Restitucija (lot. restitutio - atstatymas, atkūrimas, grąžinimas) - tai piliečių iki SSRS okupacijos įgyto ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išlikusio turto grąžinimas, arba, nesant tokios galimybės, teisingas atlyginimas už jį. Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo pradėtos atkurti pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (1991-97).
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997), Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į:
- Žemę, miškus, vandens telkinius;
- Ūkinės komercinės paskirties pastatus;
- Gyvenamuosius namus ir jų priklausinius;
- Neišlikusią žemę, miškus, vandens telkinius;
- Ūkinės komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, kurie 1991 08 01 buvo išlikę, bet po to jų neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.
Dažniausiai tik dalis turto gali būti grąžinama natūra. Didelė turto dalis, kuri reikalinga visuomeniniams poreikiams tenkinti, natūra negrąžinama, valstybė šį turtą išperka ir savininkams garantuoja kompensacijas.
Užkalnis – apie Šakalienę, Orlauską ir šimtmečio vagystę | Jūs rimtai?
Nuosavybės Teisių Atkūrimo Subjektai
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos:
- Turto savininkui;
- Asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
- Turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1940-90) emigravo į užsienį ir ten netekdamas Lietuvos pilietybės priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
- Turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
- Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) ar sutartimis (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ar kitu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai turtą paliko testamentu.
Jei nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei šis yra Lietuvos pilietis. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurie nuosavybės santykius įrodo teisinę galią turinčiais dokumentais.
Terminai Prašymų Padavimui
Piliečiai, turintys teisę į žemės nuosavybės teisės atstatymą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo turėjo paduoti iki 1992 03 31, dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką atkūrimo - iki 1992 05 31, dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (ar jų dalis) su priklausiniais, ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, atkūrimo - iki 1994 04 30.
Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti šias teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais, o piliečiams, kurie įgyja teisę atkurti nuosavybę įstatymo nustatyta tvarka - jei jų prašymai paduoti iki 2001 12 31. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujinamas.
Žemės Grąžinimo Sąlygos ir Apribojimai (5 straipsnis)
Pagal 5 straipsnį, nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Šis straipsnis buvo keičiamas 1999 05 13 įstatymu Nr., 2002 04 02 įstatymu Nr. ir 2013 06 27 įstatymu Nr.
Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos:
- Grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
- Perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose.
- Perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.
Jeigu piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys tiek, kiek jų trūksta, perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.
Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.
Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jo pageidavimu kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.
Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai.
Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Kompensacijos
Restitucijos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, problemoms spręsti priimtas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (1998, nauja redakcija 2003).
| Miestas | Maksimalus sklypo plotas (ha) |
|---|---|
| Vilnius | 0.2 |
| Kaunas | 0.2 |
| Klaipėda | 0.2 |
| Šiauliai | 0.2 |
| Panevėžys | 0.2 |
| Alytus | 0.2 |
| Marijampolė | 0.2 |
| Druskininkai | 0.2 |
| Palanga | 0.2 |
| Birštonas | 0.2 |
| Kiti miestai | 0.3 |