Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises.
Vilniaus akcijų birža 1992 m.
Akcininkai ir Jų Teisės
Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją.
Vieną akciją įsigiję keli asmenys, visi laikomi vienu akcininku. Akcijos suteikiamomis teisėmis naudojasi vienas iš jų pagal notariškai patvirtintą visų bendrasavininkių susitarimą.
Akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, tačiau visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ši teisė visiems akcininkams gali būti atšaukta.
Akcininkų Neturtinės Teisės
- Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
- Gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą.
- Sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir finansinės atskaitomybės dokumentams patikrinti.
- Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo ar kitų bendrovės valdymo organų nutarimus (sprendimus) ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininkų turtines ir neturtines teises.
Susirinkimuose akcininkai dalyvauja su sprendžiamuoju balsu. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą. Kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.
Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis.
Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip ‘/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
Kiekvienas bendrovės akcininkas ar akcininkų grupė turi teisę sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės. Šio patikrinimo išlaidas apmoka akcininkai, sudarę sutartį su audito įmone.
Materialių vardinių akcijų savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) nurodomi akcijos blanke ir įrašomi į bendrovės akcininkų registracijos knygą.
Nematerialios akcijos egzistuoja įrašų forma jų savininkų (akcininkų) vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių sąskaitas akcijų savininkų vardu tvarko jas išleidusi bendrovė (emitentas), arba kiti sąskaitų tvarkytojai. Kiekvienas akcijų savininkas turi teisę pasirinkti, kur atidaryti vertybinių popierių sąskaitą.
Akcinės bendrovės akcijos gali būti vardinės ir pareikštinės. Materialios vardinės akcijos savininkas yra tas asmuo, kuris nurodytas akcijoje. Nematerialios vardinės arba pareikštinės akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita.
Akcijų Skirstymas Pagal Suteikiamas Teises
Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas. Privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai. Nemokamai gauti naujai išleistų bendrovės akcijų privilegijuotųjų akcijų savininkai gali tik tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo.
Bendrovės akcininkai gali nustatyti, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės, ir tą įteisinti bendrovės įstatuose, tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos išimtys, kada privilegijuotųjų akcijų be balsavimo teisės savininkams leidžiama balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Jeigu per dvejus finansinius metus iš eilės bendrovė neišmoka privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės savininkams nustatyto dividendo, jie įgyja balsavimo teisę.
Konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į paprastąsias galima tik visiškai atsiskaičius su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba pasirašius įsipareigojimą padengti įsiskolinimą kitais ūkiniais metais. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat jų pakeitimo tvarka turi būti nustatyta iš anksto, iki jas išleidžiant, ir įrašyta bendrovės įstatuose.
Dividendo dydis nustatomas procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Paprastųjų akcijų savininkų turtiniai reikalavimai patenkinami tik po to, kai yra įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Akcijų pasirašymo sutartyje ar bendrovės įstatuose išmokamo paprastųjų akcijų savininkams dividendo dydis nenustatomas, jis priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų.
Paprastosios vardinės akcijos, kai jas įsigyja bendrovės darbuotojai lengvatinėmis sąlygomis, įgyja darbuotojų akcijos statusą. Šių akcijų perleidimas gali būti apribotas, bet ne ilgesniam kaip trejų metų terminui, skaičiuojant nuo jų išleidimo į apyvartą dienos. Bendrovės įstatuose nustatoma, kad darbuotojų akcijos savininkas neturi teisės ją perleisti kito asmens, ne bendrovės darbuotojo nuosavybėn.
Kai kuriais atvejais paprastosioms vardinėmis akcijoms gali būti suteiktas specialiųjų akcijų statusas.
Kaip veikia vertybinių popierių rinka? (Akcijos, biržos, IPO ir kt.)
Specialiųjų akcijų statusas gali būti suteiktas tada, kai valstybė ar savivaldybė atsišakojęs turimų 2/3 ar daugiau balsų bendrovės visuotiname akcininkų susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų.
Nevisiškai apmokėtos akcijos jų savininkui nesuteikia teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus pirmos laidos akcijas, kurių savininkams suteikiama balsavimo teisė po to, kai už jas sumokėtas pradinis įnašas. Nevisiškai apmokėtų akcijų savininkams dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos kainos daliai. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas.
Akcijų Įsigijimas ir Apyvarta
Akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas tik turėdama ar sudarydama savo akcijoms įsigyti rezervą, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savo akcijų kartu su jau turimomis savo akcijomis vertę. Savo akcijos bendrovė gali įsigyti priėmus visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą. Akcinės bendrovės įsigyjamų savo akcijų nominali vertė kartu su kitomis jau turimomis savo akcijomis negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.
Akcijos nominali vertė - tai investuotojo sumokėtas už akciją pinigų kiekis ar nustatyta tvarka pinigais įvertintas nepiniginis įnašas, kuris įskaitomas į bendrovės įstatinį kapitalą. Akcijos nominali vertė nustatoma litais be centų. Naujai išleistos į apyvartą akcijos parduodamos emisijos kaina, kuri gali būti lygi arba didesnė už jos nominalią vertę, bet negali būti mažesnė nei akcijos nominali vertė. Jei akcijos parduodamos emisijos kaina, kuri yra lygi jos nominaliai vertei, visa emisijos kaina įskaitoma į įstatinį kapitalą.
Akcijos rinkos kaina - kaina, kurią rinkoje investuotojas moka už vieną akciją.
Lietuvoje sukurta vientisa vertybinių popierių viešosios apyvartos apskaitos sistema. Vertybinių popierių apyvarta yra viešoji ir neviešoji.
Antrąjį vertybinių popierių apskaitos lygį sudaro sąskaitų tvarkytojų atidaromos ir tvarkomos asmeninės (einamosios, specialiosios, reikalavimo teisių į vertybinius popierius) bei techninės vertybinių popierių sąskaitos.
Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Draudžiama perleisti steigiamos bendrovės akcijas iki bendrovės įregistravimo Įmonių rejestre. Akcininkui neleidžiama perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtas akcijas. Akcininkas apie ketinimą perleisti visas ar dalį akcijų privalo raštu pranešti administracijos vadovui, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, perleidimo būdą, o pardavimo atveju - pardavimo kainą.
Akcijų perleidimo sandoriai forminami atitinkama sutartimi: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ar kt. Sutartis sudaroma raštu. Atsižvelgiant į sutarties rūšį, ji sudaroma laikantis tai sutarčių rūšiai keliamų reikalavimų.
Akcijų perleidimo ir nuosavybės teisės dokumentus įforminti į bendrovę turi atvykti abi sandorio šalys - perleidėjas ir įgijėjas.
Jei nepateikiama valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie pajamų deklaravimą, draudžiama registruoti turtą, parduoti vertybinius popierius ne per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, priimti pajus, priimti suteikiamas paskolas (įskaitant terminuotus indėlius), dovanojamas pinigines lėšas, grąžinamas paskolas, investuojamas lėšas ar kitas įmokas, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams priimti vertybiniams popieriams įsigyti įnešamas pinigines lėšas.
tags: #nuosavybes #teise #priklausiancioms