Akcija - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme. Akcijų įsigijęs asmuo tampa akcinės bendrovės bendraturčiu arba vieninteliu savininku - tai priklauso nuo įsigytų akcijų kiekio.
Dažnai manoma, kad akcija - tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais. Tačiau šiais laikais, kai yra elektroninių pinigų, akcijų įsigijęs asmuo tokių popieriaus lakštų negauna - finansų maklerio įmonė (t.y. sąskaitų tvarkytojas) atidaro asmens vertybinių popierių sąskaitą ir joje pažymi, kiek ir kokių akcijų jis turi.
Pagrindinės Akcijų Rūšys
Akcinės bendrovės gali išleisti skirtingų tipų akcijas, kurios suteikia skirtingas teises jų savininkams. Pagrindinės akcijų rūšys yra šios:
Paprastosios Vardinės Akcijos (PVA)
Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t.y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.).
Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bendrovei klestint, paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai būna nustatomi bendrovės įstatuose.
Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai. Pirmiau tenkinamos kitų asmenų, turinčių teisę į bendrovės turtą (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų), pretenzijos.
Privilegijuotosios Vardinės Akcijos (PrVA)
Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) - tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas.
Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas.
Darbuotojų Akcijos
Akcinės bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai.
Dividendų Investavimo Strategija
Dividendų investavimo strategija yra orientuota į akcijas, kurios stabiliai moka dividendus, todėl ši investavimo strategija kartais dar vadinama dividendų pajamingumo investavimo strategija. Dividendų investavimo strategija yra pati paprasčiausia investavimo į akcijas strategija.
Rasti gerą, stabiliai augančią kompaniją, kuri nuolat mokėtų dividendus, nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Norėdami aptikti kompaniją, pastoviai mokančią solidžius dividendus, pirmiausia turite atkreipti dėmesį į esamą dividendų lygį. Kad kompanija paskutiniais metais mokėjo solidžius dividendus dar nieko nepasako. Ne ką daugiau naudos mums duos ir žinia, kad kompanija moka dividendus ilgą laiką. Investuotojui turėtų rūpėti tos kompanijos, kurios stabiliai moka dividendus, o dividendų dydis svyruoja nežymiai.
Jūs turėtumėte orientuotis į kompanijas, kurių dividendų išmokos nuolat siekia 5-6 proc. Norėdami sužinoti kaip stabiliai kompanija moka dividendus, turite įsigilinti į kompanijos dividendų mokėjimo politiką. Kiek metų tęsiasi dividendų mokėjimas? Ar dividendų lygis yra pastovus? Jeigu kompanija netikėtai padidino dividendus 2-4 proc. verta pasigilinti ar kompanija nežvelgia į ateitį pernelyg optimistiškai.
Ar geri dividendus mokančios kompanijos likvidumo rodikliai. Ar kompanijos pinigų srautas yra stabilus. Įsitikinkite, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Kokią dalį pelno kompanija skiria dividendams. Kompanija dividendams išmokėti neturėtų skirti daugiau nei 80 proc. pelno.
Kaip renkuosi akcijas: investavimas pradedantiesiems (finansų patarėjas paaiškina)
Dividendų dydis nėra viskas. Ir dividendai ir plėtra vykdomi iš pelno. Kuo daugiau dividendų kompanija išmoka, tuo mažiau kapitalo lieka plėtrai.
Pvz. Tarkime komunalinių paslaugų kompanijos „Šiukšlės“ akcijos kaina biržoje yra 50 €. Kompanijos pelnas tenkantis vienai akcijai yra 3 €. Kompanija, kasmet išmoka 2 € dividendų. „Šiukšlės“ dividendams išmokėti paprastai skiria 60 proc. pelno, kompanijos pinigų srautas yra stabilus. Tokios kompanijos dividendų pajamingumas yra 4 proc. (2/50). Tai pirmas rodiklis parodantis kompanijos dividendų lygio patrauklumą.
Norėdami sužinoti ar kompanija „nepersistengia“ mokėdama dividendus, turime sužinoti kiek pinigų reikia kompanijos plėtrai vykdyti. Kaip minėjome anksčiau, dividendus moka brandžios kompanijos. Išsivysčiusiose valstybėse BVP paprastai auga ir infliacija auga po 2-3 proc., besivystančiose - po 3-6 proc. Todėl daugelis išsivysčiusių šalių kompanijų auga po 4-6 proc.
Norint nustatyti kompanijos augimo tempą, galima pažvelgti į pinigų srauto ataskaitą. Pvz. Kompanijos „Šiukšlės“ laisvas pinigų srautas sudaro 60 proc. grynųjų pajamų, kai pardavimai ir pelnas vidutiniškai auga po 8 proc. per metus. Tai reiškia, kad 8 proc. plėtros tempui palaikyti pakanka 40 proc. pajamų. Likusieji 60 proc. Tarkime, kaip investuotojas, mes projektuojame, kad „Šiukšlės“ 8 proc. pelno augimą išlaikys sekančius 5 metus, o vėliau kompanijos plėtra sustos.
Jeigu kompanijos vadovai laikysis tos pačios dividendų mokėjimo politikos, tai dividendai turėtų padidėti tiek pat, kiek sumažės kompanijos augimas. Kitaip tariant po 5 metų AB „Šiukšlės“ turėtų mokėti 12 proc. Mums dar reikia sužinoti, kiek pinigų kompanija turi reinvestuoti į verslą norėdama išlaikyti 8 proc. augimo tempą. Paprasčiausias būdas tai apskaičiuoti yra padalinanti kompanijos augimo tempą iš ROE.
AB „Šiukšlės“ ROE kelerius metus iš eilės siekė 32 proc. Norėdama išlaikyti 8 proc. augimo tempą, kompaniją „Šiukšlės“ kiekvienais metais tam turi skirti 25 proc. pelno (8 proc. augimo tempas/32 proc. ROE). Priminsime, kad kompanijos „Šiukšlės“ pelnas tenkantis vienai akcijai yra 3 €. Vadinasi užtikrinti 8 proc. plėtrai, kompanija turi skirti 25 proc. pelno arba 3 € x 25 proc. = 0.75 € nuo kiekvienos akcijos.
Kaip minėjome anksčiau kompanija 1,8 € išmoka kaip dividendus, o 1,2 € lieka kompanijoje. Išmokėjus dividendus ir pasilikus pinigus pagrindinei veiklai vykdyti kompanijai vis tiek dar lieka laisvų pinigų (mūsų pavyzdyje 0,45 € akcijai). Šie pinigai gali būti panaudoti skoloms grąžinti, kitos kompanijos įsigijimui, biržoje laisvai cirkuliuojančių akcijų supirkimui. Akcininkams naudingiausias yra savo kompanijos akcijų supirkimas biržoje., kadangi sumažėjus laisvų akcijų rinkoje padidėja vienai akcijai tenkantis pelnas.
Pvz. AB „Šiukšlės“ kasmet gali supirkti 0,9 proc. (0,45 € atsarga/50 € akcijos kaina) laisvai cirkuliuojančių akcijų, todėl kitąmet vienai akcijai atiteks 0,9 proc. Turint omenyje AB „Šiukšlės“ 4 proc. dividendų grąžą, 8 proc. pelno augimą ir 0,9 proc. perteklinį metinį pelną, kompanijos bendra pajamingumas turėtų siekti 12,9 proc.
Svarbu paminėti, kad 12,9 proc. metinė grąža yra lyginama su akcijos kaina biržoje. Jeigu pavyktų AB „Šiukšlės“ akcijų įsigyti pigiau, tuomet investicinė grąža būtų didesnė. Nėra etalono, kuris pasakytų ar 12,9 proc. investicinė grąža yra didelė ar maža. Ilguoju laikotarpiu kompanijų bendra grąža svyruoja apie 10 proc. Mažiau rizikingų kompanijų bendroji grąža bus mažesnė, tuo tarpu rizikingesnės kompanijos turi aukštesnę bendrąją grąžą. Paprastai dividendus mokančių kompanijų bendroji grąža siekia nuo 8 iki 12 proc. Nepaisant kokia bendroji grąža jums atrodo teisinga, visuomet ieškokite kompanijų su didesne grąža.
Pvz. Šis modelis veikia ir atvirkščiai. Atsižvelgdami į kompanijos kainą, mes apskaičiavome planuojamą bendrą grąžą. Lygiai taip pat mes galime apskaičiuoti kompanijos planuojamą vertę, atsižvelgdami į mus tenkinančią bendrąją grąžą.
Jeigu susidomėjote dividendų investavimo strategija turite nepamiršti, kad dividendai yra apmokestinami pelno mokesčiu. Taigi jūs gausite mažiau grynųjų, nei kompanija išmokės dividendų. Nevertėtų visiškai ignoruoti rizikos, juk investuojate į akcijas, o kiekviena kompanija gali bankrutuoti.
Kalbant apie bendrosios grąžos skaičiavimą, reikėtų pabrėžti, kad šis metodas netinka visoms akcijoms. Viena vertus, mažiau nei puse biržoje listinguojamų kompanijų moka dividendus; kita vertus, šios analizės negalima taikyti labai cikliškoms kompanijoms, kurių pelnas ir mokami dividendai dramatiškai svyruoja. Šis metodas taip pat netinka vertinti sparčiai besiplečiančioms kompanijoms.
Investicijų Pasirinkimo Efektyvumas
Klasikinis stalo žaidimas Othello turi šūkį: „Miestelis, kad išmoktum… gyvenimas, kad įvaldytum.“ Ta pati frazė puikiai tinka investicijų pasirinkimo temai. Čia pateikiamos kelios pagrindinės sąvokos, kurias turėtų suprasti kiekvienas investuotojas, norintis pagerinti savo investicijų pasirinkimo efektyvumą.
Įsipareigokite investavimo laikotarpiui. Pareto principas yra naudinga koncepcija, kurią verta turėti omenyje pradėjus užduotį, apimančią daug informacijos, pavyzdžiui, temą „kaip pasirinkti investicijas“. Daugelyje gyvenimo ir mokymosi sričių 80 % rezultatų gaunama iš 20 % pastangų. Reikia įsipareigoti laikotarpiui, per kurį savo investicijų neliesite. Trumpalaikė grąža gali būti įmanoma, bet ji yra mažai tikėtina.
Kalbant apie „sniego gniūžtės efektą“, turima omenyje palūkanų kapitalizavimas. Dėl to žmonės, pradėję investuoti anksti, gali gerokai aplenkti vėliau pradėjusius.
Turto paskirstymas reiškia savo investicinį kapitalą padalinti į kelias investicijų rūšis, kurios sudaro tam tikrą procentą visumos. Pavyzdžiui, galite pusę pinigų investuoti į akcijas, o kitą pusę - į obligacijas. Norint pasirinkti tinkamą paskirstymo strategiją, reikia suprasti savo rizikos toleranciją. Jei jus jaudina laikini nuostoliai, rinkitės mažesnės rizikos investicijas, pvz., obligacijas.
Tai nėra viskas arba nieko sprendimas. Net ir atsargiausias investuotojas turėtų įtraukti keletą „blue-chip“ akcijų arba indeksinį fondą, žinodamas, kad saugios obligacijos kompensuos nuostolius. Nobelio premijos laureatas ekonomistas Harry Markowitz tai vadino „vieninteliu nemokamu pietų stalviršiu finansuose“.
Pavyzdžiui, investicija 100 € į S&P 500 1970 metais iki 2013 metų pabaigos būtų užaugusi iki 7 771 €. Dabar įsivaizduokite, kad pasirinkote abi strategijas. Jei 50 € investuotumėte į S&P 500 ir 50 € į S&P GSCI, bendra suma per tą patį laikotarpį būtų išaugusi iki 9 457 €.
Tradicinės turto klasės: akcijos, obligacijos ir grynieji pinigai. Daugumai investuotojų tinkamiausias yra akcijų ir obligacijų derinys su grynųjų pinigų rezervu. Visa kita reikalauja specifinių žinių. Jei esate antikvarinių Kinijos porceliano ekspertas - puiku. Jei daugumai investuotojų tikslą galima pasiekti su akcijų ir obligacijų deriniu, kyla klausimas, kiek kiekvienos klasės rinktis?
Jei siekiate didesnės grąžos ir galite toleruoti didesnę riziką, pirmenybę teikite daugiausia akcijoms. Rizikos vengiantis investuotojas gali nesutikti su net trumpalaikiu svyravimu ir rinktis saugesnes obligacijas, tačiau jų grąža bus mažesnė.
„2012 m. pabaigoje nominalių obligacijų pajamingumas buvo apie 2 %,“ - pažymi Siegel. „Vienintelis būdas, kaip obligacijos galėtų sugeneruoti 7,8 % realią grąžą, būtų vartotojų kainų indekso kritimas beveik 6 % per metus artimiausius 30 metų. Kad ir kokį portfelio derinį pasirinksite, būtinai pasirinkite - pinigų kaupimas nenaudinga, nes infliacija mažina jų tikrąją vertę.
Jūsų amžius taip pat svarbus kaip ir asmenybė. Kai kurie žmonės renkasi akcijų ir obligacijų santykį pagal „120 taisyklę“. Idėja paprasta: atimkite savo amžių iš 120. Gautas skaičius yra akcijų dalis portfelyje, likusi dalis - obligacijoms. Pavyzdžiui, 40 metų žmogus investuotų 80 % į akcijas ir 20 % į obligacijas.
Dividendai yra galingas būdas padidinti jūsų pajamas. Dividendų dažnumas ir dydis priklauso nuo įmonės sprendimų ir finansinės būklės. Dividendai yra svarbus turtėjimo variklis.
Nuo 1960 m. P/E rodiklis (kainos ir pelno santykis) rodo dabartinę įmonės akcijos kainą, palygintą su pelnu vienai akcijai. Idealios P/E vertės nėra. Investuotojai gali palyginti įmonės rodiklį su tos pačios pramonės šakos vidurkiu. Beta rodiklis rodo akcijos svyravimą rinkoje. Beta 1 reiškia, kad akcija svyruoja taip pat, kaip ir rinka. Pavyzdžiui, beta 1,3 reiškia 30 % didesnį svyravimą nei rinka. Investuotojai šį rodiklį naudoja įmonės vertės vertinimui.
Pavyzdys: jei įmonė turi 40 mln. € grynojo pelno ir sumoka 4 mln. € dividendų, likusi 36 mln. € suma padalijama iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus. Jei yra 20 mln. akcijų, EPS bus 1,80 € (36 mln. € / 20 mln. Investuotojai dažnai susidomi akcija perskaitę apie jos puikų rezultatą. Skaidrus sprendimas reikalauja konteksto. Investicijas į portfelį galima rinktis taikant techninę arba fundamentinę analizę.
Techninės analizės ekspertai nagrinėja didelius duomenų kiekius, kad prognozuotų akcijų kainų kryptį. Techninės analizės šalininkai nesidomi pinigų politika ar plačiomis ekonominėmis tendencijomis.
Akcijų Platinimas ir Prekyba
Išleisdamos akcijas, akcinės bendrovės gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios joms padeda plėtoti veiklą nesiskolinant iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Prieš investuojant į akcijas nereikėtų pamiršti, kad esama su šiuo investavimo būdu susijusios rizikos.
Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujų akcijų arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas akcijas platinti viešai, t. y. visiems jų pageidaujantiems asmenims, bendrovė per AB „NASDAQ OMX Vilnius“ biržos (toliau - birža) informacinę sistemą (jei biržoje prekiaujama jos akcijomis) arba per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę - bendrovės įstatuose numatytą dienraštį, interneto tinklapį ir kt. Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai.
Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia jų įsigyti, pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma apmokėjimo už įgytas akcijas tvarka ir terminai, įsigyjamas akcijų kiekis.
Pasibaigus platinimo terminui ar akcijas išplatinus pirma laiko, akcinė bendrovė Įmonių registre turi įregistruoti įstatinio kapitalo padidėjimą. Prieš viešai platindama teisės aktuose nustatytą akcijų kiekį bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą - akcijų prospektą. Jis turi būti patvirtintas Lietuvos banke. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį.
Labai panaši ir pirminė obligacijų apyvarta. Per AB „NASDAQ OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą ar kitoje bendrovės įstatuose nurodytoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbus apie viešą obligacijų platinimą, jos gali būti parduodamos pačioje bendrovėje arba per tarpininkus.
Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti reguliuojamojoje rinkoje, t.y. išleistos akcijos gali būti įtrauktos į AB „NASDAQ OMX Vilnius“ biržos prekybos sąrašus, arba sandoriai gali būti sudaromi nereguliuojamojoje rinkoje, t.y. AB „NASDAQ OMX Vilnius“ sudaromi du akcijų prekybos sąrašai: Oficialusis ir Papildomasis. Taip pat sudaromas Skolos vertybinių popierių sąrašas, į jį bendrovės pageidavimu gali būti įtraukiamos obligacijos. Į šiuos prekybos sąrašus įtraukti vertybiniai popieriai dar vadinami biržiniais, įtrauktos bendrovės - biržinėmis, arba sąrašinėmis.
Oficialiajame, Papildomajame ir Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašuose esančiais vertybiniais popieriais prekiaujama biržos centrinėje rinkoje (sudaromi automatinio vykdymo sandoriai, t.y. tokie sandoriai, kai vertybinių popierių pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusitinka ir nėra žinomi), gali būti sudaromi ir tiesioginiai sandoriai, t.t.
Asmuo, nusprendęs pirkti ar parduoti biržinių bendrovių vertybinių popierių, tai gali atlikti tik per biržos narį - finansų maklerio įmonę arba komercinį banką. Prekyba biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Ketinimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius pareiškiamas teikiant pirkimo arba pardavimo pavedimą. Asmuo, norintis pirkti ar parduoti vertybinių popierių, teikia atitinkamą pavedimą finansų makleriui, o šis įveda pavedimą į kompiuterizuotą biržos prekybos sistemą.
Vertybiniai popieriai, kurie yra išleisti į viešąją apyvartą, bet nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, vadinami nebiržiniais vertybiniais popieriais. Prekyba jais biržos centrinėje rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai biržoje arba nebiržiniai sandoriai.
Visi Lietuvoje veikiančių akcinių bendrovių vertybiniai popieriai yra nematerialūs, t.y. asmenų įsigyti vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose jų savininkų vardu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. akcinės bendrovės sąskaitų tvarkymą perdavė tarpininkams. Bendrovė su sąskaitų tvarkytoju privalo sudaryti sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.
Siekiant užtikrinti teisingą nematerialiųjų vertybinių popierių apskaitą, depozitoriumas yra įgaliotas atidaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą. Pagal ją depozitoriumas sutikrina, ar bendrojoje sąskaitoje tvarkomų ir antrinėje apyvartoje cirkuliuojančių vertybinių popierių yra tiek pat.
Tarpininkavimas Prekiaujant Akcijomis
Kaip jau minėta, prekiauti vertybiniais popieriais biržoje galima tik per tarpininkus, turinčius leidimą prekiauti biržoje. Asmenines vertybinių sąskaitas tvarkyti irgi gali tik tarpininkai, todėl labai svarbu žinoti, kur kreiptis dėl tarpininkavimo, kurią finansų maklerio įmonę ar komercinį banką pasirinkti. Visi licencijuoti tarpininkai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje: Finansinių priemonių rinkos.