Šiandieninėje visuomenėje nuosavybės santykiai patiria dideles transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija ir kintančios vertybės. Šiame straipsnyje nagrinėsime šių transformacijų esmę ir pasekmes, apžvelgdami kūrybos industrijų raidą, dirbtinio intelekto (DI) įtaką darbo rinkai ir žmogaus klestėjimui, taip pat socialinės sutarties pokyčius.
Kūrybos ir Industrijos Sąveika
Žodžių junginys „kūrybinės industrijos“ slepia savyje tam tikrą vidinę prieštarą, nes kūryba dažnai suvokiama kaip individuali ir unikali veikla, o industrija - kaip masinė gamyba. XIX a. „kūryba“ ir „industrija“ buvo dvi visiškai atskiros sąvokos: arba tu kuri, arba gamini. Kūrybinis aktas - tai visiškai savita ir nepakartojama unikalios asmenybės raiška.
Tačiau kūrybos ir industrijos sąvokų suartėjimas prasidėjo atsiradus fotografijai ir kinui. Tokio kūrinio, kuris nuo pat užgimimo yra masinė produkcija, atsiradimas lemtingai laužo visus stereotipus.
Kūrybinių industrijų atstovas gali ir, atrodo, siekia būti kūrėjas ir kartu sėkmingas verslininkas - vakarieniauti prabangiuose restoranuose, klausyti operos Metropolitane ir laisvalaikiu ar dėl įkvėpimo buriuoti nuosavą jachtą. Jis yra įgudęs savo srities specialistas.
Naujas Požiūris į Kūrybą
Aplink šablonai, citatos, atvaizdai. Kita vertus, apie kūrybinį aktą galime kalbėti ir kaip apie raišką, komunikaciją, kurioje aš kažką perduodu tau. Tai reiškia, kad komunikuodami darome vienas kitam abipusį poveikį, ir dėl to mes abu keičiamės. Komunikacijos požiūriu, kūrybinis aktas visų pirma yra kontaktas. Etiniu požiūriu kūryba yra gyvybei palanki ir konstruktyvi.
Reikia pripažinti, kad masinė gamyba, reprodukavimas, masinė kultūra ir globalizacija jau yra realybė, kurioje mes gyvename. Tačiau skirtumai taip pat svarbūs ir verti pagarbos ir puoselėjimo.
Technologinė Pažanga ir Darbo Rinka
Technologinė pažanga ir dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir žmogiškuosius santykius. Akivaizdu, jog stovime ant didžiulių permainų slenksčio. Ar automatizuoti įrenginiai atims iš mūsų darbą? Kodėl pažangos daugiau, o dirbame nė kiek ne mažiau ir nebemokame ilsėtis? Automatizacija ir investicijos į gamybos priemones egzistuoja nuo pat pramoninio kapitalizmo įsitvirtinimo XIX a.
Akivaizdu, jog didės technologinės pažangos sukeltos bedarbystės mastai, taigi iškyla labai svarbus klausimas: kokį darbą mes, kaip visuomenė, norime automatizuoti, o kokį palikti žmogui? Laikui bėgant, dėl technologinės pažangos ir kaupiamo, greitai nesuyrančio turto visuomenės tampa turtingesnės: nei dviračio, nei kompiuterio iš naujo išrasti jau nebereikia.
Jei prisiminsime pramonės revoliuciją, tuomet irgi mašinos perėmė daugybę žmonių darbų, o žmonės prarado tam tikras kompetencijas -anksčiau patys gebėdavo pasigaminti, pavyzdžiui, drabužius ar darbo įrankius, o dėl industrializacijos tų įgūdžių neteko. Tačiau atsirado daugybė kitų profesijų, įgūdžių, susijusių su intelektualine veikla. DI dabar kaip tik ir kėsinasi į tas profesijas, ir mes nelabai turime pasirinkimo, kuriuos darbus jam deleguoti, o kuriuos pasilikti sau. Ką bus įmanoma atlikti su DI, tas ir bus daroma. Tokia rinkos logika.
Filosofinis Požiūris į Technologijas
Filosofai ir mokslininkai privalo kelti nepatogius klausimus, kad ir tokius: o kodėl mes negalime kontroliuoti DI plėtros? Sunku paneigti K. Marxo kapitalizmo analizės svarbiausius principus. O jie sako, kad įmonėms, kurios investuoja į automatizaciją ir ją plėtoja, nerūpi niekas kitas, tik daugiau kapitalo ir didesni pelnai.
Didžioji dalis teoretikų mano, kad DI plėtra reikš vienų darbo vietų išstūmimą, o naujų darbo vietų sukūrimas nebus toks greitas, nes technologijos vystosi daug sparčiau, nei žmonės gali persikvalifikuoti. Juolab nėra aišku, į ką jie turėtų persikvalifikuoti.
Žmogiškasis Klestėjimas Automatizacijos Eroje
Kalbėdami apie žmogiškąjį klestėjimą, DI, paprastai turime omeny Vakarų pasaulio šalis. Šiose šalyse iš esmės išspręstos skurdo problemos, tačiau žmonės dažniau susiduria su tokiomis problemomis, kaip vienišumas, depresija, emocinės ir psichologinės bėdos. Anot Aristotelio, tik žmogus turi protą - logos. Taigi, klestintis gyvenimas yra ir protingas, proto, vaizduotės ir kitas galias tinkamai įdarbinantis gyvenimas. Taip pat būtinos ir dorybės arba charakterio tobulumai: teisingumas, drąsa, išmintis, susivaldymas ir pan.
Bet klestinčiam gyvenimui reikalingas laisvas laikas tam, kad mes galėtume mėgautis menu, kultūra, mąstymu, filosofija.
Socialinė Sutartis ir Technologinė Pažanga
Ar galima daryti prielaidą, kad geresnį gyvenimą žmonėms lemia ne technologinė pažanga, bet nauja visuomeninė sutartis? Prisiminus industrializacijos ir kapitalizmo pradžią, matome, kad darbininkų ir gyvenimo, ir darbo sąlygos buvo itin prastos. Ir dėl technologinės pažangos.
Tai tiesa tik iš dalies. 8 valandų darbo diena XX a. nenukrito iš giedro dangaus, tai buvo sunkios darbininkų kovos rezultatas. K. Marxas savo „Kapitale“ kalba apie 12 valandų darbo dieną, tokia ji buvo XIX a. vidury. Technologinė pažanga svarbi, bet lygiai taip pat svarbi žmonių kova už geresnes darbo sąlygas.
| Laikotarpis | Darbo dienos trukmė | Pagrindiniai veiksniai |
|---|---|---|
| XIX a. vidurys | 12 valandų | Pramonės revoliucija, kapitalizmas |
| XX a. | 8 valandos | Darbininkų kovos, socialinė sutartis |
| XXI a. | Nereguliuojama | Skaitmenizacija, nuotolinis darbas |
Skaitmenizacija ir nuotolinis darbas daugelį žmonių privertė online būti kone nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro šiokiadieniais ir savaitgaliais - išsitrynė ribos tarp darbo ir poilsio. Stebime keistą paradoksą, jog vystantis technologijoms materialiųjų gėrybių turime gal ir daugiau, tačiau laiko stoka skundžiasi kone kiekvienas.
Esminis klausimas - kas valdo įrankius ir technologijas, kam jos naudojamos ir kas labiausiai pelnosi iš jų. Kas šiandien slypi už DI plėtros? Kitaip tariant, tai skirtis, kurią aptinkame istoriniame materializme: iš vienos pusės, tai gamybinės jėgos, arba įrankių, technologijų visuma, o iš kitos - gamybiniai santykiai, t. y. žmogiški santykiai gaminant.
Jeigu vadovaujamės Aristoteliu ir sakome, kad klestintis gyvenimas yra mąstymo gyvenimas, tačiau kognityvines funkcijas atiduodame DI, kas nutiks su mūsų protais? Grėsmė slypi žmogaus mąstymo galių, kūrybingumo nuvertinime, kuomet dėl nepasitikėjimo, tinginystės ar dėl patogumo atiduosime racionalių sprendimų priėmimą DI. Tuomet mes nuskurdinsime save kaip žmones, leisime skaičiuojančioms mašinoms, mūsų pačių sukurtiems įrankiams kolonizuoti mūsų kultūrą ir mus pačius.
tags: #nuosavybes #santykiu #transformavimas