Nauji Erdvūs Apartamentai su Lodžija, Terasa, Kondicionieriumi ir Parkavimo Vieta

Šiandien, renkantis būstą, pirkėjai susiduria su įvairiais pasirinkimais, įskaitant ir tokius priedus kaip terasos ir lodžijos. Suprasti skirtumus tarp šių dviejų elementų yra svarbu, norint priimti teisingą sprendimą, atitinkantį individualius poreikius ir gyvenimo būdą.

Buto Aukšto Svarba

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Baltic Asset Management“ pardavimų vadovės Rūtos Krikščiūnaitės teigimu, dažnu atveju, kuo aukščiau butas, tuo jis gali būti brangesnis. Tą patį sako ir Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas. Naujuose daugiabučiuose paskutinis aukštas, paprastai yra pats brangiausias bei geidžiamiausias.

„Naujai statomuose pastatuose paskutiniuose aukštuose neretai yra įrengiamos terasos, būna įgilinamos patalpos, atsiranda daugiau šviesos, atsiveria geresnis vaizdas pro langus, sukuriamas privatumo pojūtis“, - teigė jis.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada mano, kad buto aukštas paprastai nėra esminis kriterijus (po vietos, kainos, įrengimo ir t.t.), tačiau taip pat gali lemti apsisprendimą pirkti ar nepirkti.

„Aukštas turi įtakos vaizdams pro langus, dienos šviesos kiekiui patalpose. Taip pat viršutinis aukštas gali lemti, kad neturėsite kaimynų virš galvos, o pirmas aukštas gali leisti turėti žalią nuosavą kiemelį, kurio neturi viršutiniai aukštai“, - sakė jis.

Vertinant kainą, paprastai brangiausi būna pirmas (jei turi kiemelį, terasą) ir viršutinis (arba du viršutiniai) aukštai. Nes iš jų atsiveria geresnis vaizdas, yra mažiau triukšmo. Tačiau konkrečiame projekte gali būti ir kitaip.

Pirmų aukštų kaina priklauso nuo to, kokį privalumą butas gauna (terasa, vidinis kiemelis, lodžija, augmenija ir t.t.). Bet kaip bebūtų keista - kartais atrodo kad viršutiniai aukštai visgi gauna kitus privalumus - daugiau saulės, šviesos, vaizdą, negauna šešėlių, nėra kaimynų „iš viršaus“ ir t.t.

Tačiau, anot T.S.Kvainicko, paskutinio aukšto problema išnyko tobulėjant statybos technologijoms (geriau izoliuoti stogai), atsiradus architektūrinių sprendinių laisvei.

„Pirmojo aukšto saugumo problema mažėja palaipsniui. Vystytojai ją sprendžia įrengdami pirmame aukšte komercines patalpas. Butus stengiamasi įrengti vidinėje pastato dalyje (į kiemą), o aukšto trūkumai kompensuojami vidiniais kiemeliais, lodžijomis ar kitais sprendimais. Vidiniai aukštai nesant buto planavimo skirtumų turi teigiamos įtakos buto kainai - kylant į viršų butų kaina auga.

Vis dėlto renkantis butą vertėtų ne „aklai“ taikyti į aukščiausią įperkamą aukštą, o užeiti į pastato vidų (esant galimybei) ir įvertinti, nuo kurio aukšto vaizdo neužstos kaimyniniai pastatai, ar butas yra gerai apšviečiamas“, - pataria jis.

Terasos ir Lodžijos Skirtumai

Tiek terasos, tiek lodžijos yra papildomos erdvės, kurios gali padidinti buto vertę ir patrauklumą. Tačiau jos skiriasi savo konstrukcija ir funkcijomis:

• Terasa - tai atvira arba dalinai atvira erdvė, dažniausiai esanti ant stogo arba žemės lygyje. Ji gali būti naudojama poilsiui, lauko baldams statyti, augalams auginti.
• Lodžija - tai įgilinta balkono tipo erdvė, kuri yra pastato dalis ir turi stogą bei sienas iš šonų. Lodžija dažnai naudojama kaip papildoma patalpa, sandėliukas arba poilsio zona.

Dizainerė Marina Sokolova nusprendė tarp svetainės ir greta esančios lodžijos užmegzti vizualinį dialogą. Buvo atsisakyta užuolaidų, o niūrūs lodžijos parapetai paslėpti po balkone suformuota dekoratyvinių augalų gyvatvore. Lodžijoje pastatytas elektrinis židinys suteikė erdvei kuklaus jaukumo.

Taip pat sprendimą tolimesnę lodžiją paversti pagalbine ūkine patalpa. Kadangi ten lankomasi retai, link jos einančiame koridoriuje buvo įrengta drabužinė.

Privalumai ir Trūkumai

Pirkėjų Poreikiai ir Rinkos Tendencijos

Šiandien pirkėjai vis labiau vertina ne tik būsto plotą, bet ir jo funkcionalumą, vietą, infrastruktūrą bei energinį efektyvumą. Kaip tikino D. Bulvydas, „Liepų terasų“ projekte orientuojamasi į įvairaus amžiaus ir lūkesčių pirkėjus.

„Siekiame, kad čia būtų patogu ir jauku tiek jaunoms šeimoms, tiek brandesniems žmonėms. Todėl ir mūsų pirkėjų ratas universalus - nuo dvidešimtmečių iki senjorų; žmonių, įsigyjančių būstus tiek gyvenimui, tiek investicijai“, - pasakojo pašnekovas.

Kaip pripažino D. Bulvydas, „Pirkėjams taip pat aktualu, kad „Liepų terasose“ jie gali rinktis erdvius tiek trijų, keturių, tiek ir dviejų kambarių butus - jų plotas prasideda nuo 45 kv. m.

Verta paminėti, jog visi būstai ne tik erdvaus ploto, ergonomiško planavimo, bet ir turi aukštas, net iki 3,2 m siekiančias lubas.

Kaip tikino D. Bulvydas, „Liepų terasų“ projekte orientuojamasi į įvairaus amžiaus ir lūkesčių pirkėjus. „Ypač patrauklus „Liepų terasų“ kvartalo išskirtinumas - kad mes pagalvojome apie tuos žmones, kurie dėl aktyvaus gyvenimo būdo nuolat stokoja laiko ar pavargo rūpintis ūkiu: pjauti žolę, karpyti gyvatvorę ir panašiai, todėl suprojektavome nuosavo namo erdvę atitinkančius, nuo 80 kv. m ploto butus su erdviomis, 12 kv. m.

Tendencijos

• Energinis efektyvumas: A energinės klasės būstas tampa vis populiaresnis, nes tai leidžia sumažinti išlaidas šildymui ir vėdinimui.
• Vieta: Pirkėjai nori gyventi arčiau miesto centro, kur yra patogi infrastruktūra ir paslaugos.

Renkantis būstą, pirkėjai susiduria su daugybe klausimų: ar geriau gyventi toliau nuo centro didesniame bute senos statybos name, ar rinktis mažesnį, bet modernų butą arčiau senamiesčio? Ar reikalingas sandėliukas? Ar verta investuoti į požeminį garažą, ar geriau taupyti ir kas vakarą ieškoti vietos automobiliui kieme? Ir svarbiausia - kiek investuoti į komfortą, kad nepermokėtume?

Prieš renkantis būstą, verta atkreipti dėmesį į esminius skirtumus tarp terasos ir lodžijos, nes šios erdvės suteikia skirtingas galimybes ir patogumus.

Erdvės Poreikis: Nuo Didelių Plotų Iki Funkcionalumo

Prieš 10-15 metų žmonės troško erdvės. Pavargę nuo ankštų sovietinių butų, jie siekė didesnio gyvenamojo ploto, pabrėžia lietuvių požiūrį į būstą nuo 2000 m. tiriančios bendrovės „Spinter“ vadovas Ignas Zokas. Jo teigimu, nors neišplėtota paskolų rinka iš pradžių ribojo daugelio galimybes, noras gyventi geriau pirmiausia reiškė didesnį gyvenamąjį plotą.

Tai ypač išryškėjo ikikriziniu laikotarpiu, sako ilgametis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) komisijos „Už darnią plėtrą“ narys Alvydas Kvedaravičius. „Prieš krizę, kai sąlygos imti būsto paskolas buvo ne tokios griežtos kaip dabar, gyventojai dažniau pirko didelio ploto butus“,- primena jis.

„Inreal“ komercijos vadovas Julius Belanoška priduria, kad plėtotojai atsižvelgė į pirkėjų poreikius. „Prieš 12-15 metų buvo atėjusi neefektyvių kvadratų mada - turėdavome 2 kambarių 60 kv. m butą su 18 kv. m miegamuoju, nuo kurio kelis metrus galėjai drąsiai nurėžti ir funkcionaliai būtų buvę tas pats ar net patogiau“, - sako jis. Erdvė buvo vienas iš svarbiausių dalykų ir vilnietei Elenai.

„Maždaug prieš 15 metų, kai susitaupę šiek tiek pinigų nusprendėme įsigyti savo būstą ir išsikraustyti iš vyro tėvų buto, labai džiaugėmės, kad pavyko įsigyti palyginti didelį keturių kambarių butą naujame kvartale netoli centro, - pasakoja moteris, kaip ir daugelis tais laikais, taupiusi garažo sąskaita, o dabar jau besikraustanti į kone perpus mažesnį modernų A energinės klasės daugiabutį. - Jau iš anksto džiaugiamės, kad į garažą ir sandėliuką galėsime nueiti neišėję į lauką, o po salono langais nedidelė pievelė, kuri priklauso tik mums. Uždaras bendras kiemas taip pat labai gražus. Žinoma, visa tai kainuoja, bet gerai, kad daugiabutį administruojanti įmonė pasirūpina ir jo švara.“

Į realybę daugelį grąžino krizė. Suvokę, kad nedaug kas gali įpirkti didžiulius plotus, žmonės pradėjo dairytis mažesnių, bet patogių būstų. Ir verslas į tai sureagavo. Kopiant iš krizės, primena A. Kvedaravičius, buvo pakeisti net norminiai aktai ir imta statyti vos 25 kv. m ploto butus, o didžiąją statomų butų dalį sudarė labai maži 1-2 kambarių butai, kurie šiuo metu statomi jau retai.

„Gyventojai įpranta vertinti, ar po 2-3 metų pasikeitus gyvenimo situacijai toks būstas vis dar bus patogus ir atitiks jų poreikius, ir dabar ekonominės klasės būsto projektuose Justiniškėse, Pilaitėje, Žirmūnų pabaigoje vyrauja 2-3 kambarių 40-65 kv. m ploto butai“, - pasakoja jis.

Moderniosios lietuvių architektūros kūrėjas, architektas Gintaras Čaikauskas taip pat pastebi, kad maždaug prieš 10-metį plėtotojai pradėjo mažinti butų plotą, nes žmonės tiesiog neįpirkdavo didelių butų, o dabar vyrauja 2 kambarių butai. „Projektavimo užduotyje būna nurodyta, kad tokių butų daugiabutyje turi būti daugiausia. Nepasakyčiau, kad ekonominės klasės būsto standartas pasikeitė. Tiesiog atsirado vidutinio dydžio butų poreikis, kuris jau daug metų nesikeičia. Taip pat būna nurodyta, kad apie 10 proc. butų turi būti vieno kambario ir apie 10 proc. - 3 ir daugiau kambarių butų.“

Jiems pritaria ir bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda, teigiantis, kad per pastarąjį dešimtmetį populiariausių butų dydis gerokai sumažėjo. „Dabar patys stebimės, kad prieš 10-15 ar 20 metų statėme tokius didelius ir neefektyvius butus - vien koridorius 10-11 kv. m, o miegamasis tokio pat dydžio kaip svetainė. Ilgainiui miegamieji sumažėjo, o svetainė, kurioje susirenka visa šeima, padidėjo. Pasikeitė ir pirkėjų požiūris į tai, kas yra vertinga“, - sako jis.

„Eikos“ specialistai skaičiuoja, kad vidutiniškai visų butų plotas name sumažėjo apie 10 kv. m. - nuo 60 iki 50 kv. m, o pasak M. Žibūdos, tai ypač pastebima vidutinės bei prestižinės klasės projektuose: „Didelių 3-4 kambarių butų dalis name šiuo metu siekia 3 proc., tačiau plėtotojai neretai numato galimybę sujungti du mažesnius vienas šalia kito esančius butus, kad galėtų patenkinti pageidaujančių didesnių būstų poreikius.“

Tačiau, J. Belanoškos teigimu, anksčiau blokiniame sovietinės statybos name 4 kambarių butas buvo laikomas nelikvidžiu ir jo mažai kas norėjo, vėliau, kai butus graibstė iš brėžinių, neretai nė nesusimąstydavo apie erdvę, kurios nepanaudos, o dabar, kai pastatai tampa vis labiau energiškai efektyvūs, pirkėjai vis drąsiau renkasi butus, kur kiekvienas vaikas turės atskirą kambarį, arba nori turėti daugiafunkcius darbo ar svečių kambarius.

„Pakito žmonių požiūris į tai, kokio būsto jam reikia. Mes vertiname, kas mums patogu. Pagrindinis dalykas - efektyviai išnaudoti kiekvieną turimą kvadratą, todėl pirkėjams jau nereikia ilgų neefektyviai naudojamų balkonų.“ Būtent efektyvumui ir funkcionalumui pastaruoju metu skiriamas didžiausias dėmesys, pritaria M. Žibūda: „Pirkėjai labai gerai pasveria, kiek kainuos papildomos patalpos ir ar jų reikia, todėl būtų neracionalu siūlyti rinkai butą su labai ilgu koridoriumi. Kita vertus, jiems labai patinka, kai būsto langai nukreipti bent į dvi puses, todėl stengiamės projektuoti namus būtent taip.“

Renkantis butą, svarbu atsižvelgti į tai, ar jis turi terasą, ar lodžiją, nes šios erdvės suteikia skirtingas galimybes ir patogumus. Terasos dažniausiai būna didesnės už lodžijas ir gali būti įrengtos ant stogo arba žemės lygyje. Lodžijos yra įgilintos į pastato struktūrą, todėl jos yra labiau apsaugotos nuo vėjo ir kritulių.

Pagrindiniai terasos ir lodžijos skirtumai:

• Vieta: Terasa gali būti įrengta ant stogo, žemės lygyje arba būti atskira konstrukcija, o lodžija visada yra įgilinta į pastato struktūrą.
• Apsauga nuo oro sąlygų: Lodžija yra labiau apsaugota nuo vėjo ir kritulių nei terasa.
• Dydis: Terasos dažniausiai būna didesnės už lodžijas.
• Privatumas: Terasos gali būti mažiau privačios nei lodžijos, ypač jei jos yra įrengtos ant stogo.

Atgal į Miestą

Miesto centre, kur sau namus renkasi pasiturintys gyventojai, tendencijos kiek kitokios. „Ten besikuriantys žmonės pageidauja erdvesnių, didesnio ploto butų, bet paklausūs ir nedideli kokybiški būstai gražiose vietose, kuriuos pirkėjai įsigyja nuomai“, - teigia A. Kvedaravičius.

Dar viena pastarojo meto tendencija - žmonės, prieš 10-metį bėgę iš miesto daugiabučių į individualius namus užmiestyje, jau kelerius metus traukia atgal. Anot J. Belanoškos, maždaug prieš trejus metus, kai prasidėjo intensyvi būstų statyba Vilniaus senamiestyje, jie pastebėjo, kad tie, kurie gyvena už 15-20 km nuo darbo, keičia savo gana didelės vertės namus užmiestyje į panašios vertės būstą mieste, nes dabar ir čia gali turėti tuos pačius privalumus: atskirus miegamuosius sau ir kiekvienam vaikui, terasą, garažą, tamsų kambariuką, sandėliuką, kuriuose yra pakankamai vietos daiktams pasidėti.

„Kai plėtotojai perkėlė namo privalumus į prestižinės klasės butą, kurio plotas 120-150 ar 200 kv. m, mieste, kur viskas ranka pasiekiama, namo „privalumai“ liko tik vargas pjauti žolę ir nuolat važinėti kelias dešimtis kilometrų į miestą“, - pokyčių priežastis vardija „Inreal“ komercijos vadovas.

„Žmonėms rūpi transportas, darželiai, mokyklos, parduotuvės, triukšmo lygis. Taip pat svarbu, kiek kainuos būsto išlaikymas, ar jame bus šilta ir patogu gyventi, koks gyventojų intensyvumas projekte, ar yra žaliosios zonos ir bus kur pasivaikščioti, ar vaikai turės kur saugiai žaisti“, - išaugusį patogios infrastruktūros poreikį pabrėžia „Ober-Haus“ vadovas Remigijus Pleteras.

Dėl šių priežasčių M. Žibūda nesistebi, kad per kelerius pastaruosius metus išryškėjo absoliučiai priešinga, negu buvo prieš 10 metų, tendencija. „Akivaizdu, kad paklausos kartelė slenkasi į geresnės kokybės būsto pusę. Žmonės nori gyventi arčiau miesto centro, kitų išsivysčiusių centrų. Jau pirkdami būstą jie vertina ne tik tai, kas tame kvartale yra šiandien, bet kas bus po 3-5 metų, pavyzdžiui, Žirmūnai, kur jau yra susiformavusi ir socialinė, ir komercinė, ir viešoji infrastruktūra, yra darbo vietų. Vis didesnę vertę įgauna ir kaimynystė, bendruomenė. Jeigu sudėtume naują Vilniuje parduodamą prestižinį ir vidutinės klasės būstą - jų pastaruoju metu parduodama daugiau negu ekonominės klasės būsto“, - sako jis.

Dėmesys Papildomoms Sąnaudoms

Kadangi Lietuvoje nėra stiprios vidurinės klasės ir, jei tikėsime „Sodros“ duomenimis, kone du trečdaliai gauna mažesnę nei vidutinę algą, „pagal pajamas jie negali pretenduoti į aukštesnės klasės būstą, todėl šalyje didžiausia išlieka ekonominio būsto paklausa ir daugiausia sandorių sudaroma dėl ekonominės ar ekonominės-vidutinės klasės būsto“, - sako DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, žurnalui „Investuok“ ji teigia, kad būsto vertinimo kriterijai pakito visuose segmentuose - prieš krizę vienas svarbiausių dalykų įsigyjant būstą buvo kaina, būsto kainoms per metus augant po keliasdešimt procentų atrodė neprotinga mokėti nemažą papildomą sumą už sandėliuką, automobilio vietą ar garažą, o dabar pirkėjai labai daug dėmesio kreipia į kainos ir kokybės santykį bei papildomas naudas, kurias siūlo plėtotojai.

„Greito vartojimo etapą jau išgyvenome, dabar namus sau kuriantys žmonės labiau linkę investuoti į geresnės kokybės, natūralias ir ilgaamžes medžiagas bei daiktus. Šiandienis būsto standartas apima ne tik vidines būtinąsias sąlygas, pavyzdžiui, liftas, garažas, patogus buto planas, terasa ar balkonas, - labai daug dėmesio kreipiama į aplinką, rajoną, susisiekimo patogumą, aplink esančio aptarnavimo ir paslaugų tinklo tankį“, - pabrėžia I. Genytė-Pikčienė.

Jai pritaria ir kiti pašnekovai. Pasak R. Pletero, per 10 metų laukas, kuriame buvo galima palikti automobilį, virto nauju daugiabučiu, o žmonės jau supranta, kad dar po kelerių metų gali nelikti vietos ir ant bordiūro, „todėl investuoja į savo patogumą ir perka vietą automobiliui statyti“.

O M. Žibūda akcentuoja, kad pakito pats suvokimas, kas yra vertinga ir kam nereikia gailėti pinigų, todėl bent jau sostinėje žmonės linkę įsigyti keliais metrais mažesnį, bet efektyvesnį, kokybiškesnį ir patogesnį būstą. „Tai būdinga visuose segmentuose. O pats didžiausias pastarojo meto pokytis - A energinės klasės būstas. Nesvarbu, ar jis prabangus, ar ekonominis, jis yra šiltas. Taip pat svarbu gera garso izoliacija, efektyvi ventiliacija. Bet žmonės dar turi išmokti tinkamai naudotis rekuperatoriumi, nes tik tada galės turėti tą komforto lygį, už kurį sumokėjo šiek tiek brangiau“, - pabrėžia jis.

Vis dėlto, apgailestauja G. Čaikauskas, verslas linkęs taupyti visur, kur tik galima. „Jei vieta prestižinė, pavyzdžiui, senamiestis, Užupis, kuriame dabar dirbame, Neries krantinė, plėtotojai sukandę dantis sutinka investuoti ir į architektūrą, nes supranta, kad kitaip neparduos. Bet jei tik toliau nuo centro, architektas turi pakovoti, nes investuotojai suveda projekto plotus, kainas ir kita į lenteles ir mato prognozuojamą pelno maržą. Ir sako: šitas tavo projekto variantas netelpa į tą lentelę. Kažką reikia išmesti. O pigiausia taupyti architektūros sąskaita“, - aiškina jis ir prisipažįsta, kad architektams toli gražu ne visada pavyksta įtikinti plėtotojus, kad balkonus reikia įstiklinti iš karto, nes kai taupydami verslininkai palieka šį rūpestį būsimiems gyventojams, nepaisydami galiojančių reikalavimų suderinti projektus, pastarieji renkasi pagal kainą ir dažnai nesirūpina, kad naujas daugiabutis bus aplipintas skirtingomis konstrukcijomis.

Kita vertus, priduria architektas, esant subalansuotai rinkai labai svarbu išsaugoti reputaciją, todėl plėtotojai ir statytojai pasitempė, o bendra statinių kokybė išaugo. „Jai įtakos turi ir naujos technologijos bei kokybiškos medžiagos. Be to, atsirado svertų, kurie verčia gerinti darbų kokybę: vis veiksmingesnė techninė priežiūra, normatyviniai dokumentai, griežta valstybinė kontrolės ir priėmimo sistema“,- sako G. Čaikauskas.

Architektas pripažįsta, kad dėl to žmonėms tenka mokėti šiek tiek brangiau, bet už tai jie gauna geresnės kokybės būstą. Vienas iš šių pastangų rezultatų - liftai. Nors statybų techniniuose reikalavimuose išlikusi nuostata, kad jie turi būti įrengiami aukštesniuose negu 5 aukštų pastatuose, statytojai pastaruoju metu gyventojų patogumui įrengia juos ir žemesniuose daugiabučiuose.

„Tai ne prabangos dalykas, o tam tikra privilegija pirkėjui. Juk yra neįgalūs žmonės, į kurių poreikius taip pat turime atsižvelgti, be to, yra vaikai, senjorai, kuriems ne visada lengva užkopti laiptais“, - aiškina LNTPA komisijos „Už darnią plėtrą“ narys A. Kvedaravičius.

„Kam 4 Vietų Kaitlentė, Jei Pilnai Pakanka 2-jų“

O patiems gyventojams pašnekovai pataria nepagailėti dar šiek tiek pinigų ir investuoti juos į tinkamą būsto įrengimą. Pasak J. Belanoškos, gal bute, kurį ketinate nuomoti viengungiam studentui, indaplovė ir nebūtina, tačiau įrengdami butą sau ar nuomai, ypač jei jis nedidelis, turėtume pagalvoti, kaip funkcionaliai išdėstyti baldus ir kitą įrangą.

„Jei neketinate virti uogienių, siūlyčiau rinktis ne 4, o 2 vietų kaitlentę, nes taip efektyviau ir patogiau, o nedidelei šeimai jos per akis. Taip pat galima pasirinkti ne orkaitę, o krosnelę, ir turėsite vieną papildomą lentyną daiktams pasidėti. Baldų gamintojų pasiūlyti inžineriniai sprendimai padarė baldus labai talpius ir patogius, todėl visas erdves galima panaudoti maksimaliai. Be to, geriau rinktis ne standartinius, o užsisakyti individualiai, nes tada vietoj tuščio tarpo prie kurios nors sienos atsiras dar viena lentynėlė. Arba padarys apvalintą kampą ir nekliūsite už jo kas kartą eidami pro šalį, o sutalpinti visus daiktus sumažėjusiame miegamajame pavyks įmontuojamoje spintoje, kuri susilieja su siena“, - sako jis ir priduria, kad drabužinės, įmontuojami baldai, kurie pakeitė sekcijas, daugybę atskirų lentynų, funkcionaliai išnaudotos erdvės padeda sukurti daugiau tvarkos ir komfortiškai gyventi mažesnio ploto bute.

Investuoti į Patikimumą

Apibendrindamas keliolikos metų tyrimų rezultatus, „Spinter“ vadovas I. Zokas pastebi, kad dabar vis daugiau reikalavimų keliama pačiam būstui, bet ne tik dėl ploto, bet ir dėl aplinkos ir infrastruktūros. Ypač tai būdinga pirmąjį būstą ketinantiems pirkti 26-35 metų amžiaus grupės atstovams.

„Tai ne tik didelės lodžijos ir automobilio vieta, kad nereikėtų skubėti grįžti namo tam tikru laiku, kad galėtum pasistatyti automobilį. Rekuperacinės sistemos, apie kurias prieš 15 metų daugelis iš viso nebuvo girdėję, jau natūraliai ateina į mūsų gyvenimą. Sunkiau kol kas kelią skinasi išmanieji būsto sprendimai, nes jauniausioji karta, kuri imliausia technologijoms, dar tik ateina į šitą rinką, o vyresni tai vertina šiek ti...

tags: #nauji #erdvus #apartamentai #su #lodzija #terasa