Per pastaruosius 10 metų ekspertai padėjo savo klientams - šeimoms ir verslams - atrasti ir sutaupyti daugiau nei 33 000 000 eurų paskolų palūkanų. Esminis dalykas yra tas, kad stebuklų nebūna, o norint pasiekti gerų rezultatų, reikia skirti laiko domėjimuisi ir aktyviai dalyvauti procese.
Vadovaujantis Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos principais, tie žmonės, kurie planuoja imti kreditą, turi numatyti jo grąžinimo planą. Mūsų asociacija vienija daugiau nei 20 nepriklausomų ekspertų, kurie gali padėti priimti tinkamiausius sprendimus individualiose situacijose, sudaryti galimybių planą, kuris leistų kaip galima greičiau grąžinti paimtą kreditą ir sumokėti perpus mažiau palūkanų.
Taigi, skiriant pakankamai laiko domėjimuisi, naudojantis 12-os žingsnių metodika bei ekspertų pagalba, gerų rezultatų tikėtis yra realu.
Būsto paskolos. 9 dažniausi klausimai planuojančių imti būsto kreditą
Pagrindinės gyventojų klaidos perkant būstą ir imant paskolą
Dažniausiai pasitaikanti klaida - skuboti, nepamatuoti sprendimai ir savo galimybių neįvertinimas. Ekonomikos augimo metu žmonės, gaudami didesnę algą, planuoja namo ar buto įsigijimą, tačiau neatsižvelgia į papildomas išlaidas remontui ir baldams.
Vėliau žmonės gailisi tokio savo sprendimo, nes supranta galėję įsigyti 10 metų senumo, tokio pat dydžio būstą bent 100 000 eurų pigiau. Todėl vertėtų galvoti apie senesnės statybos, pigesnio būsto įsigijimą, o susikūrus pasyvias pajamas - įkūrus verslą ar palypėjus karjeros laiptais - bus galima galvoti apie didesnį kreditą.
Taip pat jauni žmonės paprastai neįvertina, kaip keisis jų finansinė situacija susilaukus vaikų. Dažnai 1-2 vaikų atsiradimas šeimoje sąlygoja finansinę krizę, nes pirmaisiais dekretinių atostogų metais mamos gauna 70 proc., o antraisiais - 40 proc. įprasto atlyginimo. Vienas vaiko išlaikymas Vilniuje per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 400-500 eurų, jau nekalbant apie tai, kad reikia atsidėti dalį pinigų ateičiai, vaiko studijoms ir pan.
Finansinė krizė: ar reikia baimintis?
Visiškai jokio skirtumo - yra krizė, ar nėra. Kartais net ekonomikos pakylėjimo laikotarpiu šeimoje gali kilti finansinė krizė, nes, pavyzdžiui, žmonės nepaskaičiavo - įsigijo per didelį būstą. Tad galima teigti, kad krizę žmogus pats sau susikuria.
Visgi, reikia pažymėti, kad situacija visuomet išlikti vienoda negali. Kaip kad negali ekonomika visuomet augti, taip ir negali ilgą laiko tarpą užtrukti krizė.
Kritiniams laikotarpiams reikia pasiruošti. Asmuo, pasirašydamas kredito sutartį banke, patvirtina įvertinantis šias rizikas ir suprantantis, kad krizė gali ištikti net ir rytoj. Taigi svarbu turėti bent 6 mėnesių išlaidų rezervą, vadovautis parengta metodika, į ką dar reikia atkreipti dėmesį, norint saugiai pasiimti kreditą.
Patarimai perkantiems būstą: pirkti dabar ar palaukti?
Paprastai žmonės ieškodami įsigyti būstą, dėmesį kreipia į kainą, tačiau neįvertina bankų suteikiamų sąlygų norintiems pasiimti kreditą. Pavyzdžiui, dabar, kaip kad 2007-2008 metais, bankai laisvai suteikdavo paskolas. Tai leidžia žmonėms rinktis norimą banką, derėtis.
Tačiau būstų kainoms nukritus 20 proc. arba dar daugiau - bankai tampa daug atsargesni teikti būsto paskolas, reikalauja didesnio pradinio įnašo ar pan. Svarbu pažymėti, kad prieš 20 metų NT kainavo apie 5 kartus mažiau. Galima daryti prielaidą, kad praėjus 20 metų NT kaina išaugs ir dar 5 kartus.
Todėl svarbu įsivertinti turimas galimybes, priimti optimalų sprendimą ir pirkti tik tuomet, kai esi tam pasiruošęs.
Bankų reikalavimai būsto paskolai
Visi bankai atkreipė dėmesį, kad suteikdami būsto paskolas jie vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi būti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės.
Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosava dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc.
Svarbu tai, kad pradinis įnašas turi būti sukauptas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, pradinio įnašo finansavimas imant vartojimo paskolą ar bet kokią kitą paskolą nėra galimas. Šių metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinis pradinis įnašas nuosavomis lėšomis „Swedbank“ siekė 23 proc.
Be to, gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Pastarųjų kreditų atveju, valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.
Kokį pradinį įnašą reikės sumokėti asmeniui, priklauso ir nuo turto likvidumo. Kai kalbama apie naujos statybos ir ekonominės klasės butus, turbūt beveik visais atvejais pavyks gauti 85 proc. finansavimą.
Tačiau jei kalbame apie turtą, kurį būtų sunku realizuoti, jei bankui galiausiai tektų perimti jį iš kliento, bankas tikrai vertins konservatyviau ir gali paprašyti didesnio pradinio įnašo. Tai yra sprendžiama individualiai, tačiau tokiais atvejais pradinis įnašas galėtų svyruoti tarp 15-30 proc.
Galima išskirti kelias tokio mažiau likvidaus turto grupes:
- Senos statybos nekilnojamasis turtas regionuose
- Prabangus turtas
- Negyvenamosios paskirties turtas (pvz., loftai, formaliai viešbučio patalpos ir pan.)
Taip pat didesnio pradinio įnašo paprastai prašoma namo statybos pradiniuose etapuose. Kai jau pasiekiama įrengimo stadija, tada finansuojama ir 85 proc., bet kol vyksta tik pradiniai darbai, bankas finansuoja 70-75 proc. Didesnio pradinio įnašo paprastai prašoma, kai įsigyjamas ne pirmas nekilnojamasis turtas (pvz., nuomai).
Yra dar vienas ypač svarbus momentas, kurį dažnai pamiršta klientai: paskolos suma nebūtinai skaičiuojama nuo pirkimo kainos. Visada yra vertinama pirkimo kaina bei rinkos vertė ir finansuojama nuo mažesnio dydžio. Tai yra, jei perkate būstą už 85 tūkst. eurų, o nekilnojamojo turto vertintojas įvertina jį tik 80 tūkst. eurų, tada ir 15 proc. pradinis įnašas pavirsta ne 12 750 eurų, o 17 tūkst. eurų.
Kriterijai, į kuriuos atsižvelgia bankas siūlydamas būsto paskolos palūkanų normas:
- IT specialisto pajamos
- Darbas žinomoje kompanijoje
- Gyvenamosios paskirties naujas būstas
Asmens, kuris gali tikėtis gauti būsto paskolą su žemiausiomis palūkanų normomis, portretas:
- Šeima su 1-2 vaikais
- Nuo 30 metų amžiaus
- Abu suaugusieji - įgiję aukštąjį išsilavinimą
- Uždirbantys didesnį nei vidutinį atlyginimą
- Užimantys vidurinės arba aukštesnės grandies pareigas
- Jau turėję kreditų ir juos grąžinę
- Perkantys naują ir įrengtą būstą viename iš didžiųjų šalies miestų
Žemesnės palūkanos nėra vienintelis kriterijus, kuris rūpi besikreipiantiesiems dėl būsto paskolų. Pagal atsakingo skolinimosi reikalavimus privaloma turėti bent 15 proc. nuosavų lėšų. Tačiau bankas gali reikalauti 20 arba 30 proc. nuosavų lėšų. Tuomet klientas renkasi tą banką, kuris duodą didžiausią sumą. Ir tai nebūtinai dėl to, kad asmuo uždirba mažiau. Tai gali būti dėl to, kad asmuo perka senesnės statybos būstą. Todėl klientams patariama turėti bent 20 proc. nuosavų lėšų nuo būsto įsigijimo kainos.
Šiuo metu šalyje daugiausia būsto paskolų išduoda 5 bankai (SEB, „Swedbank“, „Luminor“, Šiaulių bankas, „Citadele“).
Patartina atsakingai vykdyti savo skolinius įsipareigojimus mokant ir už, pavyzdžiui, komunalines paslaugas, nes vėluojančius mokėti skolas gyventojus bankai gali traktuoti kaip didesnės rizikos skolininkus. Taip pat paprastai mažesnės palūkanos gaunamos turint didesnę savo pradinio įnašo dalį ir tada, kai skolininko paskolos įmokos yra nedidelės palyginti su pajamomis.
Visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą.
Žemesnių palūkanų gali tikėtis klientai, kurie dėl paskolos kreipėsi į savo „namų“ banką, kurio paslaugomis naudojasi savo kasdieninėje veikloje, kadangi savo klientus bankas pažįsta geriausiai.