Šiame straipsnyje apžvelgsime nuosavų namų nuomos rinką Lietuvoje, remiantis nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, vartotojų atsiliepimais bei ekspertų įžvalgomis. Aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ieškant ar nuomojant nuosavą namą.
Lietuvių Svajonių Būstas
Nuosavas namas netoli parko arba miško, su didele mansarda, apstatytas minimaliu skandinavišku stiliumi - toks yra lietuvių svajonių būstas, parodė lapkričio pabaigoje atlikta nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausa. Tiesa, net 85 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad šiuo metu savo svajonių namuose negyvena. Jei turėtų visas galimybes, nuosavame name norėtų gyventi net 70 proc. lietuvių.
Nuomos Rinkos Tendencijos
Išsinuomoti namą Lietuvoje - ne taip paprasta kaip butą. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, pastaruoju metu individualių namų nuomos poreikis vis labiau auga, tačiau pasiūla išlieka nepakitusi. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis, vienam nuomojamam namui tenka net devyni butai.
Ekspertai nurodė, kad būstų poreikis šiuo metu yra sumažėjęs, nekilnojamojo turto (NT) skelbimų skaičius, palyginti su pavasariu, 4 kartus didesnis, tačiau vis tiek yra apie 15 proc. mažesnis. 15 proc. yra padidėjusios ir vidutinės nuomos kainos, kurios, pasak pašnekovų, yra stabilios - galimai nesikeis ir praėjusių metų lygio nepasieks. O sudėtingėjant paskolų sąlygoms spėjama, kad ateityje daugiau teks nuomotis nei pirkti.
Skelbimų Skaičius Normalizuojasi
NT skelbimų portalo „Domoplius“ vadovas Evaldas Narbuntovičius atskleidžia, kad šiuo metu nuomos skelbimų skaičius yra beveik atsistatęs iki įprasto lygio, koks buvo pastaruosius dvejus metus. Anot jo, dabar būsto nuomai poreikis yra atslūgęs, o ir paieškos užklausų skaičiai normalizuojasi iki tokio lygio, koks vidutiniškai buvo pastaruosius dvejus metus. Lygindamas šių metų lapkritį su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu E. Narbuntovičius pastebi, kad skelbimų dabar yra apie 15 proc. mažiau nei pernai.
„Įtakos Lietuvos NT rinkai turėjo ir pas mus atvykstantys baltarusiai. Tačiau jie užėmė kitą segmentą nei ukrainiečiai - jiems aukštesnės klasės butus sostinėje nupirko arba išnuomojo juos įdarbinančios įmonės“, - paaiškino pašnekovas.
Kainų Apžvalga
Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai tikina, kad sostinės miegamajame rajone už tokią sumą galima rasti naują butą, senamiestyje - tik krosnimi apšildomą ankštą kambarį, o Vilniaus rajone - namą su sklypu.
E. Narbuntovičius skaičiuoja, kad vidutinė būsto nuomos kaina Vilniuje yra 677 eurai, Kaune - 404 eurai, Klaipėdoje - 395 eurai. Ir atkreipia dėmesį, kad tai yra visų nuomojamų butų kainų vidurkis, neskirstant būsto pagal kambarių skaičių.
„Pagrindinė tendencija, kurią šiemet stebime, yra susijusi su karu Ukrainoje. Kai plūstelėjo pabėgėlių banga, būsto pasiūla Lietuvoje staigiai sumažėjo, o kainos sukilo. Palyginti su praėjusiais metais, vidutinės nuomos kainos yra padidėjusios 15 proc. Jos kilo dėl stipriai augusios paklausos. Vienu momentu šiemet, po to, kai Ukrainoje prasidėjo karas, būsto nuomai pasiūla Lietuvoje buvo sumažėjusi net perpus“, - komentavo E. Narbuntovičius.
Pasak jo, nuomos kainoms įtakos turėjo ir pakilusios naujo gyvenamojo NT kainos. Ir, kaip įprasta, paskui jas į viršų visada važiuoja ir antrinė bei nuomos rinka, nes žmonės mato augančias kainas ir patys jas kelia.
„Dabar kainos koreguojasi - šiuo metu, sakyčiau, yra stabilios. Šildymo sezono metu jos dar gali šiek tiek sumažėti. Bet didelių korekcijų, kaip buvo per 2008 m. krizę, nesitikėčiau“, - prognozėmis dalijosi pašnekovas.
Kainų Kritimą Lemia Ir Sezoniškumas
N. Martinavičienė neslepia, kad kainos būstų nuomos rinkoje yra pakilusios lyginant su pernai ir užpernai, tačiau dabar galima stebėti stabilizavimąsi ir net kainų kritimą. Ji įvardija, kad šiuo metu vidutinė būsto kaina Vilniuje yra apie 650 eurų, Kaune - apie 500 eurų, Klaipėdoje - maždaug 450 eurų.
Anot N. Martinavičienės, pavasarį, kai paklausa buvo didesnė nei pasiūla, kainos kilimą apie 30 proc. lėmė atvykę ukrainiečiai ir Baltarusijos piliečiai, nemažai jų, dirbantys IT srityje, rinkosi geresnius ir prabangesnius būstus. O rinkai nurimus ir atsiradus didesnei pasiūlai, ekspertės teigimu, kainos stabilizuojasi.
Ji papildo, kad kainą taip pat lemia sezoniškumas t.y. prasidėjus šaltajam sezonui nuomotojai yra lankstesni, nes geriau išnuomoti savo NT nei laikyti jį tuščiai ir mokėti šildymo mokesčius.
Be to, nuomos kainos pavasarį - kyla, vasarą - laikosi, o rudenį jaučiamas mažėjimas, nes studentai jau būna apsistoję, artėjant šildymo sezonui nuomotojai tampa lankstesni.
„Šiuo metu stebima kainų mažėjimo tendencija palyginus su pavasario aukštumomis, tačiau, manau, jos stabilizuojasi ir galima prognozuoti, kad pernai metų kainų lygio visgi nepasieks. Kas nutiks ateinanti pavasarį - dabar sunku prognozuoti, kainas lemti gali rekordiškai aukšta infliacija, energijos krizė, užsitęsęs karinis konfliktas“, - dėstė NT brokerė.
Pagrindinės Priežastys Keisti Būstą
Padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos, namus palikę vaikai - tokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, įvertinę portalo atliktų apklausų duomenis, išskyrė pagrindines priežastis, kodėl sėsliais laikomi lietuviai visgi ryžtasi kraustytis į kitus namus.
Namai Ar Butai?
E. Narbuntovičius įvardijo, kad tiek parduodamų, tiek nuomojamų daugiausia yra butų. Taip yra, nes butai, palyginti su namais ar kotedžais, yra gerokai įperkamesni, todėl ir paklausesni.
„Poreikiai ir kriterijai, renkantis būstą nuomai, gana skirtingi. Bet dažnu atveju galutinį sprendimą lemia finansinės galimybės. Žmonės paprastai renkasi geriausią, ką gali gauti už turimą sumą. Mažiausias finansines galimybes turintys asmenys, pavyzdžiui, studentai, kartais nuomojasi tik kambarius. Bet, jei tik gali, ir jie renkasi nuomotis visą butą su draugais ar kursiokais. Todėl nedideli butai miegamuosiuose rajonuose yra patys populiariausi“, - dėstė „Domoplius“ atstovas.
Svarbiausios Būsto Savybės
Lietuviams nerūpi, kuriame miesto rajone yra butas, jiems svarbiausia, kad išlaidos už šildymą būtų kuo mažesnės. Kaip rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, energetinį efektyvumą svarbiausia būsto savybe įvardina beveik pusė - 49 proc. - apklausos dalyvių, o rajonas, kuriame būstas yra, svarbus tik 15 proc. žmonių.
Investicijos Į NT
N. Martinavičienės vertinimu, būstų nuomos rinka išlieka aktuali. Nuomininkai tampa išrankesni ir nori gyventi tvarkinguose, šiuolaikiškuose būstuose. Tad nuomotojai turi įdėti daugiau pastangų ir investuoti norint būstą išnuomoti. Dėl to mažėja išrankumas nuomininkams.
„Tai yra gerai, nes lengviau sudaromos nuomos sutartys. Dar galėčiau pastebėti tendenciją, kad žmonės investuoja į būstus, skirtus nuomai. Kai infliacija turi tokį greiti, tai vienas iš protingų sprendimų yra investuoti į NT - geras būdas apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Kita vertus, sudėtingėjant paskolų sąlygoms, kito pasirinkimo žmonėms nebus, ateityje daugiau teks nuomotis nei pirkti. Viena iš populiarėjančių investicijų tampa loftai iki 30 kv. m., kurie bus įrenginėjami nuomai studentams ar viengungiams“, - kalbėjo brokerė.
Pašnekovės nuomone, tai - vienas iš protingų sprendimų investicijai, nes maža kvadratūra reiškia mažesnes investicijas. O tai yra labiau prieinama net kiek aukštesnio nei vidutinio atlyginimo žmogui: mažesni įrengimo kaštai, o nuomos pajamos nedaug skiriasi nuo didesnių būstų
Dokumentai Reikalingi Parduodant Namą
Nusprendus namus parduoti, svarbu tinkamai tam pasiruošti. Kokių dokumentų reikia parduodant namą? - klausimas kylantis kiekvienam namo pardavėjui. Pateikiame dokumentų sąrašą, reikalingų namo pardavimui.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Reforma
Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalioja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma, kuri kardinaliai pakeis pirmojo, antrojo ir kiekvieno paskesnio būsto apmokestinimo tvarką. Dauguma gyventojų, turinčių tik vieną būstą, mokesčio poveikio beveik nepajus dėl itin aukštos neapmokestinamos ribos.
Registrų centras paskelbė naujus visos šalies statinių mokestinius įkainius, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad jau dabar kiekvienas būsto gali sužinoti, kiek vertas jo turtas pagal naują vertinimą. Svarbu žinoti: NT mokestį už 2025 m. dar skaičiuosime pagal senąsias vertes, o naujosios bus taikomos nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio.
Gyventojų Pajamų Mokesčio (GPM) Įstatymo Pakeitimai
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai nuo 2026 m. sausio 1 d. leis parduoti nekilnojamą turtą po 5 metų nuo įsigijimo ir nemokėti GPM mokesčio už gautą pelną. Iki 2026 - ųjų galiojusi 10 metų išlaikymo taisyklė keičiasi į 5 metų laikotarpį. Ši lengvata taikoma visam gyventojui priklausančiam NT, jei tik šis buvo išlaikytas 5 metus nuo įsigijimo momento.
Namo Dalies Parduodant
Parduodamos namo dalies bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą turtą. Jiems turi būti pasiūlyta ta kaina ir tos sąlygos, kuriomis namo dalis parduodama. Pasiūlymas gali būti žodinis arba notaro patvirtintas pranešimas raštu.
Dovanoto Turto Parduodant
Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas bet ir mokestines pareigas. Toks turtas kartais gali būti apmokestintas net dukart: priimant dovaną ir ją parduodant. Plačiau apie tai, kuo ypatingas nekilnojamojo turto dovanojimas ir pardavimas skaitykite šiame straipsnyje.
Nekilnojamojo Turto Pardavimo Mokesčiai
Nekilnojamojo turto pardavimas yra svarbus ir dažnai sudėtingas procesas, kuris susijęs ne tik su pačiu turto įsigijimu ar pardavimu. Vienas iš aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai. Pirkėjai ir pardavėjai turi turėti pakankamai informacijos šia tema, kad būtų galima išvengti galimų problemų ir brangių klaidų.
Nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai taikomi gautam pelnui po turto pardavimo. Gyventojų pajamų mokesčio 15 proc. tarifu apmokestinamas turto pardavimo, įsigijimo bei leidžiamų atskaitymų kainų skirtumas.
Kiek Kainuoja Nekilnojamo Turto Brokerio Paslaugos?
Kiek kainuoja nekilnojamo turto brokerio paslaugos? - kiekvieno NT pardavėjo galvoje iškylantis klausimas. Nekilnojamojo turto brokerio paslaugų kaina priklauso nuo būsimo sandorio, situacijos sudėtingumo, objekto likvidumo bei Jūsų norimos kainos.
NŽT Struktūra
Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. Didžiausias struktūrinis pokytis yra susijęs su 50 teritorinių skyrių jungimu į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų).
Emigrantų Investicijos Į NT
Taip pat emigrantus domina nedideli ekonomiški butai. Kaune populiariausi namai, kurių kaina yra iki 100 tūkst. eurų. Jeigu ieškoma buto, didžiausią paklausą turi kainuojantys apie 40 tūkst.
Netoli nuo Kauno esančiame Jurbarke pastaruoju metu irgi labai išaugo sklypų paklausa. 80 proc. parduotų sklypų įsigijo jurbarkiečiai, gyvenantys užsienyje.
NT ekspertė teigė, kad vis dažniau emigrantai surasti būstą patiki savo artimiesiems. Daugelis emigrantų nekilnojamąjį turtą įsigyja sumokėdami visą sumą iškart, - pasakoja V.Čijunskytė. - Tačiau pasitaiko prašančių pirkti išsimokėtinai, pavyzdžiui, per 2-5 metus.
Paklausta, dėl kokių priežasčių emigrantai investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, V.Čijunskytė teigė: „Daugeliui lietuvių turbūt įgimtas noras turėti savo kampą, ypač tuomet, kai grįš atostogauti į Lietuvą. Tada jie nesijaučia svetimi savo šalyje, nes turi kur apsistoti. Kita pirkėjų kategorija vis dėlto planuoja sugrįžti, todėl pamažu buitį kuria jau dabar.
Butų Nuomos Kainos Ir Pasiūla
Nekilnojamojo turto portalo „Edomus.lt“ duomenimis, pernai antrą metų ketvirtį nuomojamų butų buvo beveik dvigubai daugiau nei šiemet. „City24“ direktorė Skaistė Kiaušaitė teigia, jog didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) nuomojamų butų pasiūla pastebimai augo gegužės mėnesį, o birželį ji sumažėjo.
„Aruodas.lt“ ir „Edomus.lt“ atstovė spaudai Viktorija Steponavičiūtė tikina nepastebėjusi žymaus skelbimų skaičiaus sumažėjimo. Jos teigimu, privačių asmenų skelbimų skaičius didėja, o brokerių - mažėja. V.Steponavičiūtė spėja, kad privatūs asmenys nebenori mokėti brokeriams komisinio mokesčio (apie 500 Lt), todėl deda skelbimus patys.
NT kompanijos „Core Solutions“ vadovas Simas Sanajevas pastebėjo drastiškesnius pokyčius. Jis teigia, kad Vilniuje butai, kurių nuomos kainos pernai siekė 900-1500 Lt/mėn., pabrango, jų trūksta.
NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada paaiškina, kodėl brangsta butų nuoma: „NT - ne kaip akcijos: padidėjus paklausai, pasiūla sureaguoja daug vėliau. Šiuo atveju kainos pakilo dėl to, kad atsirado daugiau norinčių nuomotis būstą. Ne visi skuba priimti sprendimą dėl buto pirkimo - gal tikisi, kad kris kainos, o gal bijo antros krizės bangos.
Įprasta, kad nuomos kainos kyla artėjant mokslo metams, tačiau šiemet tai nutiko gerokai anksčiau. Patrauklūs objektai išnuomojami per dieną. Dabar patrauklūs objektai išnuomojami per dieną, todėl jie skelbimuose neužsibūna. Prasidėjus studentų butų paieškoms, tikrai bus sunku rasti butą. Kai tokia paklausa, kiekvienais metais nuomos kaina pakyla apie 10 proc.
Pagal „Aruodas.lt“, vasaros pradžioje nuomojamų butų kainos Vilniuje buvo 5 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu. „Domoplius.lt“ duomenimis, tuo laikotarpiu Vilniuje kainos padidėjo net 10 proc., Klaipėdoje - 7, užtat Kaune jos 6 proc. Kito NT portalo „City24.lt“ duomenimis, visos Lietuvos mastu butų nuomos kainos padidėjo 8 proc.
„Domoplius.lt“ projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, sostinėje didžiausia paklausa yra vieno kambario butų, kurių nuomos kaina siekia iki 600, dviejų - iki 800, trijų - iki 1200 Lt/mėn. Vilniuje vieno kambario buto nuomos vidutinė kaina - 760 Lt, dviejų kambarių - 1200 Lt, trijų - 1700 Lt. NT portalo „Aruodas.lt“ 2012-ųjų I pusmečio NT rinkos apžvalga pateikia šiek tiek mažesnius skaičius: Vilniuje vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina siekia 850 Lt/mėn. Dviejų kambarių - 1060, trijų - apie 1300 Lt. Kaune - atitinkamai 650, 750 ir 860 Lt.
Dvidešimtmetė studentė Greta Petraitytė su dviem draugėmis gegužę ir birželį sostinėje ieškojo trijų kambarių buto nuomai. Merginos buvo nereiklios - joms tiko toli nuo centro esantys gyvenamieji rajonai - Jeruzalė, Baltupiai, Fabijoniškės, Santariškės. Neieškojo jos ir naujos statybos buto su įmantriais baldais. Svarbiausia buvo kaina - iki 1000 Lt/mėn. Paieška truko daugiau nei mėnesį, merginos jau buvo beprarandančios viltį.
„Buvo sunku rasti butą, nes labai mažas pasirinkimas ir labai didelės kainos, palyginti su praėjusiais metais. Per penkias savaites draugės apžiūrėjo apie 10 butų. „Niekas nesuremontuota, viskas sena, supeliję, lovos griūna, pūna, o prašo 600 Lt“, - piktinosi mergina.
Laikas spaudė, ir merginos vasaros pradžioje vos rado 3 kambarių butą Jeruzalėje. Butas tvarkingas, vieta rami, kambariai izoliuoti, todėl nuomininkės gana patenkintos. G.Petraitytės teigimu, skelbime buto kaina buvo 900 Lt, tačiau šeimininkai, sužinoję apie dabartines kainas, užsiprašė 1000 Lt/mėn.
G.Petraitytė pastebėjo, kad butų savininkai bei NT brokeriai nebuvo labai suinteresuoti išnuomoti būstą.
Butų Pirkimo Rinka
Savaitraštis „15min“ atliko žurnalistinį pigiausių sostinės butų rinkos tyrimą. Peržiūrėjus vieną skelbimų portalą, kitame beveik visi butai - jau matyti, todėl iš tiesų sostinėje butų už tokią kainą yra apie 200. Dedantys skelbimus gudrauja, kaip išmano. Nemažai pardavėjų butu vadina kambarį.
Kadangi niekas buto be derybų neperka, nusprendžiu dar paieškoti butų iki 58 000 Lt. Tuos kelis tūkstančius tikiuosi nuderėti, nes šeimininkai senos statybos butų kainas nuleidžia iki 15 proc. Paskambinus dėl vieno, atsiliepia NT agentūros vadybininkas ir prisistato Artūru. Patikslinu, kad daugiau nei 50 tūkst. Lt nemokėsiu, o jo siūlomą butą mačiau dviejuose portaluose. „Na, gerai... Aš su šeimininkais pakalbėsiu, paklausiu ir perskambinsiu“, - numykia Artūras. Po kelių dienų paskambinu numeriu, prie kurio nurodyta, jog butas parduodamas be tarpininkų. Atsiliepusi moteris pasiteirauja, ar nesu agentė.
Kreipiuosi dėl 19 kv. m gražiai suremontuoto buto buvusiame bendrabutyje Žemuosiuose Paneriuose. Kaina patraukli - vos 38 400 Lt. Sužinau, kad tą dieną kitas pirkėjas ketina atnešti užstatą už šį butą.
Pirmiausia bandau apžiūrėti būstą 1974 metais statytame bendrabutyje Grigiškėse. Mane pasitinka agentė - tamsi, aukšta moteris. Įeiname į labai apleisto bendrabučio laiptinę. Laiptinės langai išdaužyti, ant laiptų voliojasi tušti alkoholinių kokteilių buteliai.
Patenkame į pailgame 18 kv. m kambaryje suformuotą butuką. Jis perkrautas baldais, todėl vietos mažai. Šeimininkės teigimu, mokesčiai už komunalines paslaugas labai nedideli. O jei norėčiau naudotis bendra virtuve, už dujas per mėnesį mokėčiau vos 4 Lt/mėn. Šeimininkė gundo žadėdama nuleisti buto kainą nuo 30 tūkst iki 28 tūkst.
Kitas objektas - šalia Naujininkų „Maximos“ buvusiame bendrabutyje esantis 15 kv. m butas. Kaina lyg prekybos centre - 39 999 Lt. Ši vieta garsėja labai prasta reputacija, lauke tamsu, todėl apžiūrėti būsto ateinu su draugu. Bendrabutis statytas 1970-aisiais, tačiau išsilaikęs neblogai. Laiptinė tvarkinga, žaliai nudažyta. Pakeisti jos langai.
Įeiname į butą. Likusi butuko dalis suplanuota neracionaliai: mini virtuvėlė, kurioje yra kriauklė ir nuo jos stora siena atskirta zona šaldytuvui, ir dar viena atskirta siena bereikalingai užimanti plotą kišenės dydžio bute.
Ar įmanoma rasti padorų butą Vilniuje, kurio kaina būtų ne didesnė nei 50 tūkst. Lt? Gal. Tačiau butas gali būti nepadoriai mažas. „NT yra trys sudedamosios dalys: vieta, vieta ir vieta. Tolimų rajonų nelabai kas mėgsta, kontingentas ten irgi atitinkamas. Jeigu kainos ir kils, tai ne anksčiau nei po 3-4 metų, toliau niekas neprognozuoja.
Anot eksperto, tokie pigūs butai parduodami bendrabučiuose arba „chruščiovkėse“, statytose septintajame dešimtmetyje dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Jie nelikvidūs - būtų labai sunku greitai ir be nuostolių parduoti. Tokio pigaus būsto remontui tektų išleisti dar bent 20 000 Lt.
„Kažkodėl Lietuvoje manoma, kad jei butas suremontuotas, tai jis vertas gerokai daugiau. Tai atsispindi ir skelbimuose, - pasakoja E.Narbuntovičius. Pirkti tokių butų nuomai E.Narbuntovičius taip pat nepataria: per mėnesį už nuomą būtų galima imti daugiausia 400 litų, bet reikėtų gerai įrengti butą. E.Narbuntovičius primena, kad tokie butai būna nesandariuose senuose namuose, todėl šildymo išlaidos - didelės.
Žemės Sklypų Rinka
UAB „Diginet LT“, valdančios nekilnojamojo turto skelbimų portalus aruodas.lt, edomus.lt, skelbiu.lt, specialistai pastebėjo, kad pirkėjų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu, ypač žemės sklypais, auga ne mažiau kaip metus.
Išaugo ir žemės sklypų pasiūla. „Galima numanyti, kad brangstant butams ir jų eksploatacijai, nukritus statybų kainoms, žmonės vis labiau domisi galimybe pasistatyti nuosavus namus“, - teigė aruodas.lt direktoriaus pavaduotoja.
Kovą šalies nekilnojamojo turto rinka iš tiesų nustebino žemės sandorių gausa. Daugiau nei pusę visų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai. Negalutiniais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje parduota ne mažiau nei 4,6 tūkst. žemės sklypų, neskaičiuojant sandorių, pagal kuriuos buvo parduota valstybinė žemė.
Individualių Namų Statybos
Dažnas Lietuvos gyventojas norėtų įsikurti nuosavame name, o šalia jo turėti bent lopinėlį žemės. Vienus vilioja galimybė ištrūkti iš nerenovuotų, žiemą ypač brangiai šildomų daugiabučių. Žiniasklaidai pradėjus skelbti ypač daug informacijos apie nesveiką ir chemizuotą rinkai patiekiamą maistą, kilo susidomėjimo ekologiškais produktais banga. Tokių galima užsiauginti savo šiltnamyje, sode ar darže. Be to, tai daryti žmones skatina ir sparčiai kylančios maisto produktų kainos.
Mūsų prieš metus kalbintas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doc. dr. Algimantas Naujokaitis stebėjosi, kad sunkmečiu Lietuvoje, priešingai nei užsienyje, buvo apmirusios statybos. „Juk statybą atpiginti gali statymas ūkio būdu. Jei žmogus pats ar su talka išlies pamatus, pastatys sienas, uždengs stogą, būstas jam kainuos kur kas pigiau, nei samdant statybos bendrovę, nesvarbu, ar statoma iš pramoniniu būdu pagamintų statybinių medžiagų, ar iš vietinių žaliavų.
Tačiau sunkmečiu ypač išpopuliarėjo palyginti pigi statyba iš vietinių žaliavų. Seminarus, kaip pasistatyti namus be kreditų, iš to, ką randa gamtoje ar aplinkinių ūkininkų sodybose, rengia ir visoje šalyje žinoma keramikė Dormantė Penkinski su vyru Jurgiu. Jie moko, kaip savo rankomis nulipdyti namelius iš molio, smėlio ir šiaudų mišinio. Ypač padidėjo susidomėjimas šiaudų namais.