Nuosavybės mokestis (NTM) civilizuotam pasauliui yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Istoriškai, nuosavybės mokesčiai yra pagrindinis valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo būdas, atsiradęs kartu su valstybe. Šiuo metu nuosavybės mokestis surenkamas nepakankamai, tuo tarpu kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus jo tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc.
Šis mokestis Lietuvoje pasitinka itin skeptiškai, sukeldamas vis didesnes diskusijas. Tuo tarpu 2008-2012 m. įvestas nuosavybės mokestis siekė sumažinti valstybės biudžeto deficitą, o ne didinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą. Įvedimas pateisinamas užtikrinant socialinį teisingumą šalyje.
NTM Teisinė Prigimtis ir Apmokestinimo Teorijos
Šis mokestis turi būti aiškiai apibrėžtas, t. y. administravimu susijusius įgaliojimus. Tačiau Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug. NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Čiužas, B. Galinienė, V. Malienė. Vis dar egzistuoja ir nėra iki šiol išspręsti probleminiai aspektai aptarti disertacijoje. Šiuo metu svarstant tinkamiausią NT apmokestinimo modelį yra siūloma įvesti visuotinį NTM su nedideliais tarifais arba taikyti neapmokestinamąjį dydį, kuriuo būtų siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus.
NTM procentinis pokytis nuolat mažėja. Ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė? Ar savivaldybių tarybų priimami sprendimai, kuriais mokėtojams mokestinė prievolė yra sumažinama arba nuo jos yra atleidžiami, turi įtakos efektyviam NTM surinkimui? Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai. Taigi, magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti NTM veikimą Lietuvoje.
Pagrindiniai NTM Bruožai
Svarbu aptarti NTM teisinę prigimtį, jo specifinius požymius, turinčius įtakos NT apmokestinti, bei pagrindines apmokestinimo teorijas, kuris pagrindu yra taikomas mokestis. Taip pat, būtina išanalizuoti norminius teisės aktus bei kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleisti teisės aktų kitimo tendencijas. Apibendrinimo metodas taikytas siekiant apibendrinti LVAT jurisprudenciją, susijusią su NT apmokestinimu ir probleminiais aspektais.
Pirmoje dalyje pateikiama NTM teisinė prigimtis, jo specifiniai požymiai, turintys įtakos NT apmokestinti, bei pagrindinės apmokestinimo teorijos, kuris pagrindu yra taikomas mokestis. Antroje darbo dalyje aptariama NTM įtaka savivaldybių biudžetams pateikiant nacionalinio biudžeto vykdymo duomenis. Taip pat visuotinio NTM įvedimo klausimams skiriant ypatingą dėmesį paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.
NTM Istorija
NTM pirmtakas - tai mokestis, kurį dar 2700-2200 m. pr. Kr. pirmieji pradėjo taikyti senovės kinai. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. tarifo. Tuo tarpu didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, apmokestino nekilnojamąjį turtą pastate. Nyderlanduose buvo siūloma nustatyti diferencijuotą NTM tarifą: 1 proc. NTM ir 5 proc. NT perleidimo mokestį.
NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos. Siekta apriboti privilegijas. Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišeljė manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui. Taip pat ir reikalauti mažiau negu reikalinga valstybei.
Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Mokesčiai tapo sistemos ašerdimi. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Atskirose valstybėse tie uždaviniai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo šalies ekonominės sąlygos, ekonominės politikos tikslų. Todėl ir NTM reikšmė istoriškai kito. Kito ekonominė pasaulio struktūra bei gyvenimo sąlygos. Norėta išsipirkti nuo tolesnio valstybės kėsinimosi į jo turtus.
Mokesčių Funkcijos
Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Jais surenkamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, valstybės funkcijų įgyvendinimui finansuoti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas. Tai - valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą. Skirtingose mokslinėse literatūrose bei įvairiuose valstybių teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai. Svarbi mokesčio bazė, kadangi skirtingose valstybėse NTM bazę apima tik žemė, kitose - tiek žemė, tiek pastatai. NTM objektas neturi būti siejamas su turto savininko pasikeitimu ar kitais veiksniais. Mokesčio tarifas priklauso nuo konkretaus turto.NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Šis mokestis priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.
Apmokestinimo Teorijos
NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: 1) naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybių institucijų teikiamas viešąsias paslaugas arba 2) suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokesčio teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys. Teisės teorijoje grindžiami apmokestinimo tikslai, bet ir šalies fiskalinė politika. Mokesčio paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamų, reikalingų valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą. Mokesčiai įtakoja ekonominius, socialinius procesus, skatinti ir remti naudingas ūkines sritis, pritraukti kapitalą, investicijas ar, priešingai, sustabdyti nepageidautinas socialinės - ekonominės raidos tendencijas.
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Mokesčio mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas. Mokesčius prilyginti draudimo įmokoms, kuriomis padengiamos vietos institucijų organizuojamos priešgaisrinės, policijos arba kitos paslaugos, susijusios su šio turto apsauga. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012-2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų.
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Svarbu, kokią naudą jis turėtų duoti, jei turtas būtų efektyviai naudojamas. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (būtų skatinama urbanizacija, žemė būtų kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda. Teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus.
Ši teorija būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju. Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis būtų apsaugoti įstatymo. Efektyvus šios teorijos praktinis pagrindimas priklauso nuo įstatymų leidėjo valios. Mokesčių mokėtojams suteikiamas viešąsias paslaugas, nors ši nauda ir ne visada tiesiogiai pasireiškia. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikrų pajamų. Tai pažeidžia mokesčio mokėtojų lygiateisiškumą.
NTM Reikšmė Valstybės Ekonomikai
Šalies ekonomikai atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Mokesčiai gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų. Tai susiję tiek su valstybės, tiek ir beveik visų krašto ūkio subjektų bei gyventojų finansiniais interesais.
Mokesčius pasitinka itin skeptiškai. Kritikuojami mokesčio tarifus. Teigiama, kad mokestis atgyvena. Anot jų, šalyse kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jo panaikinimo galimybė. Šią nuomonę pagrindžia ir D. Britanijos teisės docentas Richard Teather, kuris teigia, kad nors NTM ir yra taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių, to nederėtų vertinti kaip geros praktikos. D. Britanijoje net 73 proc. gyventojų pasisako už jo sumažinimą. Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja. Mokesčiais pažeidžiami nuosavybės teisės principus. Mokesčio surinkimui ir administravimui, t. y. sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažnos įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo. Todėl dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vieno įstatymo siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus. Dėl to keičiasi mokesčio apskaičiavimo tvarka.
NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas. 1994 m. priimtas LR įmonių ir organizacijų NTM. Vyriausybės 1997-2000 m. veiklos programoje buvo įtvirtintas siekis išlyginti visų ūkio subjektų apmokestinimo sąlygas, taip pat plėsti apmokestinimo bazę. Naujasis NTM įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. buvo taikoma NTM lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus. Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Tai sukeltų nepasitenkinimą ir diskredituotų pasitikėjimą valstybe. Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes sugrąžinti pasiskolintas lėšas. Mokesčio mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.
Juridinių asmenų apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos. Būtina užtikrinti mokesčio skaidrumą ir racionalumą.
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis „rinkos kainos“ nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo. Būtų apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti „dabar“, yra neprasminga, nes „dabar“ tokio niekas ir nestatytų. Mokesčio našta tampa labai diferencijuota. Galiausiai nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavimų bei dirbtinio įvertinimo.
Stasio Žirgulio skulptūra „Besiilsinti kėdė“
tags: #nuosavybes #mokescio #svarba