Nuosavybės teisė: Turtinės teisės apibrėžimas Lietuvoje

Nuosavybės teisė - tai teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje buvo atkurta visavertė nuosavybės teisė bei kitos daiktinės teisės, o 1918-40 m. buvo įtvirtintos kai kurios daiktinės teisės.

Daiktinės teisės registruojamos viešajame registre. Ji24 savo skaitytojams suteikia galimybę pasiteirauti teisininko rūpimu klausimu. Kiekvieną ketvirtadienį pateiksime atsakymą aktualia jums tema.

Daiktinės teisės

Daiktinės teisės gali priklausyti turto savininkui ar asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė (daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pvz., prievolines teises).

Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdytojas turi teisę ginti esamą ar atnaujinti atimtą valdymo teisę. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo.

Kitų daiktinių teisių pavyzdžiai:

• Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.
• Hipoteka ir įkeitimas yra atitinkamai nekilnojamojo ir kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn hipoteka ir įkeitimas seka paskui daiktą.
• Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti kaip teisės naudotis daiktu suteikimas ar savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Yra žinomi kelio, statinio servitutai, teisė tiesti požemines, antžemines konstrukcijas ir kita.
• Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar už ją trumpesniam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Nutraukus santuoką, sutuoktiniui su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti nustatoma uzufrukto teisė, kol vaikai sulauks pilnametystės, į šeimos turtą, kaip turtas yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
• Užstatymo teisės pagrindu žemė suteikiama naudotis kitam asmeniui statiniams statyti ar įsigyti, jiems valdyti nuosavybės teise, žemės gelmėms naudoti.
• Ilgalaikė nuoma - teisė naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu ar žeme neatliekant veiksmų, didinančių nekilnojamojo daikto ar žemės vertę.
• Daikto sulaikymas - kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko jam perduotą daiktą tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę.
• Turto administravimas - nuosavybės teisių įgyvendinimas, kurį atlieka paskirtas daikto valdytojas.

Šeimos turtas

Šeimos turtu gali būti pripažįstamas turtas, neatsižvelgiant į tai, kuriam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir ar įgytas turtas iki santuokos ar po jos sudarymo.

Šeimos turtu gali būti:

• šeimos gyvenamoji patalpa;
• kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti;
• teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (nuoma, panauda ir kt.).

Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, patvirtintą notaro. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

Žinotina, kad jeigu daiktas bus naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, jam bus taikomas šeimos turto teisinis rėžimas. Pavyzdžiui, vyras iki santuokos sudarymo turėjo namą, kuriame susituokus apsigyveno ir žmona, kitos gyvenamosios patalpos šeima neturi, tokia gyvenamoji patalpa įgyja šeimos turto statusą nuo santuokos sudarymo, tačiau prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu viešame registre namas įregistruotas kaip šeimos turtas. Šeimos turto teisinis režimas nepilnamečiams vaikams atsiranda nuo jų gimimo ir trunka iki pilnametystės.

Turtas, atitinkantis (CK 3.89 str. 1 d.) sąlygas, laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kol teismas nenustato kitaip.

Asmeninė nuosavybė ir jos pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe

CK 3.89 str. 1 d. aiškiai išdėstytas turtas, kuris pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybės teise, tame tarpe ir sutuoktiniui dovanotas turtas po santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Sutuoktinis jam dovanotu ar kitaip įgytu asmeniniu turtu, jei jis vadovaujantis (CK 3.84 str. 1 d.) pagrindu nėra pripažintinas šeimos turtu, turi teisę disponuoti savo nuožiūra, t. y.

Turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Jeigu teismas vieno sutuoktinio asmeninį turtą pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šiuo turtu sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu, o turto dalybų atveju dalinamas lygių dalių principu.

Nuosavybės paveldėjimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 21 d. nutartyje pasakė, kad „teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“.

LAT c.b. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu „piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis“.

• Taigi jau po palikėjo mirties palikimą papildo atkurta nuosavybės teisė į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą (us). Kadangi negalimas dalinis palikimo priėmimas (CK 5.50 str. 1 d.), tai ir šis turtas yra perduodamas palikimą priėmusiems įpėdiniams.
• Pažymėtina, kad atkurtos nuosavybės teisės perduodamos tik tiesiogiai įstatyme numatytą kriterijų atitinkantiems įpėdiniams - Lietuvos Respublikos piliečiams. Įpėdiniai gali net ir nežinoti, kad palikėjas buvo pateikęs prašymą nuosavybės teisei atkurti.

Galimos situacijos, kai dalis įpėdinių palikimo atsisako arba įpėdiniai palikimo iš viso nepriima. Jeigu niekas per nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė valios priimti palikimą, tai įpėdiniai gali kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo atveju yra sprendžiami ne nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir su tuo susijusių įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo klausimai (kurie yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai), o paveldėjimo civiliniai teisiniai klausimai.

Todėl dėl praleisto įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka turi būti paduodamas bendrosios kompetencijos teismui. Remiantis CPK 576 str. 2 d. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas, t.y. priimtas palikimas. Taigi reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą. Remiantis CK 5.4 str. 1 d. palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Teismas vertina reikšmingas pareiškėjo nurodytas konkrečios situacijos aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas. Jei teismas mano, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, priima nutartį, kuria praleistą terminą atnaujina. Tačiau kuo ilgesnis laiko tarpas yra praėjęs nuo palikimo atsiradimo, tuo didesnė tikimybė, kad terminas buvo praleistas dėl aplaidumo.

Galimos situacijos, kai terminą palikimui priimti praleido ne visi, o tik dalis įpėdinių. Kai yra įpėdinių, kurie priėmė palikimą, tai praleidęs terminą įpėdinis gali priimti palikimą ir be kreipimosi į teismą (notarine tvarka). Tokiu atveju yra būtinas visų priėmusių palikimą įpėdinių sutikimas (CK 5.57 str.).

CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis bei atsisakyti dalies palikimo. Todėl įpėdiniai, kurie išreiškė savo valią atsisakydami palikimo, laikomi atsisakę visos jiems tenkančios palikimo dalies.

Manytina, kad atsisakymas apima tiek palikimo atsiradimo momentu esančią palikimo dalį, tiek ir vėlesnį jos padidėjimą. Iš to seka, kad po palikėjo mirties atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atitenka tik palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kaip jau minėta, palikimo atsiradimo momentu yra tik turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą,bet materialaus turto, kurį įpėdiniai galėtų paveldėti, dar nėra.

Kai po palikėjo mirties lieka tik kilnojamieji, neregistruotini ar nedidelės vertės daiktai, įpėdiniai ne retai priima palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, bet neišreikšdami savo valios raštu. CK 5.51 str. 1 d. įtvirtinta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, faktą, laikoma kad buvo priimtas visas palikimas, tame tarpe ir aptariama turtinė teisė.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autorės nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei kitais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė. Teisės klinika” - nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g.

tags: #nuosavybes #teise #turtine #teise