Daugelis lietuvių, kurie naudojasi bankų paslaugomis ilgiau nei dešimtmetį, su nostalgija prisimena frazę „DNB linija“. Tai buvo ne tik interneto banko pavadinimas - tai buvo tam tikros epochos, kai skaitmeninė bankininkystė Lietuvoje žengė pirmuosius, bet tvirtus žingsnius, simbolis. DNB bankas, kadaise buvęs vienu iš svarbiausių finansų rinkos žaidėjų šalyje, ir jo inovatyvi platforma „DNB linija“ paliko gilų pėdsaką šalies finansų istorijoje. Tačiau šiandien šio prekės ženklo neberasime. Kur jis dingo? Atsakymas slypi viename didžiausių ir strategiškai svarbiausių susijungimų Baltijos šalių bankininkystės istorijoje, po kurio gimė naujas, galingas žaidėjas - „Luminor“ bankas.
Šiame straipsnyje mes leisimės į kelionę laiku: prisiminsime DNB banko aukso amžių, išanalizuosime jo susijungimo su „Nordea“ priežastis ir pasekmes bei pažvelgsime, kaip „DNB linijos“ dvasia gyvuoja moderniose „Luminor“ skaitmeninėse platformose. Taip pat aptarsime DNB banko veiklą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ir jos įtaką statybų sektoriui.
DNB Banko Pradžia ir Įsitvirtinimas Lietuvoje
DNB kelias Lietuvoje nebuvo staigus ir greitas - jis buvo nuoseklus ir apgalvotas. Norvegijos finansų milžinas DNB (tuo metu žinomas kaip DnB NOR) į Lietuvos rinką žengė ne per tiesiogines investicijas, o įsigydamas jau veikiantį banką. Lemtingas žingsnis buvo žengtas 2000-ųjų pradžioje, kai buvo įsigytas vienas iš pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje - tuometinis „Lietuvos Taupomasis Bankas“ (LTB), vėliau tapęs „Hansabanku“. Vis dėlto, DNB savo vardą įtvirtino per kitą sandorį - įsigijus Vokietijos „NORD/LB“ banko akcijų paketą. Taip gimė bankas „DnB NORD“, kuris greitai tapo vienu iš trijų didžiausių ir įtakingiausių bankų šalyje, konkuruodamas su SEB ir „Swedbank“ (tuometiniu „Hansabanku“).
Per kelerius metus DNB vardas tapo kokybės ir patikimumo sinonimu. Bankas aktyviai teikė paslaugas tiek privatiems, tiek verslo klientams. Būsto paskolos, vartojimo kreditai, lizingas, indėliai, investiciniai fondai - DNB siūlė visą spektrą finansinių produktų, būtinų augančiai Lietuvos ekonomikai ir didėjantiems gyventojų poreikiams. Banko strategija buvo orientuota ne tik į didmiesčius, bet ir į regionus, taip užtikrinant platų paslaugų prieinamumą visoje šalyje. DNB filialai tapo neatsiejama daugelio Lietuvos miestų ir miestelių dalimi.
„DNB Linija“: Skaitmeninės Bankininkystės Revoliucija
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių DNB sėkmę ir populiarumą, buvo inovatyvus požiūris į technologijas. Būtent čia į sceną žengia „DNB linija“. Tai buvo daugiau nei tiesiog interneto svetainė, kurioje galima pasitikrinti sąskaitos likutį. „DNB linija“ buvo visapusiška finansų valdymo platforma, kuri savo laikmečiu siūlė išskirtinį funkcionalumą ir patogumą.
Prisiminkime, ką tuo metu reiškė bankininkystė. Dažnu atveju tai buvo kelionė į banko skyrių, laukimas eilėje ir popierinių dokumentų pildymas. „DNB linija“ šį procesą apvertė aukštyn kojomis. Platforma leido vartotojams:
- Atlikti vietinius ir tarptautinius pavedimus neišeinant iš namų ar biuro.
- Apmokėti komunalines paslaugas, mokesčius ir kitas sąskaitas vos keliais paspaudimais.
- Matyti išsamią sąskaitų istoriją, analizuoti savo išlaidas.
- Sudaryti terminuotųjų indėlių sutartis.
- Pateikti paraiškas paskoloms ar kredito kortelėms.
- Valdyti savo investicinius portfelius.
Platformos sąsaja buvo интуитыви ir lengvai suprantama net ir mažiau technologijomis patyrusiems vartotojams. Saugumas taip pat buvo aukščiausio lygio - naudojamos kodų kortelės, o vėliau ir slaptažodžių generatoriai bei mobilusis parašas užtikrino, kad klientų lėšos būtų apsaugotos. „DNB linija“ iš esmės mokė Lietuvos gyventojus skaitmeninio finansinio raštingumo. Ji parodė, kad bankas gali būti ne pastatas, o paslauga, pasiekiama bet kuriuo paros metu iš bet kurios pasaulio vietos, kur yra internetas. Tai buvo galinga transformacija, kuri padėjo pagrindus dabartinei, mobiliųjų programėlių ir momentinių mokėjimų erai.
Strateginis Posūkis: DNB ir Nordea Susijungimas
Nors DNB Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse veikė sėkmingai, pasaulinės finansų rinkos ir technologijų kaita diktavo naujas taisykles. Tiek DNB, tiek kitas Skandinavijos bankininkystės milžinas „Nordea“ turėjo stiprias pozicijas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Abu bankai konkuravo dėl tų pačių klientų, siūlydami panašius produktus. Tačiau išlaikyti atskirus, didelius bankų tinklus, administracijas ir IT sistemas trijose nedidelėse, nors ir dinamiškose, rinkose tapo vis mažiau efektyvu.
Maždaug 2016 metais buvo paskelbta apie istorinį sprendimą - sujungti DNB ir „Nordea“ bankų veiklą Baltijos šalyse. Šio sprendimo logika buvo paprasta, bet galinga: vietoj dviejų konkuruojančių skandinaviškų bankų sukurti vieną, bet kur kas stipresnį, vietos rinkai dedikuotą banką. Pagrindiniai susijungimo tikslai buvo:
- Mastelio ekonomija: Sujungus išteklius, buvo galima ženkliai sumažinti operacines išlaidas, optimizuoti filialų tinklą ir administracines funkcijas.
- Didesnės investicijos į technologijas: Vietoj to, kad DNB ir „Nordea“ atskirai investuotų į savo IT platformų vystymą, naujasis bankas galėjo visą investicinį potencialą sutelkti į vienos, moderniausios skaitmeninės ekosistemos kūrimą.
- Sustiprinta pozicija rinkoje: Naujasis bankas pagal turto dydį ir paskolų portfelį tapo antru didžiausiu rinkos žaidėju Baltijos šalyse, galinčiu efektyviau konkuruoti su kitais didžiaisiais bankais.
- Vietinis fokusas: Skirtingai nuo savo skandinaviškų motininių bendrovių, naujasis bankas buvo sukurtas su aiškiu tikslu - koncentruotis išskirtinai į Baltijos šalių rinkos poreikius, priimant sprendimus vietoje, arčiau klientų.
2017 metų spalio 1 dieną sandoris buvo baigtas ir pasaulį išvydo naujas prekės ženklas - „Luminor“. Pavadinimas, sudarytas iš dviejų lotyniškų šaknų - „lumen“ (šviesa) ir „nor“ (aliuzija į šiaurietišką kilmę), turėjo simbolizuoti naują, šviesią pradžią ir aiškų kelią klientams.
Pereinamasis Laikotarpis: Iššūkiai ir Galimybės
Milžiniško masto dviejų bankų susijungimas buvo ne tik juridinė ar finansinė, bet ir sudėtinga technologinė bei komunikacinė operacija. Reikėjo sujungti ne tik balansus, bet ir skirtingas organizacines kultūras, produktų portfelius ir, svarbiausia, IT sistemas. Klientams tai reiškė pokyčius, kurie kėlė nemažai klausimų.
Buvę DNB klientai turėjo atsisveikinti su įprasta ir mylima „DNB linija“. „Nordea“ klientai - su savo interneto banku. Visi jie turėjo palaipsniui pereiti prie naujos, bendros „Luminor“ interneto bankininkystės platformos. Šis procesas nebuvo visiškai sklandus. Techninis dviejų didžiulių sistemų sujungimas yra be galo sudėtingas uždavinys, todėl pereinamuoju laikotarpiu pasitaikė ir techninių trikdžių, ir klientų nepasitenkinimo. Bankui teko įdėti milžiniškų pastangų į komunikaciją, aiškinant pokyčių eigą, teikiant pagalbą ir užtikrinant, kad klientų lėšos bei duomenys išliktų saugios.
Laikui bėgant, sistemos buvo stabilizuotos, o klientai priprato prie naujos tvarkos. Pereinamasis laikotarpis, nors ir kupinas iššūkių, atvėrė kelią į modernesnę, efektyvesnę ir technologiškai pažangesnę bankininkystę.
„Luminor“ Šiandien: „DNB Linijos“ Dvasia Moderniame Kailyje
Praėjus keleriems metams po susijungimo, „Luminor“ tvirtai stovi ant kojų kaip vienas iš pagrindinių Baltijos šalių finansų ramsčių. Bankas tęsia DNB ir „Nordea“ tradicijas, teikdamas platų paslaugų spektrą tiek gyventojams, tiek verslui, tačiau daro tai su nauja energija ir technologiniu pagreičiu.
Kuo šiandienos „Luminor“ skaitmeninės paslaugos pranoksta senąją „DNB liniją“? Evoliucija akivaizdi:
- Mobilumas pirmiausia (Mobile-First): Jei „DNB linija“ buvo interneto amžiaus produktas, tai „Luminor“ programėlė yra išmaniųjų telefonų eros kūrinys. Dauguma kasdienių operacijų - nuo momentinių mokėjimų iki sąskaitos likučio tikrinimo - atliekama būtent per mobiliąją programėlę. Ji pasižymi moderniu dizainu, biometriniu autentiškumu (piršto atspaudas, veido atpažinimas) ir funkcijomis, pritaikytomis šiuolaikiniam gyvenimo tempui.
- Patobulinta vartotojo patirtis (UX/UI): Modernios platformos yra kuriamos atsižvelgiant į vartotojo patogumą. Procesai yra supaprastinti, navigacija aiškesnė, o dizainas - švaresnis ir estetiškesnis.
- Atviroji bankininkystė (Open Banking): „Luminor“, kaip ir kiti modernūs bankai, veikia pagal ES direktyvas, leidžiančias klientams saugiai dalytis savo finansiniais duomenimis su trečiųjų šalių paslaugų teikėjais. Tai atveria kelią inovatyvioms finansų valdymo programėlėms, kurios gali sujungti kelių bankų sąskaitas vienoje vietoje.
- Tvarumas ir socialinė atsakomybė: Šiuolaikinis bankas yra ne tik apie pinigus. „Luminor“ daug dėmesio skiria tvarumo (ESG) principams, finansuodamas žaliuosius projektus ir skatindamas atsakingą verslą.
Nors „DNB linijos“ pavadinimo nebėra, jos esmė - suteikti žmonėms galią patogiai ir saugiai valdyti savo finansus - išliko ir evoliucionavo. „Luminor“ interneto bankas ir mobilioji programėlė yra tiesioginiai tos idėjos palikuonys, pritaikyti naujos kartos technologijoms ir lūkesčiams.
Luminor
DNB ir Nekilnojamojo Turto Rinka
Antrinė "DnB Nord" banko bendrovė "DnB Nord būstas" pastaruoju metu vis aktyviau prekiauja NT. Pavyzdžiui, sostinės Perkūnkiemio kvartale "DnB Nord būstas" siūlo net kelias dešimtis smarkiai atpigintų butų. Dviejų kambarių butą Perkūnkiemyje iš banko bendrovės galima įsigyti jau už 176 tūkst. litų (mažiau nei 3400 litų už kvadratinį metrą). Trijų kambarių butų kainos rajone nesiekia nė 300 tūkst. litų.
Palyginkime: tame pačiame Perkūnkiemyje esančiame komplekse, kuriame butus bendromis pajėgomis pardavinėja bendrovės "Statybų vystymo grupė" ir "Ober-Haus", kvadratinio metro kaina kur kas aukštesnė. Dar blankiau banko fone atrodo Perkūnkiemio gatvėje butus pardavinėjanti statybų bendrovė "Veikmė" - jos tinklalapyje nurodomos kvadratinio metro kainos nekrinta žemiau kaip 4 tūkst. litų. O "Ober-Haus" tinklalapyje pateikti pasiūlymai "DnB Nord būsto" kainoms neprilygsta nė iš tolo. Šios įmonės parduodami dviejų kambarių butai Perkūnkiemio kvartale kainuoja ne mažiau kaip 327 tūkst. litų, o už trijų kambarių butą tame pačiame kvartale prašoma bent 370 tūkst. litų. Kvadratinio metro kaina "Ober-Haus" skelbimuose sukasi apie 5 tūkst. litų.
"DnB Nord būstas" savo interneto tinklalapyje taip pat siūlo pirkti namus už dešimtimis procentų sumažintą kainą. Štai beveik 150 kv. m namas, anksčiau kainavęs 707 tūkst., dabar parduodamas už 566 tūkst. litų. Pigiausių namų kainos komplekse nesiekia nė 400 tūkst. litų. Dar neseniai už tokią kainą buvo galima įsigyti nebent trijų keturių kambarių butą viename iš sostinės miegamųjų rajonų. O dabar - ir penkių kambarių namą su garažu.
Bankų elgesys NT rinkoje priklauso nuo to, kaip jie gyvena. Jeigu yra problemų dėl jų gyvavimo, ir reikia kuo greičiau "išsitraukti" pinigus, jie tai darys (pardavinės NT). Jeigu jie gali laukti - palauks. Pavyzdžiui, SEB nusiteikęs laukti.
Bankų valdomo NT įtaka statybų sektoriui
Dėl bankų aktyvumo NT rinkoje, statybų bendrovės jaučia didelį spaudimą. Statybų bendrovės kaltina bankus smukdant statybų verslą ir taip gilinant finansų ir ekonomikos krizę. Tačiau bankai teigia, kad jei kompanija žinoma, turi skaidrią istoriją ir dar nuolatinė banko klientė, su tokiomis bendradarbiaujama ir toliau. Jeigu firma įsteigta neseniai ir mažai žinoma, galbūt įsikūrusi spekuliuoti, tai, manau, į tokių prašymą išduoti šešiaženkles paskolas dauguma bankų atsakys „Ne”.
Vis dėlto, dabartinėje situacijoje bankai neskatina paskolų pasiūlos. Kita vertus, patys verslininkai svarsto, ką daryti. Neseniai konsultavau žinomą verslininką, atėjusį tartis dėl stambaus kredito. Kartu aptarėme rinkos aplinką, ar mokūs bus būsimi klientai, ar laiku bus atsiskaityta su tiekėjais, subrangovais. Po rinkos analizės verslininkas nusprendė kredito dar neprašyti. O kur vis dar menkstantys gyventojų lūkesčiai...
Bankai neskuba skatinti pasiūlos, tačiau norinčiuosius įsigyti būstą finansuoja. Pasikeitus gyventojų lūkesčiams, išaugus infliacijai, dalis gyventojų nusprendė nepirkti būsto, palaukti. Yra tokių, kurie ir dabar mano, kad investicija į nekilnojamąjį turtą yra gera ir saugi. Žmonės šiandien turi nemažai pinigų, o investuoti į vertybinius popierius ne vienam galbūt baisoka. Nuo 1930 metų iki šiol nekilnojamojo turto kainų kreivė pasaulyje tik kilo.
Jau vasarą įvyko būsto kainų korekcija, jos sumažėjo. Gali ir dar sumažėti, tačiau, mano nuomone, ypač naujo būsto paklausa vis dėlto egzistuoja. Manau, kad Lietuvoje taip neatsitiks, kaip su nekilnojamojo turto rinka atsitiko Jungtinėse Amerikos Valstijose - kai stipriai sumažėjo būsto vertė - ne tokie mastai ir ne tokie paskolų portfeliai.
tags: #dnb #bankas #nekilnojamas #turtas