Paprastas klausimas „kaip jautiesi?“ nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Dažniausi atsakymai, kuriuos tenka girdėti per mokymus yra „gerai“ ar „normaliai“. O kai pasakau, kad nei „gerai“, nei „normaliai“ nėra jausmas - sulaukiu suglumusių žvilgsnių „ko tu nori iš mūsų?“. Emociniai įgūdžiai įgalina mąstyti protingiau, kūrybiškiau ir pasiekti geresnių rezultatų.
Bene kiekvienas mūsų turime tyliau ar garsiau galvoje šnekantį vidinį kritiką, vertinantį, smerkiantį ir smukdantį. Įsivaizduokite, kad jūsų galvoje sėdi mažas piktas homunkulas ir nuolat, net visiškai nekaltose kasdienėse situacijose, tyliai šnabžda pačius negatyviausius, pačius pikčiausius komentarus: „tu galėjai geriau“, „esi nevykęs“, „pamatysi, kaip tave už šitą „niekį“ atleis iš darbo“, „tu nevertas meilės“, „tu blogas žmogus“… Ar atpažįstate tą smerkiantį ir kritikuojantį balsą?
Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai.
Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness). Geranoriškumas sau apibūdina gebėjimą švelniai, šiltai reaguoti į save kenčiant bei palaikant santykį su savo paties trūkumais ir ribotumais, užuot neigus negatyvius gyvenimo aspektus ar skriaudus savikritika. Bendražmogiškumas reiškia gebėjimą suprasti, kad kančia ir asmeninės nesėkmės yra dalis bendrų žmones jungiančių patirčių.
Zessin su kolegomis išnagrinėjo 79 tyrimus, kuriuose dalyvavo per 16 tūkst. žmonių, ir atrado tvirtas atjautos sau sąsajas su psichologine gerove. Ir, atvirkščiai, P. Muris atlikta tyrimų analizė atskleidė, kad mažesnė atjauta sau susijusi su depresija, nerimu, mitybos sutrikimais, stresu. Akivaizdu, kad atjautą sau neprošal „pasistiprinti“ - kiek gi iš mūsų gali drąsiai teigti, kad gebame savęs nesmerkti, priimti savo ir kitų netobulumus bei nesėkmes, išlikti sau geri, net kai norisi save barti ir peikti?
Praktiniai Pratimai Atjautai Sau Ugdyti
Štai keletas pratimų, kurie padės jums ugdyti atjautą sau:
1 pratimas: Savęs Paguoda Kaip Draugui
- Iš pradžių prisiminkite (ar išgalvokite) situaciją, kai artimas draugas jautėsi labai prastai, buvo kažkuo susirūpinęs ar stipriai išgyveno dėl savo paties trūkumų. Kaip elgėtės, kaip mėginote jam padėti?
- Antra, pabandykite prisiminti, kada pats kentėjote ar išgyvenote kažką nemalonaus. Kaip tipiškai elgiatės su savimi tokiose situacijose? Kokiu tonu bendraujate su savimi? Ką sau sakote?
- Trečia, pasvarstykite, ar pastebite elgesio su savimi ir draugais skirtumą? Jei taip, kodėl ir kokie šie skirtumai. Kokie veiksniai, kokios baimės verčia jus taip elgtis?
- Pagaliau užrašykite, kaip situacija pasikeistų, jei sunkiu metu elgtumėtės su savimi taip, kaip su savo draugais? Kodėl nepabandžius padėti sau taip, kaip padėtumėte savo geram draugui, ir pažiūrėti, kas nutiks?
2 pratimas: Sąmoningas Skausmo Priėmimas
- Pirmiausia pagalvokite apie situaciją savo gyvenime, kuri jums kelia stresą. Įsileiskite ją į savo mintis ir patyrinėkite savo reakcijas. Kokios emocijos kyla? Dabar pasakykite sau: „aš kenčiu“, „man skaudu“, „tai stresas“. Šios frazės skirtos įsisąmoninti savo skausmui.
- Antra, pasakykite sau: „kentėjimas yra gyvenimo dalis“, „kiti žmonės irgi tai jaučia“, „aš ne vienas“ ar „visi mes kenčiame“. Šios frazės padeda priimti, kad kentėjimas - bendražmogiška patirtis.
- Ištarę šias frazes užsidėkite ant krūtinės rankas ir leiskite sau pajusti jų skleidžiamą šilumą - galite paglostyti save ar kitaip parodyti sau dėmesį.
- Trečia, pasakykite sau: „aš galiu būti sau geras“, „aš galiu save atjausti“, „aš galiu save priimti tokį, koks esu“, „aš galiu sau atleisti“, „aš galiu būti stiprus“.
Šis kelių žingsnių pratimas gali būti taikomas bet kuriuo metu.
3 pratimas: Laiškas Sau Nuo „Nematomo Draugo“
- Pirmiausia savo netobulumų, dėl kurių jaučiatės menkavertis, tyrinėjimas. Visi žmonės turi tokių savybių ar ypatybių, kurių savyje nemėgsta, netoleruoja ar dėl kurių jaučiasi nepakankamai vertingi. Kartkartėmis taip jaustis yra bendražmogiška patirtis. Pamėginkite aprašyti savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės. Tai gali būti tiek išvaizda, tiek darbo ar santykių problemos ir pan.
- Antra šio pratimo dalis - laiško sau rašymas. Jį rašykite besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ akimis. Pamėginkite įsivaizduoti, kad jis žino visas jūsų stiprybes bei silpnybes, tačiau yra atjaučiantis, mylintis ir geras žmogus. Pasvarstykite, ką besąlygiškai jus mylintis „nematomas draugas“ galėtų jums parašyti. Gal jis pasakytų, kad visi turime trūkumų? O gal, kad ne visi trūkumai priklauso nuo jūsų - juk yra tiek daug aplinkybių, kurių neįmanoma sukontroliuoti! Tai ir šeimos istorija, ir genai, ir kitos nuo jūsų valios nepriklausančios gyvenimo aplinkybės… Visa tai gali atsispindėti „nematomo draugo“ laiške. Susitelkite į netobulumą, dėl kurio save smerkiate. Kaip jūsų draugas į jį reaguotų, jei besąlygiškai jus mylėtų ir atjaustų? Ko palinkėtų laiške?
- Trečioji užduotis - įsisąmoninti atjautą ir leisti sau pajusti, kokia ji guodžianti. Parašę laišką jį trumpam padėkite į šalį, o po kurio laiko perskaitykite iš naujo. Leiskite sau pajusti visus jausmus, kurie iškils skaitant: visą šilumą, ramybę ir meilę.
4 pratimas: Kėdžių Metodas
Šiam pratimui atlikti galima pasistatyti tris kėdes, geriausiai trikampiu, kad visu kūnu pajustumėte jo poveikį.
- Pirma kėdė skirta vidiniam kritikui: atsisėskite ant šios kėdės ir garsiai iškritikuokite kažkokį jums ramybės neduodantį aspektą. Galite save keikti, barti, smerkti - pasitelkite tą vidinio kritiko kalbą, kuria dažniausiai kalbatės su savimi.
- Ant antros kėdės atsisėskite kaip kritikuojamasis. Kaip jaučiatės, kai jus bara? Pamėginkite išsakyti tai garsiai, pavyzdžiui: „tai girdėdamas jaučiuosi įskaudintas“. Įsisąmoninkite savo kūno kalbą, intonaciją, emocijas. Galite pamėginti suvaidinti skirtingų vaidmenų dialogą.
- Trečioji kėdė skirta stebėtojui: pamėginkite išmintingai pažvelgti į situaciją ir įsisąmoninkite visas kylančias įžvalgas. Gal kritiko žodžiai skamba kaip mamos? Gal jis šneka nemalonius dalykus iš baimės, kad kitaip nepavyks kažko pasiekti ar pakeisti?
5 pratimas: Vidinio Kritiko Atpažinimas ir Pakeitimas
- Labai dažnai žmonės nejaučia, kaip kritiškai vertina save ir kaip tuo save kankina. Todėl svarbu mokytis pajusti, kada vidinis kritikas įsijungia ir ką jis sako. Kokiu tonu pliekiate save viduje - paniekinančiu, smerkiančiu, piktu, šaltu? Ką sau sakote? Pavyzdžiui, jei sukirtote maišelį traškučių, gal vidinis balsas sako: „tu tiesiog šlykštus“?
- Įdėkite pastangų ir savo mintyse atsikirskite vidiniam kritikui: „žinau, kad rūpiniesi, bet tu keli man skausmą, gal dabar galėtų kalbėti atjaučiantis aš?“. Performuluokite vidinio kritiko balsą į švelnų ir rūpestingą, atspindintį jūsų savijautą ir poreikius, pavyzdžiui: „žinau, kad suvalgei tuos traškučius, nes pavargai po ilgos ir sunkios darbo dienos. Gal yra koks nors sveikesnis būdas pasirūpinti savimi?
6 pratimas: Atjautos Sau Dienoraštis
Dienoraštis - puikus būdas išlieti savo jausmus. Tyrimai rodo, kad jis stipriai prisideda prie emocinės gerovės. Pamėginkite bent savaitę rašyti atjautos sau dienoraštį: kiekvieną dieną vakarop permąstykite tos dienos įvykius. Aprašykite patirtis, kai jums buvo sunku, save smerkėte arba kentėjote. Kiekvieną jų aprašykite per tris prizmes: sąmoningumo, bendražmogiškumo ir geranoriškumo sau.
- Sąmoningumo skiltyje surašykite visus kilusius jausmus. Aprašykite juos perdėtai nedramatizuodami, bet aiškiai įvardydami, kokie kilo jausmai, priimkite juos savęs nesmerkdami.
- Bendražmogiškumo skiltyje pamėginkite įvardyti, kaip jūsų patirtis susijusi su kitų žmonių patirtimis. Pavyzdžiui, gal ir kiti jaučia panašius išgyvenimus? Šioje skiltyje taip pat galite parašyti, kas paskatino jūsų kančią (gal buvote jautresnis, nes peršalote arba vakar vėlai nuėjote miegoti?).
- Geranoriškumo sau skiltyje parašykite keletą šiltų, palaikančių ir supratingų žodžių sau.
7 pratimas: Savikritikos Motyvacijos Pakeitimas
- Pirmiausia pagalvokite, ar savikritika jus motyvuoja ir kaip. Ar turite kažkokią ypatybę, dėl kurios save nuolat kritikuojate, siekdami ją pakeisti? Gal nuolat sau kartojate: „aš per tingus“, „aš per storas“, „aš pernelyg impulsyvus ir nesivaldantis“ ar pan.? Jei pagaunate, kad save stumiate pirmyn per kritiką, įsisąmoninkite, kiek toks savęs nuvertinimo motyvavimo būdas sukelia nemalonių emocijų.
- Antra, pasvarstykite, ar nėra kito, geranoriškesnio, rūpestingesnio, būdo save paskatinti. Kokiais žodžiais, kokia intonacija jus mėgintų motyvuoti geras draugas, tėvai, mentorius? Kaip jie palaikydami ir pagarbiai pasakytų, kad kažkoks jūsų elgesys yra neproduktyvus ir kad jį reikėtų keisti?
- Kiekvieną sykį, kai pajusite, kad stumiate save pirmyn per savikritiką ir smerkimą, išmokite įsisąmoninti tokio „motyvavimosi“ keliamą skausmą. Pamėginkite pastūmėti save pirmyn per atjautą ir savęs palaikymą švelniu bei draugišku būdu. Išmokite performuluoti savo mintis į pozityvesnes, labiau palaikančias.
8 pratimas: Rūpinimasis Savimi
Jei dirbate sferoje, kur reikia rūpintis kitais (arba esate kažkieno šeimos narys ir tenka rūpintis aplinkiniais), kartkartėmis jums tikrai prireiks „įsikrauti savo baterijas“. Leiskite sau pasirūpinti ir savo poreikiais, pripažinkite, kad tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę, suteiks daugiau jėgų rūpintis kitais. Aišku, pasitaikys tokių situacijų, kai negalėsite tiesiog dingti ir pasirūpinti savimi. Tuo metu bent mintyse padarykite mažą pertraukėlę ir sau priminkite: „šiuo metu man sunku, natūralu, kad jaučiu stresą, bet aš galiu save palaikyti“.
Tapti nepasitikinčiu savimi yra procesas, tad tam, kad tai pasiektum, turi išsikelti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Svarbu žemiau pateiktus veiksmus atlikti kasdien, geriausia būtų po kelis kartus. Prisimink, kad tam, jog taptum kažkurios srities profesionalu, turi praleisti valandų valandas treniruodamasis. Kuo ilgiau ir nuosekliau užsiimsi pateiktais žingsniais, tuo greičiau išsiugdysi nepasitikėjimą savimi.
- Vos prabudus ryte galvoti apie savo silpnybes ir nesėkmes praeityje. Stengtis atrasti jų kuo daugiau.
- Neigti savo jausmus. Įsisąmoninti, kad tavo jausmai, kuriuos patiri dienos eigoje (liūdesys, bejėgiškumas, gėda, kaltė, baimė, pyktis ir t.t.) nėra teisingi ir priimtini.
- Išsikelti sau kuo didesnius ir nerealesnius tikslus, tai tau padės jausti nuolatinę įtampą ir galiausiai nusivylimą savimi, kad tau nepavyko jų pasiekti.
- Niekam neišreikšti tikrųjų savo minčių, idėjų bei bandyti galvoti taip, kaip visi. Geriausia, būtų, kad net sau jų neįvardytum ir vėliau jau būsi pamiršęs savo tikrąsias vertybes, prioritetus ir gyvenimo viziją.
- Apsupti save pesimistinį požiūrį propaguojančiais žmonėmis. Nesistengti kritiškai žvelgti į jų pasaulėžiūrą ir stengtis pritapti prie kompanijos perimant jų tikėjimo sistemą. Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi.
- Savo gyvenimo kelio klausimais konsultuokis su aplinkiniais, tėvais, kaimynais, pažįstamais ir kitais. Svarbiausia, kad jie tau pasakytų, ko tau reikia norėti, apie ką svajoti, kaip tau gyventi. Labiausiai klausyk patarimų tų, kurie kalba viena, o daro kitą.
- Nematyti realybės tokios, kokia ji yra. Bandyti susikurti iliuzijas ir jose gyventi, nematant esamos problemos. Pavyzdžiui, tavo partneris nepaaiškinęs kartais vėliau grįžta iš darbo, tu pradedi įtarti neištikimybę, bet greitai nuveji tą mintį ir pateisini jį kažkokiu susikurtu situacijos paveikslu. Dažnai tai eina su jausmų neigimu.
- Tavo kasdienybėje nėra žodžio “noriu”, tuo tarpu tu vadovaujiesi žodžiu “reikia”.
- Kito žmogaus kritiką savo atžvilgiu priimti, kaip nenuginčijamą patvirtinimą, kad esi nevykėlis ir tau niekada nepavyks nieko padaryti gerai.
- Nesirūpinti savo fizine sveikata. Kuo mažiau mankštintis, nesportuoti, kuo mažiau judėti. Turėdamas sveiką ir ištreniruotą kūną rizikuoji papildyti savo pasitikėjimo savimi bagažą.
Visi anksčiau aprašyti būdai gali sėkmingai padėti tapti savimi nepasitikinčiu žmogumi. Svarbiausia yra atitrūkti nuo savo esmės, kuri reiškiasi per mintis bei jausmus, poreikius ir norus. Kuo daugiau meluoti sau ir kitiems. Kuo mažiau nuoširdumo ir atvirumo, tuo svetimesni sau tapsime. Tada tikrai nežinosime, kas esame ir kur einame gyvenime.
Kaip patys jau supratote, atlikdami priešingus veiksmus, negu nurodyta aukščiau, turite didelę tikimybę tapti savarankiškais, nepriklausomais, savimi pasitikinčiais žmonėmis, kurie pažįsta save ir renkasi gyventi tikrą, autentišką, savo gyvenimą.
Išdrįskite perprogramuoti savo smegenis savigailei | Weiyang Xie | TEDxUND
Kasdieniai Įpročiai Emocinei Gerovei
Nepriklausomai nuo to, kokia yra jūsų tikrosios laimės versija, laimingesnis ir labiau patenkintas gyvenimas yra pasiekiamas. Įpročiai yra svarbūs. Geri įpročiai taip pat yra giliai įsišakniję. Štai keletas kasdienių, mėnesinių ir metinių įpročių, kurie padės pradėti jūsų paieškas. Jei kai kurie iš šių įpročių kelia papildomą stresą arba tiesiog netinka jūsų gyvenimo būdui, atsisakykite jų.
- Esate linkę šypsotis, kai esate laimingi. Tai nereiškia, kad turite nuolat vaikščioti su netikra šypsena ant veido. Tačiau kai kitą kartą pasijusite prislėgti, nusišypsokite ir pamatysite, kas nutiks.
- Mankšta skirta ne tik jūsų kūnui. Net ir nedidelis fizinis aktyvumas gali pakeisti situaciją. Svarbiausia nepersitempti. Pradėkite dieną nuo 5 minučių tempimo. Prisiminkite sau bet kokią smagią veiklą, kuri kažkada patiko, bet liko nuošalyje.
- Daugumai suaugusiųjų kiekvieną naktį reikia miegoti apie 7 ar 8 valandas. Užsirašykite, kiek valandų miegate kiekvieną naktį ir kaip jaučiatės pailsėję. Valandą prieš miegą skirkite ramybės laikui. Išsimaudykite vonioje, paskaitykite arba padarykite ką nors atpalaiduojančio. Jei nuolat turite miego problemų, pasitarkite su gydytoju.
- Jau žinote, kad maisto pasirinkimas turi įtakos jūsų bendrai fizinei sveikatai. Angliavandeniai išskiria serotoniną - "geros savijautos" hormoną. Tik kuo mažiau vartokite paprastųjų angliavandenių - maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus ir krakmolo, nes šis energijos antplūdis trunka trumpai, ir jūs nukrisite. Liesa mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės ir pieno produktai turi daug baltymų. Labai apdorotas ar gruzdintas maistas paprastai sukelia prislėgtumo jausmą. Pavyzdžiui, iškeiskite didelį saldų pusryčių pyragą į graikišką jogurtą su vaisiais. Vis tiek patenkinsite saldumynų poreikį, o baltymai padės išvengti rytinio energijos kritimo.
- Be kitų privalumų, vien dėkingumas gali labai pagerinti jūsų nuotaiką. Kiekvieną dieną pradėkite nuo vieno dalyko, už kurį esate dėkingi. Dienos eigoje stenkitės stebėti malonius dalykus savo gyvenime. Tačiau tai gali būti ir smulkmenos, pavyzdžiui, bendradarbis, pasiūlęs jums puodelį kavos, arba kaimynas, kuris jums pamojavo ranka.
- Pažvelkite žmogui į akis ir pasakykite komplimentą su šypsena, kad jis žinotų, jog kalbate rimtai. Jei norite pasakyti žmogui komplimentą dėl jo fizinės išvaizdos, įsitikinkite, kad tai darote pagarbiai.
- Esate įsitempę, pečiai įsitempę ir jaučiatės taip, tarsi galėtumėte "prarasti". Pasirodo, šis instinktas yra geras instinktas. Užmerkite akis.
- Teigiamas požiūris paprastai yra geras dalykas, tačiau blogų dalykų pasitaiko visiems. Pripažinkite nelaimingumo jausmą, leiskite sau akimirką jį patirti. Ar padėtų gilaus kvėpavimo pratimas? Ilgas pasivaikščiojimas lauke? Leiskite akimirkai praeiti ir pasirūpinkite savimi.
- Dienoraštis yra geras būdas tvarkyti savo mintis, analizuoti jausmus ir kurti planus. Tai gali būti taip paprasta, kaip užsirašyti kelias mintis prieš einant miegoti. Jei tam tikrų dalykų išdėstymas raštu jus nervina, visada galite baigę juos sukarpyti.
- Tačiau to daryti nereikia. Stanfordo psichologė Kelly McGonigal teigia, kad stresas ne visada yra žalingas, ir mes netgi galime pakeisti savo požiūrį į stresą. Tų stresorių, kurių negalite išvengti, atveju priminkite sau, kad visi patiria stresą - nėra pagrindo manyti, kad jis visas tenka tik jums. Užuot leidę sau užsisklęsti, pabandykite įveikti stresorių.
- Ką galite padaryti per 20 minučių? Nustatykite telefone laikmatį ir skirkite 15 minučių tam, kad sutvarkytumėte tam tikrą patalpos vietą, tarkime, spintą ar nevaldomą šiukšlių stalčių.
- Ko pasigendate? Pasiekite juos. Gali atrodyti, kad susirasti naujų draugų beveik neįmanoma. Tačiau svarbu ne tai, kiek draugų turite. Pabandykite įsitraukti į vietos savanorių grupę arba lankyti užsiėmimus. Abu šie dalykai gali padėti užmegzti ryšius su bendraminčiais jūsų vietovėje. Draugija nebūtinai turi apsiriboti kitais žmonėmis. Mėgstate gyvūnus, bet negalite turėti augintinio?
- Jaučiate, kad blaškotės?
- Atjunkite telefoną. Tikrai. Kartą per savaitę bent valandai išjunkite visą elektroniką ir padėkite ausų krapštukus į šalį. Vėliau jie vis tiek bus šalia. Jei jau seniai nebuvote atsijungę, galite nustebti, kokį skirtumą tai padarys. Leiskite savo mintims laisvai klajoti. Skaitykite. Medituokite. Pasivaikščiokite ir atkreipkite dėmesį į aplinką. Būkite draugiški. Arba būkite vieni. Skamba pernelyg bauginančiai?
- Yra daugybė meditacijos metodų, kuriuos galite išbandyti. Meditacija nebūtinai turi būti sudėtinga. Ji gali būti tokia paprasta, kaip 5 minutes ramiai pasėdėti su savo mintimis.
- Neabejotinai esame laimingesni, kai išmokstame susidoroti su kliūtimis. Kai susiduriate su problema, pagalvokite, kas jums padėjo įveikti kažką panašaus praeityje. Ar tai suveiktų ir čia? Jei jaučiate, kad atsitrenkiate į akmeninę sieną, apsvarstykite galimybę kas savaitę pasikalbėti su terapeutu. Terapeutai yra apmokyti padėti žmonėms pagerinti įveikos įgūdžius.
- Greitai besikeičiančiame pasaulyje lengva apleisti rūpinimąsi savimi. Galbūt tai bus darbo savaitės atsipalaidavimas ilgoje karštoje vonioje. Arba pasirūpinti odos priežiūros procedūromis, kurios leidžia jaustis atlaidžiai. Kad ir kas tai būtų, skirkite tam laiko.
- Neturite su kuo išeiti į lauką?
- Atvykstate į susitikimą, likus 10 minučių. Ką darysite su tuo laiku? Pasiimate mobilųjį telefoną ir naršote po socialinę žiniasklaidą? Kai laukiate kelionės, stovite eilėje maisto prekių parduotuvėje ar tiesiog turite kelias laisvas minutes, išsitraukite sąrašą.
- Naujų metų pradžia - geras metas sustoti ir inventorizuoti savo gyvenimą. Tačiau pasistenkite išvengti spąstų, kai dėl savo atsakymų pernelyg griežtai save vertinate. Jei pastebite, kad per pastaruosius metus jūsų nuotaika nelabai pagerėjo, apsvarstykite galimybę susitikti su gydytoju arba pasikalbėti su terapeutu.
- Žmonės keičiasi, todėl pagalvokite, kur link einate, ir apsvarstykite, ar vis dar norite ten eiti.
- Tai dažnai lengviau pasakyti, nei padaryti. Įvertinkite savo santykius su kitais. Ar nelaikote kam nors nuoskaudų ar blogos valios? Tai nebūtinai turi būti susitaikymas. Jei susisiekti neįmanoma, pabandykite išsakyti savo jausmus laiške. Jo net nebūtinai siųsti jiems.
Dailės Terapija Emocinei Gerovei
Bendravimas ir buvimas tarp žmonių kelia daug džiugių emocijų, tačiau kartais jį gali apsunkinti įvairios baimės, kurios trukdo tiek užmezgant santykius, tiek siekiant savo tikslų. Dailės terapija - viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį žmogui gyvenimo būdą.
Dailės terapijos užsiėmimai:
- Vedančioji: psichologė, dailės terapeutė Irma Žemaitienė, mob. Nr.
- Užsiėmimų pradžia: 2016 spalis.
- Užsiėmimai vyks: Kūrybos terapijos namuose, Gedimino g.
- Užsiėmimų laikas: antradieniais 18.30val.
Nepamirškite, kad kelias į atjautą sau ir emocinę gerovę yra nuolatinis procesas. Būkite kantrūs su savimi, praktikuokite šiuos pratimus ir įpročius, ir pamatysite, kaip jūsų gyvenimas tampa pilnesnis ir laimingesnis.