Nuosavybė kaip ekonominė kategorija: apibrėžimas ir aspektai

Nuosavybė yra kompleksinė ekonominė ir teisinė kategorija, apimanti įvairius aspektus, nuo turto valdymo iki teisinių santykių tarp asmenų dėl daiktų. Straipsnyje nagrinėjama nuosavybės samprata, jos apibrėžimas, teisiniai ypatumai ir funkcijos.

Nuosavybės teisės ir apribojimai

Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Nuosavybės teisės turinio ir Medžioklės įstatymo 7 str. suderinamumo teisinės ir socialinės prielaidos abejotinos. Pavyzdžiui, buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas). Jeigu visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn.

Psichologiškai visiems geriau suprantama nuosavybė per valdymą. Todėl teorijoje ir praktikoje vartojamas valdymo titulo terminas daiktinės teisės esmei apibūdinti. Pavyzdžiui, sakoma valdo kaip savininkas, nuomininkas, saugotojas ir pan. XX amžiaus pirmojoje pusėje susiformavo koncepcija, kuri valdymo nelaiko pagrindine savininko teise, todėl jam ir nėra svarbu valdymo titulas (Hedeman). Svarbiau kas turi teisę gauti naudą (naudoti). Vadinasi, naudos gavimas kaip ir valdymas pagal tradicinę doktriną, turi teisinį titulą. Šis teisėje dėl jos precedentinės prigimties nėra legalinio nuosavybės teisės turinio apibrėžimo.

Nuosavybė skirtingai nuo valdymo yra idealus (nematerialus) reiškinys - tai santykis tarp žmonių dėl daikto ir kt.

Nuosavybės įgijimas ir perleidimas

Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalies teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.

Kad įgytas palikimas, įpėdinis turi jį priimti. Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Nuosavybė ir valdymas

Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisės į daiktą. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.

Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui. Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą.

Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.

Nuosavybė ir finansai įmonėse

Kiekvienoje įmonėje sukauptas turtas turi turėti savininką. Steigiant įmonę, visą pradinį jos turtą įdeda steigėjai (savininkai). Nuosavybės kitimas negalimas be turto kitimo.

Finansai atlieka perskirstomuosius santykius bei vykdo kontrolės funkciją. Šios funkcijos objektas - sukurto visuminio projekto vertė. Finansų išteklių kaita planuojama „ į priekį“. Objektyvios finansų galimybės priklauso nuo žmonių valios ar noro. Subjektyvios finansų galimybės priklauso nuo žmonių valios ar noro.

Pagal A. turtas = nuosavas kapitalas + įsipareigojimai. Trečiųjų asmenų dovanotas įmonės turtas - akcijos. Kiekviena akcija suteikia po vieną balsą. Akcininkas yra savininkas, turintis balso teisės akcininkų susirinkime. Akcijos suteikia teisę į likusį korporacijos turtą (turtas minus įsiskolinimai). Specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai atitinka materialiąsias akcijas. Juose nurodoma, kam priklauso ši akcija, vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, bei turimų akcijų suteikiamas teises. Paprastosios akcijos suteikia vienodas teises. Jos savininkai turi teisę į dividendų gavimą.

Parodoma lygybės ženklu, kad turtas būtinai turi savininką. Turto vertė lygi jo savininkų interesų į jį sumai. Nagrinėjamas tas pats įmonės turtas, tik iš skirtingų pozicijų. Uždirbtas grynasis pelnas padidina nuosavybės sąskaitą.

Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. Todėl savininkams lieka gražinus visas įmonės skolas ir įsipareigojimus.

Paprastai dauguma įplaukų naudojama savininko asmeninėms reikmėms. Jų savininkas gali skirti paramai ir labdarai. Savininkų veiksmus nustatant išsimokėtinų dividendų sumą lemia savininko nuosavybės sumažėjimą. Negrąžinamai tampa tikra, visiška jo gavėjo nuosavybė, nuosavybė, ar kitų įmonių - trečiųjų asmenų - dovanotieji įnašai. Gerinančios priemonės gali būti laikomos įmonei dovanotu turtu, kad būtų galima apytiksliai išmatuoti. Santykius tarp daiktų apibūdina teisę dvejopai - objektyviai ir subjektyviai, valdymu, naudojimu, disponavimu. Ši teisių triada įvardijama kaip nuosavybės teisių turinys. Nuosavybė, arba nuosavas kapitalas formuojamas daug sudėtingiau.

Įmonė kodas Nr.4532896. Adresas:Gedimino g. gamybinėje sferoje bei dirbinių gamyba. Visas šis turtas priklausė įmonei.

19X5 m. kapitalo suma (sąskaitos nr. kredite), padidėjusi grynųjų pinigų suma (sąskaitoje nr. vertė 100 lt. Šios akcijos buvo parduotos už 15400 lt, t.y. kiekviena. eilutėje II akcijų priedai. Nr. 19X6 mm. priestato statybai. 19X6 m. lapkričio 5 d. 4)Registruojamas rezervo panaikinimas: 19X5 m. Tarkime, kad įmonė per 19X5 m. pardavė prekių už 28000 lt. parduotų prekių priežiūra. parduotų prekių remontui, kurį numatoma atlikti per 19X6 m., gruodžio 31 d. (t.y. komplektiniai blokai). suma. 3) Registruojamas iki garantinio laikotarpio pabaigos (19X6 m. įsipareigojimų apskaita.

Finansų paskirtis yra realizuojama jų funkcijomis. Funkcijos atskleidžia ir finansų esmę. kas į įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuodami visu turtu, savininkams, pelnas ir pagautė bei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei, pakankamai brangioms programoms vykdyti.

Teisiniai aspektai

Nuosavybės teisės turinio apibūdinimas panaudojant teisinę «triadą» būdingas tik Rusijos civilinės teisės doktrinai. Teisėje paplitusi nuostata, kad «triada» kaip nuosavybės doktrina sukūrė Romos teisininkai.

Lietuvos civilinei teisei tos interpretacijos nėra aktualios, nes pagal CK 4.38 str. Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Romansų-germanų analizėje pastebima tendencija suskaidyti nuosavybės teisės turinį arba kitaip sakant nuosavybės teisę riboti, suteikiant į tą patį daiktą daiktines teises nuomininkui (nuomos sutartis nepasibaigia pasikeitus savininkui, nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį). Prancūzijoje, pvz., nuomininko teisės į nusinuomotą daiktą (turtą), įgytos pagal nuomos sutartį, naudojamos komercijoje, o tokios teisės vadinamos komercine (prekybine) nuosavybe. Todėl daroma išvada, kad civilinės teisės doktrina ir įstatymų leidėjai atsisako nuo nuosavybės teisės nedalumo ir savininko absoliutaus viešpatavimo daiktui principo. Šios iš nuomos sutarties, gali būti civilinės apyvartos ir įkeitimo dalyku. Šios nuosavybės santykius, pagrįstos „elementariojo“ modelio pagrindu, t.y. „vienas daiktas - vienas savininkas“. Šios suskaidytos, dvigubos ir t.t.

Kai doktrina negali paaiškinti kokio nors reiškinio, tai bandoma tokį reiškinį paneigti. Akivaizdus pavyzdys - Rusijos CK komentaras: «Nuosavybės teisės apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas). Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai. Šis asmens teisėmis (nuomininkai, įkeitimo teisės turėtojai, uzufruktoriai, servituto teisės turėtojas ir pan.), kurios pereina naujam savininkui.

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.

Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Nuosavybės formos

Įmonėse nuosavybė gali būti įvairių formų, priklausomai nuo įmonės organizavimo formos. Nuosavybė gali būti individuali, kai turtas priklauso vienam asmeniui, arba daugiaasmenė partnerystė. Ūkinėje bendrijoje „Ratas“ turtas priklauso atskiriems asmenims pagal turto įdėjimo į įmonę dydį. Akcinėse bendrovėse nuosavybė priklauso akcininkams, kurie turi teisę į dalį įmonės turto, proporcingą turimų akcijų skaičiui.

Literatūra

• Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Rosma, 2004.
• Dauderis H. Finansų apskaita I t. ir švietimo centras, 1993.
• Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. p.
• Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003.
• Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997.
• Ribinskienė G. principu./ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. 2000. 150 p.
• Smalenskas G. Finansai. Vilnius, 2001. 43 p.
• Nuosavo kapitalo pokyčiu apskaita, 2005 [žiūrėta 2005 m. 17d.]. Vilnius, 1995. 69p.

tags: #nuosavybe #kaip #ekonomine #kategorija