Sudėtiniai Sujungiamieji Sakiniai: Taisyklės ir Pavyzdžiai

Sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai sujungiamieji: Drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės ir tyliai švilpia paukštis žolėje.

Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato?)

Skirtingai nuo sujungiamųjų sakinių, išskaidžius tokius sakinius dėmenimis, negaunami du prasmingi sakiniai. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių dėmenys glaudžiausiai tarpusavy susiję iš visų sudėtinių sakinių.

Prijungiamieji Jungtukai ir Žodžiai

Šalutiniai dėmenys jungiami prie pagrindinių įvairiais prijungiamaisiais jungtukais bei jungtukų funkciją atliekančiomis dalelytėmis (pvz., ar, kad, jog, kai, kol, nes, jei, nors, lyg, tarytum, it, nei ir kt.) ir jungiamaisiais žodžiais: įvardžiais (pvz., koks, kuris, katras, keli; įvairiais jų linksniais!) bei prieveiksmiais (kada, kuomet, kaip, kiek, kur, kodėl).

Jungiamieji žodžiai nuo jungtukų labiausiai skiriasi tuo, kad gana dažnai eina sakinio dalimis. Nereti ir įvairūs poriniai jungtukai (pvz., nors ir. bet; kuo. tuo; juo.).

Prijungiamaisiais jungtukais: kad, jog, ar, nes, kadangi, jei, jeigu, nors, kai, kada, kol, vos, kaip, lyg, tartum, negu, juo... juo, juo... tuo, kuo...

Šalutinių Dėmenų Skyryba

Sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutinis dėmuo visuomet skiriamas nuo pagrindinio nepaisant jo pozicijos pagrindinio dėmens atžvilgiu: šis gali eiti prieš pagrindinį dėmenį, po jo arba būti įį pastarąjį įsiterpęs. Dažniausiai vartojamas, neutraliausias skyrybos ženklas tiems dėmenims atriboti - kablelis. Tais atvejais, kai šalutinis dėmuo įsiterpęs į pagrindinį, tai jis išskiriamas iš abiejų pusių.

Kitų skyrybos ženklų - brūkšnio, kabliataškio, kablelio su brūkšniu - vartojimui reikalinga papildoma motyvacija: ilgesnė pauzė dėl sudėtingesnės sakinio struktūros ar ekspresijos, inversija ir pan.

Pavyzdžiai:

• Būdavo rytų, kai tekdavo gerokai pavaikščioti po studiją surūkant begalę cigarečių, kol pavykdavo išsivaduoti iš katastrofiškos būsenos.
• Jei supranti, tai pasakyk, ar tau nenusibosta kasdien tą pačią valandą ir minutę sėdėti toje pačioje vietoje, kur tu siurbčioji arbatą ir matai vis tą patį snukį?
• Iš to, kaip laiko jis plunksnakotį, kaip spaudžia lūpas, matyti, kad susidoros su ddarbu.

Vienarūšiai šalutiniai dėmenys skiriami pagal vienarūšių sakinio dalių skyrybos taisykles. Atsidėjęs aiškino broliui, kaip pagal medžių šakas nustatyti kryptį ir kaip pagal jų rieves metus skaičiuoti. Kai prisistačiau, jie šiltai mane priėmė ir apgailestavo, kkad Broniaus nėra ir kad turėtų kaip tik tą dieną parvažiuoti. Kodėl nesakei, jog tai be galo kenksmingas darbas ar kad tu norėtum jį mesti.

Pasitaiko tokių prijungiamųjų sakinių, kurių vieną iš dėmenų sudaro įvardis kas arba prieveiksmiai kada, kaip, kiek. Skyrybos ženklų vartojimas šiuo atveju priklauso nuo to, kokiu dėmeniu - šalutiniu ar pagrindiniu - minėti žodžiai eina. Kai jie funkcionuoja kaip pagrindinis dėmuo, tai nuo šalutinio atskiriami kableliu, priešingu atveju skyrybos ženklas nereikalingas. Kada, tu sakai? Kas, kad tu pusę pasaulio išmaišei, o aš ne. Kodėl nedalyvavo? Jis tik dabar pradėjo suvokti kodėl. Kiek, paklausiau.

Kai vienas šalutinis dėmuo įsiterpia į kitą arba atsiduria tarp vienarūšių sakinio dalių ar sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenų, šalia gali atsirasti du jungtukai, pvz., bet kai, o kai, jog kas, kad nors, tačiau kodėl ir kt. Man jis pasigyrė, kad kai anksčiau mmokėsi Maskvoj, meno saviveiklos režisierių mokykloj, turėjo teisę nemokamai lankytis teatre. Vakare Danutė pasiguodė, jog kas tik ją pamatydavo, nė venas nesugebėdavo paslėpti nustebimo ir užuojautos, net artimesni draugai sunkiai ją atpažindavo gatvėje ir nustebdavo jai pasisveikinus.

Tačiau tuo atveju, kai jungtukas pavartojamas kartu su įvairiomis aiškinamosiomis ir pabrėžiamosiomis dalelytėmis (pvz., būtent, ypač, juoba, nebent, tai yra, vis tiek), kablelio tarp jų ir jungtuko nereikia, taisyklėse nenumatyta jokių išimčių ar galimybės rašančiajam rinktis pačiam. Iš visko sprendžiant, ta jo dukrelė gerokai išlepinta, juoba kad nuo mažens senelės buvo auginta - senelis iki šiol lėkštės išsiplauti nemoka. Daugelis mano, kad vargu ar pavyks išsiaiškinti, kur slypi visų tų finansinių aferų šaknys.

Šalutinio dėmens formą gali turėti įvairūs apstabarėję vieno žodžio reikšmę turintys ar ją bepradedantys įgauti pasakymai. Jie būna glaudžiai susiję su pagrindiniu dėmeniu ne tik prasme, bet ir intonacija, todėl kablelis tarp jų nerašomas. Būdavo tokių valandų, kai užeidavo pasiutęs noras sumalti viską į smulkius miltus ir bėgti kur kojos neša. Po tos Černobylio katastrofos nusiminiau lyg kas būtų vėžiu susirgęs. Arvydas mano, kad žiūrovą reikia kiek tik galima apmulkinti, o aš, sakysim, norėčiau, kad su manim būtų kalbama nuoširdžiai, kaip su tolygiu pašnekovu. Gerai žinai - nėra kas duoną uždirba. Neturiu tau ką pasakyti. Ateikit visi kas gali.

Brūkšnys sudėtiniame prijungiamajame sakinyje - ekspresijos ženklas. Daugelyje pasaulio kalbų pasakymas pradedamas nuo jau žinomos informacijos, o baigiamas nauja, aktualia klausytojui. Ta žinoma informacija dažniausiai pateikiama sudėtinio prijungiamojo sakinio pagrindiniame dėmenyje, o nauja - šalutiniame. Kai po pietų pasiuto lyti, tai lijo mažne be pertrūkio kelias dienas. Kai aktualią informaciją norime pasakyti pirmiausia, dėmenis sukeičiame vietomis. Kas mane čia atviliojo - suprasti negalėjau. Kaip aš ten atsidūriau - iki šiol man mįslė. Koks būsiu po keleto mmetų - nežinau.

Kablelis su brūkšniu prijungiamuosiuose sakiniuose nedažnas. Šalutinis dėmuo, nuo pagrindinio atskirtas kabliataškiu, įgyja pridūrimo požymių.

Šalutinių Sakinių Rūšys

Šalutinių dėmenų yra tokių ir tiek, kokių ir kiek yra sakinio dalių.

1. Šalutinis veiksnio sakinys prie pagrindinio jungiamas jungtukais kad, ar, jungiamaisiais žodžiais kas, ką.; pagrindinių sakinių atliepiamieji žodžiai kartais esti tas, tai. Šalutinis sakinys atsako į klausimą kas?, keliamą iš pagrindinio sakinio.
2. Šalutiniai tarinio sakiniai atsako į pagrindinio sakinio sudurtinio tarinio vardinės dalies klausimą koks? kokia? (yra, buvo.). Prasideda jungtukais jog, lyg, kad, koks. Pagrindiniame sakinyje prieš tarinio vardinę dalį yra atliepiamasis žodis - įvardis toks, tokia, tokie, tokios. Kartais šis įvardis eina pagrindinio sakinio tarinio vardine dalimi. Svetainė buvo tokia didelė, jog negalėjai matyti nei jos krašto, nei galo.
3. Šalutinis pažyminio sakinys atsako į klausimus koks? kokia?, prie pagrindinio jungiamas žodžiais kuris, kuri, iš kur, kada, su kuriuo, nuo kurių, iš kurių., sakinyje paaiškina bet kurią sakinio dalį, išreikštą daiktavardžiu, ir eina tuojau po to žodžio, kurį aiškina.
4. Šalutiniai papildinio sakiniai atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo?, jungiami jungtukais kad, ar, jungiamaisiais žodžiais kas, kaip, koks, iš kur. Tik tu žinai, kaip nušvinta rugio žiedas.
5. Šalutiniai vietos aplinkybės sakiniai atsako į klausimus kur? kame? iš kur?, jungiami jungiamaisiais žodžiais kur, kiek; atliepiamasis žodis dažnai esti ten. Ir paliko jie ten, kur sraunus Merkys teka.
6. Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai atsako į klausimus kada? nuo kada? nuo kurio laiko? Dar gaideliai negiedojo, kai mamužė kėlė. Vos tik avižos sudygo, kiškis įjunko lankytis ir želmenis skabyti.
7. Šalutiniai būdo aplinkybės sakiniai atsako į klausimus kaip? Katrė verkė, kaip lietus lijo. Rokas nedrąsiai suspaudė durų rankeną, tarsi eitų į svetimus namus.
8. Šalutiniai kiekybės aplinkybės sakiniai atsako į klausimą kiek?, prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad, jog, juo. juo, juo.
9. Šalutiniai priežasties aplinkybės sakiniai atsako į klausimus kodėl? dėl ko? dėl kurios priežasties? ir jungiami prie pagrindinių jungtukais kadangi, nes, kad. Morta anksčiau išėjo pėsčia, nes į vežimą nebūtų tilpusi.
10. Šalutiniai sąlygos sakiniai atsako į klausimus kuria sąlyga? kada? ir jungiami prie pagrindinių jungtukais jei, jeigu, kad. Jei tik galėjo paeiti, vaikas kėlėsi ir ėjo. Kad rūpesčių nebūtų, nusibostų žmogui gyventi.
11. Šalutiniai nuolaidos sakiniai rodo priežastį, kurią pagrindinio sakinio veiksmas niekais nuleidžia ir vyksta, jos nepaisydamas. Jie atsako į klausimus nepaisydamas ko? nepaisant ko? kada? Nors visa galėjo senelis, bet niekam bloga nedarė. Kad ir žmogus numiršta, darbai gyvena.
12. Šalutiniai tikslo aplinkybės sakiniai atsako į klausimus kam?

Šalutinių Sakinių Laipsniai

Jei prijungiamajame sakinyje šalutinių dėmenų du ar dar daugiau, tai jų hierarchiniai tarpusavio ryšiai ir ryšys su pagrindiniu dėmeniu dažnai būna nevienodi: vieni jų gali priklausyti nuo pagrindinio dėmens, o kiti būti siejami jau tik su kuriuo nors šalutiniu dėmeniu. Atsižvelgiant į tai, nustatomi šalutinių sakinių laipsniai. Šalutiniai dėmenys, priklausantys nuo pagrindinio, yra to paties, pirmojo, laipsnio. Kad lova būtų lengviau pastumiama (1), kojose buvo įtaisyti platūs žalvariniai ratukai, kurie galėjo sukiotis į visas puses (1).

Patys dažniausi sudėtiniai prijungiamieji sakiniai yra tie, kurie susideda tik iš vieno pagrindinio ir vieno šalutinio sakinio. Kur kas rečiau vartojami prijungiamieji sakiniai, sudaryti iš vieno pagrindinio ir dviejų ar kelių šalutinių sakinių.

Šalutinių Sakinių Pozicijos

1. Tą patį pagrindinį sakinį ar jo dalis aiškinantys skirtingų rūšių šalutiniai sakiniai pagrindinio sakinio atžvilgiu gali eiti įvairiose pozicijose. Vienas jų gali eiti prieš pagrindinį, o antras po pagrindinio arba įsiterpęs į jo vidurį: Kada žmogus ateidavo prašyti darbo, pirmiausia reikėdavo atlikti tris darbus, kuriuos pats ponas užduodavo. Kai ssaulė grįžo pavasario keliu, toje vietoje, kur pernai braidžiojo gandrai, pravestos arimų vagos švytėjo ir degė. Pagaliau į pagrindinį sakinį gali būti įsiterpę du ar keli šalutiniai sakiniai ir aiškinti skirtingas arba vienarūšes to sakinio dalis: Keturioms dienoms praslinkus, kai pagijau, sužinojau, kad vaikai mokykloje jau rašo raides.
2. Vienam pagrindiniam sakiniui priklausantys du ar keli vienarūšiai sakiniai visada atsako į tą patį klausimą ir dažniausiai turi prieš kiekvieną šalutinį sakinį ttą patį prijungiamąjį žodį: Tol bėgau, kol buvo tamsu ir kol pribėgau mišką. Nors jau pavasario saulė linksmai žiūrėjo pro medžių lapus, nors ore sprogo ir žydėjo medžiai, tačiau sėdėjau savo kambary ir rengiausi egzaminams. Ji atsimindavo tuos laikus, kai pponai valdė dvarus ir kai urėdai rykštėmis plakdavo žmones. Kartais prijungiamasis žodis pasakomas ne prieš visus pasikartojančius šalutinius sakinius, o tik paprastai prieš pirmąjį. Pasikartojantys keli predikatiniai centrai sujungiami sujungiamaisiais jungtukais arba be jokių jungtukų: Jo motina buvo atėjusi pas mokytoją ir pranešė, kad tėvas sunkiai serga ir Juozapėlis reikalingas prie namų. Gerai vasarą, kai šilta ir giedra, kai paukščiai čiulba ir medžiai žaliuoja ir žmogus sočiai pavalgęs. Aptarti prijungiamieji sakiniai su dviem ar keliais nevienarūšiais iir vienarūšiais šalutiniais sakiniais iš esmės nesiskiria nuo sakinių, susidedančių iš pagrindinio ir jam priklausančio šalutinio sakinio.
3. Kai sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose, susidedančiuose iš pagrindinio ir dviejų ar kelių šalutinių sakinių, pirmasis šalutinis sakinys priklauso pagrindiniam, antrasis - šiam šalutiniam sakiniui, priklausančiam pagrindiniam ir t. t., tokiuose sakiniuose pirmasis šalutinis sakinys, priklausantis pagrindiniam sakiniui, vadinasi pirmojo laipsnio šalutiniu sakiniu, priklausantis pirmojo laipsnio šalutiniam sakiniui vadinasi antrojo laipsnio šalutiniu sakiniu ir t. t.: Jurui atrodė, kad ppagaliau iš jo atimta viskas, kas buvo brangiausia. Svarbu, kad mums būtų įdomu skaityti tai, ką užsibrėžėme. Užtat šėriau, kad norėjau, kad jis gražus būtų. Sakyk, lūgne, kur tu dėsies, kai ledas ežerą sukaustys? Pasuko tiesiog į kalnelį, nes iš tolo buvo matyti, kad kas tenai daroma. Petras grįžtelėjo į kelią ir nustebęs pažino, kad tas, kuris valdė arklį, tai buvo iš tiesų dėdė Steponas. Čia pateiktuose pavyzdžiuose pirmojo laipsnio šalutiniai sakiniai turi po vieną antrojo laipsnio šalutinį sakinį. Sakinių su trečiojo ar dar aukštesniojo laipsnio šalutiniais sakiniais kalboje pasitaiko daug rečiau: Petras visa būtybe pajuto, kad nebuvo ir nebus žmogaus, kuriam jis galėtų atverti tai, kas kunkuliuoja, svyla ir skauda širdyje.

Sujungiamieji Sakiniai

Sujungiamàsis sakinỹs - sudėtinis jungtukinis sakinys iš dviejų arba daugiau dėmenų, susietų sujungiamuoju ryšiu ir jungiamų sujungiamaisiais jungtukais. Sujungiamojo sakinio dėmenys pagal savo sandarą artimi savarankiškiems sakiniams, bet dažnai turi bendrų sakinio dalių ir pagal prasmę vienas kitą papildo, paaiškina. Skiriami uždarieji ir atvirieji sujungiamieji sakiniai. Uždarieji sujungiamieji sakiniai sudaromi su vieniniais jungtukais ir susideda tik iš dviejų dėmenų (pvz., Brolis apėjo apie beržus, ir ėmė bėgti kraujai).

• 1. Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia, kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko. (K. D.)
• 2. Kai aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakelę. (tts.)
• 3. Aš pats žinau, kad esu kvailas ir jokiam geram darbui netinku, todėl ir skerdžiauju. (V. K.)
• 4. Kol Andrius ėjo į mokyklą, niekas iš namiškių nemanė, kad jis veltui duoną valgo. (V. B.)

• 1. Ir linksmiau suplakė širdis, akyse prašvito, lyg saulė skaisčiau sušvito danguje. (V. K.)
• 2. Pats sėsiu, šienausiu, drauge su žmonėmis vargsiu, kaip mano protėviai vargo! (A. V.)
• 3. Tu stovėk čia, kalne Gedimino, kaip stovėjai nuo amžių senų. (B. B.)
• 4. Ką pasakė Mackevičius, kaip kirviu užkirto. (V. M.-P.)
• 5. Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje, tartum oro ėmė trūkti. (J.

Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutiniai dėmenys gali būti vienarūšiai. Vienarūšiai yra tokie šalutiniai dėmenys, kurie tiesiogiai jungiami prie pagrindinio dėmens ir atsako į tą patį klausimą, keliamą iš tos pačios sakinio dalies: Žiūrėdami dokumentinį filmą apie Norvegiją sužinojome, kad norvegai mėgsta plaukioti laivais, kad Oslas įsikūręs prie Oslo fiordo.

• 1. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, tai mūsų tėvynė, graži Lietuva. (M.)
• 1. Reikia išsiaiškinti, koks turto mokestis ir kokia jo dalis yra neapmokestinama.
• 1. Valstiečiai ėmė lankytis vieni pas kitus, ypač jei kokia nepaprasta žinia pasiekdavo jų pirkias. (r.)
• 2. Juk jis man nieko blogo nėra padaręs, nebent kad visada šalinosi nuo manęs. (r.)
• 1. Kaip, nė vienas iš susirinkusiųjų nežinojo.
• 2. Kada, klausiate? O ar jums nebuvo pranešta?

Paprastai sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra jungiami jungtuku ir, o jungiami priešinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau, tik(tai), vis dėlto, (per) tai, užtai, užtat(ai), tad, todėl ir kt.

Jungtukų ir jungiamųjų žodžių samplaikomis o vis dėlto, bet vis dėlto, bet užtat ir kt., yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu), pvz.: Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti.

Sujungiamieji sakiniai retai gali būti atskirti brūkšniu esant neįprastam minties posūkiui ar ekspresijai reikšti, pvz.: Moterims lengviau išgyventi - tačiau daugeliui jų sunkiau gyventi.

Kaip sujungiamieji sudedamojo sujungimo sakiniai su jungtuku ir kableliu, rečiau - brūkšniu gali būti skiriami tokie sakiniai, kurių pirmojo dėmens atitikmeniu eina apstabarėjusios samplaikos dar kiek, kad kiek, pvz.: Dar kiek(,) ir juodu visai nepajėgs bėgti. Galimų skirti samplaikų dar kiek, kad kiek nereikia painioti su savarankišku žodžiu kiek reikšme „šiek tiek“, einančiu kiekybės aplinkybe, plg. Dar kiek čia pastovėk.

Pavyzdžiai:

• a) Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti. Antanukas dar nesiliauja prašyti, bet senelė medaus vis duoti nenori. Ir trečias brolis sakė eisiąs grumtis, tačiau visi jį išjuokė. Visa apylinkė tarsi susmukusi žemyn, susigūžusi, tik Aušrakalnis toks pat ramus, rimtas ir net išdidus savo pakilimu lygiuose kelių kaimų laukuose. Visi žvėrys išėjo darbo dirbti, tiktai kurmis atsiliko. Pūdyti nesupūdys, vis dėlto šienas gyvuliams bus nebe toks. Gerų žmonių ne daugiausia, tai vieną kur aptikęs negali juo atsidžiaugti. Stakta išsiviepusi įkypai, per tai durys vis praviros stovėjo. Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau kaip bites, užtatai per bičkopį jisai ne tik bitėmis, bet ir vaikais būdavo aplipęs.
• b) Jam, regis, reikėtų tylėti kaip žemei, o vis dėlto nesugniūžta, kelia galvą. Nelengva apsispręsti, bet vis dėlto yra puiku turėti galimybę šiek tiek pristabdyti laiko tėkmę.

tags: #kokie #gali #buti #sudetiniai #sujungiamieji #sakiniai