Renkantis verslo formą Lietuvoje, svarbu suprasti, kokios nuosavybės formos yra prieinamos ir kuo jos skiriasi. Tinkamas pasirinkimas gali turėti didelės įtakos įmonės veiklos sėkmei, mokesčių mokėjimui ir atsakomybės lygiui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra privati nuosavybė, kokios jos formos egzistuoja Lietuvoje, bei paliesime kitas nuosavybės rūšis.
Ketinant pradėti savo verslą, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl formos pasirinkimo ir apgalvoti kuriamos įmonės veiklos pobūdį, turimo kapitalo dydį, taikomus mokesčius, atsakomybės laipsnį, įmonės steigėjų skaičių bei veiklos vykdymo sudėtingumo lygį. Taip pat, reikia apsispręsti, ar užsiimti individualia veikla be verslo liudijimo, dirbti pagal verslo liudijimą, ar steigti įmonę. Individuali veikla vadinama savarankiška veikla, kurios vykdymu siekiama gauti pajamų, arba kitos ekonominės naudos per tęstinį laiką, neįsteigus įmonės. Tuo tarpu įmone paprastai įvardijamas savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra gamybine, komercine ir ūkine veikla.
Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.
Prieš pradedant plėtoti tam tikrą verslą, svarbu pasirinkti teisinę verslo formą, kuri geriausiai tiktų vykdomai veiklai. Nuo jos priklauso ne tik pavadinimas, bet ir įmonės vadovo atsakomybės ribos, pelno dydis, verslo tęstinumas ir kt.
Pagrindinės Nuosavybės Formos Lietuvoje
Lietuvoje veikia kelios pagrindinės nuosavybės formos, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:
- Individuali įmonė (IĮ)
- Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
- Mažoji bendrija (MB)
- Asociacija
- Viešoji įstaiga (VšĮ)
- Kooperatinė bendrovė
Verslo formų palyginimas pagal atsakomybę:
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė yra paprasčiausia verslo forma, kurioje savininkas atsako už įmonės įsipareigojimus visu savo turtu. Tai reiškia, kad verslo nesėkmės atveju gali būti prarastas ne tik įmonės turtas, bet ir asmeninis turtas.
Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.
Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos. Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus.
IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku.
Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Uždaroji akcinė bendrovė yra populiari verslo forma, kurioje akcininkai atsako tik už savo turimas akcijas. UAB gali turėti nuo 1 iki 249 akcininkų. Minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 eurų. UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius neribojamas.
Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.
Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
Mažoji Bendrija (MB)
Mažoji bendrija yra palyginti nauja verslo forma, kuri yra panaši į UAB, tačiau turi mažesnius reikalavimus įstatiniam kapitalui ir buhalterinei apskaitai. MB gali turėti nuo 1 iki 10 narių. Minimalus įstatinis kapitalas nėra privalomas. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas).
Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. Taip pat verta pabrėžti ir lankstumą finansiniu aspektu. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.
Kalbant apie trūkumus, vienas pagrindinių yra tai, jog steigėjų skaičius yra pakankamai ribotas, t.y tik 10 fizinių arba juridinių asmenų. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Šiam įmonės tipui taip pat reikalingas nemažas kiekis dokumentacijos, todėl geriau susitvarkyti viską kuo anksčiau.
Asociacija
Asociacija yra ne pelno organizacija, kuri vienija narius bendriems tikslams siekti. Asociacijos tikslas nėra pelno siekimas, o veikla, skirta narių interesams tenkinti. Asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Viešoji Įstaiga (VšĮ)
Viešoji įstaiga yra ne pelno organizacija, kuri teikia viešąsias paslaugas. VšĮ gali būti steigiamas valstybės, savivaldybės ar privačių asmenų. Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.
Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas.
Kooperatinė Bendrovė
Kooperatinė bendrovė yra įmonė, kurią steigia keli asmenys, norėdami bendrai vykdyti ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą. Kooperatinės bendrovės nariai yra atsakingi už įmonės įsipareigojimus savo turtu. Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti.
KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. KB steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis.
KB įstatai yra dokumentas, kuriuo KB vadovaujasi savo veikloje. KB steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas KB steigėjas privalo tapti jos nariu. KB steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia KB įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. KB teisinis veiklos pagrindas yra bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime.
Nuosavybės Formų Palyginimas
Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:
| Nuosavybės Forma | Atsakomybė | Minimalus Kapitalas | Narių Skaičius | Pelno Paskirstymas |
|---|---|---|---|---|
| Individuali Įmonė (IĮ) | Visu turtu | Nėra | 1 | Savininkui |
| Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) | Akcijų verte | 2500 EUR | 1-249 | Akcininkams |
| Mažoji Bendrija (MB) | Pagal įnašą | Nėra | 1-10 | Nariams |
| Asociacija | Nėra | Nėra | Nėra ribojimų | Nėra |
| Viešoji Įstaiga (VšĮ) | Nėra | Nėra | Nėra ribojimų | Nėra |
| Kooperatinė Bendrovė | Visu turtu | Nėra | Nėra ribojimų | Nariams |
Pasirinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, planuojamos veiklos apimties, rizikos lygio ir kitų faktorių. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir finansų specialistais, kurie gali padėti įvertinti visus aspektus ir pasirinkti tinkamiausią nuosavybės formą konkrečiu atveju.
Nuosavybė Apskaitoje
Nuosavybė apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu ir nurodo, kas konkrečiai investavo turtą į įmonę. Steigiant įmonę turtą investuoja savininkas. Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką.
Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:
Turtas = Nuosavybė
Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe. Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui). Nuosavybės pakitimų sumos sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, nei nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės sąskaitų likutis - kreditinis.
tags: #nuosavybes #rusys #buhalterine #apskaita