo. Žinoma, kaip ir bet kuri kita technologija turi savų pliusų ir minusų. Pradėkime nuo geoterminio šildymo privalumų.
Geoterminio Šildymo Privalumai
- Energijos efektyvumas. Vienas pagrindinių geoterminio šildymo privalumų yra aukštas energijos efektyvumas. Skirtingai nei kitos šildymo sistemos, geoterminis šildymas naudoja žemėje esančia energiją, kuri yra nuolatos atsinaujinanti.
- Ilgalaikė ekonominė nauda. Nors pradinės investicijos į geoterminį šildymą yra didesnės, ilgainiui jos atsiperka. Daugelis vartotojų pastebi reikšmingą energijos sąnaudų sumažėjimą, kuris gali siekti net iki 70 proc. Tai ypač aktualu didelėms patalpoms ar regionams, kur šildymo sezono trukmė yra ilgesnė.
- Ekologiškas šildymo būdas. Geoterminis šildymas yra vienas ekologiškiausių šildymo būdų. Kadangi sistema naudoja žemės gelmių energiją - nenaudojamas iškastinis kuras, kurio išgavimo procese išskiriamas anglies dioksidas ir kitos kenksmingas medžiagos.
- Mažesnė priklausomybė išorinių veiksnių. Tradiciniai šildymo būdai yra jautrūs rinkoje pasitaikantiems kuro kainų svyravimams, kurie gali priklausyti nuo geopolitinių ar ekonominių aplinkybių. Geoterminis šildymas, naudojantis žemėje esančią šilumą, užtikrina stabilias energijos sąnaudas ir sumažina riziką, susijusią su iškastinio kuro kainų šuoliais.
- Ilgaamžiškumas ir patikimumas. Tinkamai paruoštas projektas, pasirinkta kokybiška įranga ir profesionaliai atlikti sistemos montavimo bei paleidimo darbai užtikrina efektyvų geoterminės šildymo sistemos veikimą, kuri tarnauja ilgus metus.
Geoterminio Šildymo Trūkumai
Vis dėlto, nors geoterminis šildymas yra laikomas vienu efektyviausių ir ekologiškiausių šildymo būdų, jis taip pat turi trūkumų. Kaip ir bet kuri kita technologija, geoterminė sistema turi tam tikrų apribojimų, kurie gali lemti jos tinkamumą arba netinkamumą skirtingiems vartotojams ar situacijoms.
- Aukštos pradinės investicijos. Vienas didžiausių geoterminio šildymo trūkumų yra nemažos pradinės investicijos. Geoterminis šildymas kaina - gali tapti rimta kliūtimi tiems, kurių biudžetas yra ribotas. Didelius kaštus sudaro įrangos įsigijimas, gręžinio paruošimas, montavimo bei projektavimo darbai.
- Sudėtingas įrengimo procesas. Lyginant su kitomis šildymo sistemomis, geoterminės šildymo sistemos diegimas yra techniškai sudėtingas procesas, kuris reikalauja tam tikrų vietovės sąlygų, specifinių žinių bei patirties.
- Ilgesnis atsipirkimo laikotarpis. Geoterminių šildymo sistemų atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis palyginti su kitomis šildymo sistemomis. Nors ši sistema ilgainiui taupo energiją ir mažina sąskaitas, atsipirkimas gali užtrukti, priklausomai nuo pradinės investicijos dydžio, bei vartotojo šildymo poreikių. Tai gali būti nepalanku vartotojams, kurie ieško greitos finansinės grąžos.
- Galimi techninės priežiūros iššūkiai. Nors geoterminės šildymo sistemos paprastai reikalauja mažiau priežiūros nei kiti šildymo sprendimai, tam tikri komponentai vis tiek turi būti reguliariai tikrinami ir prižiūrimi.
Taigi, prieš nusprendžiant įsirengti geoterminio šildymo sistemą, rekomenduojama atidžiai panagrinėti visus tokio sprendimo privalumus bei trūkumus, tokius kaip geoterminis šildymas kaina, jog galėtumėte priimti Jūsų atveju tinkamiausią sprendimą. Tikslią tokios šildymo sistemos kainą pasakyti sunku, nes jai įtakos turi įvairūs kriterijai. Vis dėlto, daugiausiai įtakos kainai turi pasirinkti šilumos siurblio bei lauko kolektoriaus tipai. Suprantama, jog daugelis nori sutaupyti, tačiau įsirenginėjant tokio tipo šildymo sistemą - šioje vietoje labai taupyti ir rinktis kuo pigesnius įrenginius specialistai nerekomenduoja.
Geoterminės šildymo sistemos įrengimo procesas apima keletą etapų, tokių kaip planavimas ir projektavimas, įrangos pasirinkimas, gręžinio įrengimas, sistemos montavimo, testavimo ir paleidimo darbai. Visas geoterminės šildymo sistemos įrengimo procesas gali užtrukti skirtingai, priklausomai nuo kelių veiksnių, kurie gali turėti įtakos projekto trukmei. Vieni tokių - projekto paruošimas, reikiamų leidimų gavimas, gręžinio įrengimas, meistrų užimtumas bei kt.
Verta atkreipti dėmesį, jog norint džiaugtis sklandžiu ir efektyviu geoterminės šildymo sistemos veikimu, būtina reguliari įrenginio priežiūra. Svarbu atlikti periodinius sistemos patikrinimo darbus, kurių metu tikrinamas sistemos veikimas bei sistemos komponentai. Tinkamai prižiūrint geoterminę sistemą, galima ne tik pailginti jos tarnavimo laiką, bet ir sumažinti eksploatacijos kaštus.
Trūksta informacijos ar norite pasikonsultuoti dėl geoterminio šildymo sistemos pasirinkimo bei įrengimo? ,,Plumbera“ komanda yra pasiruošus Jums padėti - suteiksime profesionalią konsultaciją ir atsakysime į Jus dominančius klausimus. Paslaugas teikiame ne tik Vilniuje, bet ir Vilniaus apskrityje. Susisiekti galite telefonu: +370 639 66 995, el.
Kombinuotas Šildymo Būdas
„Jeigu dabar rinkčiausi nuosavo namo šildymo būdą, tai tikrai rinkčiausi kombinuotą", - sako šildymo įrangos specialistas. Jo nuomone, dabar saulės energijos moduliai, generuojantys elektros energiją, atpigo, be to, jie gaminami ir Lietuvoje, ir, specialisto manymu, gana kokybiški. O pas mus saulės spinduliuotės efektyvumas žiemą būna netgi didesnis nei vasarą, ir dažniausiai tada, kai reikia - šaltomis saulėtomis dienomis.
Tradicinės šildymo sistemos su kieto kuro katilu papildymas saulės pagaminta elektra karštam vandeniui ruošti, jo manymu, yra vienas iš perspektyvių šildymo būdų, be to, dar ir „žalias". Lietuvoje įteisinta elektros kaupimo galimybė pasinaudojant elektros skirstomaisiais tinklais, kai saulės baterijos visus metus gamina elektrą ir ją kaupia skirstomajame tinkle.
Vasaros metu saulės energijos pagamintą ir skirstomuosiuose tinkluose sukauptą energiją galima susigrąžinti žiemą, kai reikalingas papildomas didesnis kiekis energijos. Techniškai šildymo sistemą papildyti elektriniu šilumokaičiu nėra labai sudėtinga.
Kai kurie pasauliniai šildymo įrangos gamintojai savo įrangoje - katiluose ir šilumos siurbliuose, jau montuoja saulės modulių prijungimą ir galimybę elektros energiją tiekti skirstomiesiems tinklams - tad aišku, kuria linkme einama. Nemažos dalies gamintojų šilumos siurbliai jau turi automatikos praplėtimo galimybę saulės jėgainės valdymui - nurodant, kokia kryptimi energiją naudoti: į skirstomąjį tinklą, ar iš jo.
Kitas racionalus ir „žalias" šilumos šaltinis - geoterminis šilumos siurblys žemė-vanduo arba oras-vanduo.
Šilumos Siurblių Šildymo Įrengimas
Šiuolaikinių šilumos siurblių naudingo veikimo koeficientai aukšti, papildomos elektros energijos jiems reikia palyginti nedaug, ypač jei orai nėra šalti. Daugelis „oras-oras" šilumos siurblių efektyviai veikia iki - 20 laipsnių šalčio. O jeigu dar elektrą gamina vienas kitas saulės modulis, net ir šaltesnėmis dienomis elektros energijos sąnaudos bus visai nedidelės ar jų visai nebus.
Svarbiausia, specialisto nuomone, pasirinkti šilumos siurblius pritaikytus mūsų klimato zonai. Šilumos siurblio lauko agregatas būtinai turi turėti kompresoriaus ir dugno pašildymo funkcijas, pajūrio zonoje svarbu, kad turėtų ne tik korozijai atsparų korpusą, bet ir ventiliatoriaus apsaugą nuo vėjo, kuris ilgainiui gali ventiliatorių išcentruoti. Labai svarbus yra šilumos siurblio nominalios galios koeficientas. Ką jis reiškia?
Šilumos siurblio veikimo principas grįstas žemos temperatūros šilumos paėmimu, sukoncentravimu ir aukštesnės temperatūros pateikimu. Šilumos siurblys žemesnių parametrų šilumą paverčia aukštesnės temperatūros šiluma. Tam reikalinga elektra kompresoriaus darbui. Šilumos siurblio energijos transformavimo koeficientas COP yra perpumpuotos šilumos kiekio santykis su tam perpumpavimui sunaudota elektros energija.
Gamintojai deklaruoja šilumos siurblių nominalią galią, esant lauko oro temperatūrai +7 °C ir vandens temperatūrai +35 °C. Pavyzdžiui, jeigu COP yra 5, tai reiškia, kad siurblys perpumpuoja 4 kWh šilumos sunaudodamas 1 kWh elektros energijos. Kadangi elektros energija virsta šilumos energija, tai prie galutinės 4 kWh vartotojo gaunamos šilumos dar prisideda ir 1 kWh šilumos iš elektros.
Kuo COP didesnis, tuo mažesnis perpumpuojamos šilumos temperatūros skirtumas. Tad šilumos siurblio oras-vanduo didžiausias COP ir galia būna, kai lauko oro temperatūra yra +7 °C, o ruošiamo vandens +35 °C. Esant temperatūrų skirtumui 28 °C, galima tikėtis COP apie 5. Jeigu šildome vandenį iki +55 °C, tai temperatūrų skirtumas bus 48 °C ir galime tikėtis, kad COP bus tik apie 3,3-3,5.
tags: #nuosavu #namu #elektrinis #apsildymas