Planuojant 6 arų sklypo įrengimą, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų - nuo reikalingų dokumentų iki funkcinių zonų išdėstymo ir apželdinimo sprendimų. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją, kuri padės jums sukurti patogią ir estetišką aplinką.
Leidimai ir reikalavimai tvenkinio kasimui
Nusprendus kasti tvenkinį, jei jis yra iki 3 arų ploto, leidimo nereikia. Tačiau, jei jis yra didesnis nei 3 arai, tuomet jau bus reikalingas savivaldybės ir aplinkos apsaugos institucijos leidimas.
Vandens telkinių apsaugos zonos
Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis. Prie 15 ha vandens telkinio paprastai nustatoma 200 m apsaugos zona, išskyrus minėtame apraše nurodytas išimtis.
Liepto statyba
Paklausime nurodytu atveju naujo I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio (liepto) statybai žemės sklype, kuris nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje ir naujo II grupės nesudėtingo inžinerinio statinio (liepto) statybai žemės sklype, kuris nėra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje neprivalomas supaprastintas statybos projektas ir rašytinis pritarimas projektui. Kitais atvejais rašytiniai pritarimai nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui privalomi ir supaprastintą projektą privaloma rengti.
Jeigu statinio matmenų įvertinimo koeficientas mažesnis už 10, toks objektas nelaikomas statiniu ir jam netaikomas Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šių objektų įrengimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Statant lieptą nuomojamame paviršinio vandens telkinyje, reikia turėti telkinio savininko raštišką sutikimą, o statant valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose, vadovaujantis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą.
Sklypo planavimas ir zonavimas
Vaizdinga svetainė kaimo namo statybai - vietovė, kurioje galite tvarkytis pagal savo skonį. Efektyvus zonavimas yra raktas į harmoningą erdvės organizavimą. Būtina jį schematiškai suskirstyti į teritorines sritis.
Šešių arų sodo sklypo išplanavimas leidžia manyti, kad namas užims ne daugiau 15-25% viso ploto.
Sklypą suskirstyti į funkcines dalis: kur bus poilsio ir vandens zona (kasamas tvenkinys, įrengiamos aktyvaus poilsio, vaikų aikštelės, lauko židinys), kur bus sodo - daržo zona (statomas šiltnamis, sodinami medžiai, įrengiamas daržas).
Pagrindinės zonos 6 arų sklype:
- Gyvenamasis namas: Arčiau sklypo ribos, išlaikant minimalų atstumą nuo tvoros, kaimyninės teritorijos ar kelio.
- Poilsio zona: Jei šeimoje yra vaikų, būtinai padarykite žaidimų aikštelę su smėlio dėže, pasodinkite gėlynus, pasodinkite dekoratyvinių krūmų. Įrenkite arkas su vijokliniais augalais. Šešių arų priemiesčio sklype poilsio zona gali užimti ne daugiau kaip 7-8%, tai yra 70-80 kvadratinių metrų.
- Sodo-daržo zona: 6 arų ar didesnio ploto (12 ar 15 arų) vasarnamio sklypo išplanavime gali būti numatyta atskira zona nedideliam daržui ar daržui. Jei nuspręsite apsieiti be javų auginimo, dalį žemės skirkite gėlynams ir vejoms. Jie turėtų turėti pakankamai apšvietimo, todėl rinkitės vietą be šešėlių.
- Ūkiniai pastatai: Priemiesčio teritorija negali išsiversti be mažų pastatų, skirtų komunalinėms reikmėms. Jie gali būti išdėstyti toliau nuo smalsių akių, užmaskuoti vijokliniais augalais ir dekoratyvinėmis arkomis. Tinkamiausias ūkinių patalpų išdėstymo variantas yra šiaurinė aikštelės pusė.
- Automobilių stovėjimo vieta ar garažas: Jei turite asmeninį transportą, nepamirškite skirti automobilių stovėjimo vietos ar garažo. Šiems tikslams tinka įėjimo į aikštelę zona.
Sklypo apželdinimas ir dizainas
Pagrindinė sklypo apželdinimo idėja - sukurti architektūros ir aplinkos darną bei vientisumą. Vejos plotui įrėminti labiausiai tiko šviesiai pilkos spalvos gludinti akmenukai, jie taip pat išryškina augalus, jų spalvas ir formas.
Regioniniai žemėlapiai jums padės. Vėjo rožė ypač svarbi renkantis langų ir lauko durų vietą bei sodinant augalus.
Sodybos šeimininkė augalus į saleles susodino ne visus iš karto, bet palaipsniui. Juos ji rinkosi pagal žydėjimo laiką - norėjo, kad žiedų būtų ir pavasarį, ir vasarą. Hortenzijos puikiai dera su žoliniais augalais.
Augalų saloje taip pat labai pasiteisino siauralapė karpažolė (Euphorbia cyparissias). Šis slenkantis augaliukas per kelis metus uždengė tuščius plotus tarp augalų bei suteikė papildomą priedangą valymo šuliniams.
Dėl blindės šešėlio sodybos šeimininkė įprastą segmentinę tvorą paslėpė su bambukine tvorele. Tokių galima įsigyti bet kuriame sodo prekių centre, ir reikia pasakyti, kad ji čia gyvuoja jau penktus metus.
Laistymo sistemos įrengimas
Laistymo sistemos - tai modernus sprendimas, palengvinantis vejos, sodo ar augalų priežiūrą. Jos taupo laiką, vandenį ir pastangas, užtikrindamos tolygų laistymą net dideliuose plotuose.
Drėgmės ir lietaus jutikliai automatiškai reguliuoja laistymą, taupydami vandenį ir sumažindami jūsų išlaidas.
Atliekant automatinės vejos laistymo sistemos įrengimą visada pilnai išsaugojam veja, jeigu ji yra kokybiška. Didesniuose sklypuose veja yra nuimama naudojant velėnos riežtuva ir iškastų tranšejų užpilimo bei sutankinimo klojama atgal. Mažesniame sklype veja yra prapjaunama vamzdžių tiesimui.
Dažniausios klaidos įrengiant laistymo sistemą:
- Planuojama per vėlai.
- Neteisingai parinkta įranga.
- Nenumatytos komunikacijos.
- Netinkamai suplanuotos laistymo zonos.
- Nesikreipiama į profesionalus.
Sklypo lyginimas
Jeigu ketinate įrengti veją, tai pirmiausiai reikalingas - sklypo lyginimas. Sklypo lyginimo metu reikia nuolydžius formuoti su apatiniu nederlingu sluoksniu - gruntu. Sklypą išlyginti ir paskirstyti jį taip, kad vėliau tolygiai susipiltų ir susiformuotų nuolydžiai iš derlingo viršutinio augalinio sluoksnio.
Pirmiausiai reikia apžiūrėti sklypą ir iš anksto nuspręsti, kaip turėtų atrodyti Jūsų sklypo reljefas. Žinant visą reikalingą informaciją galima pradėti sklypo lyginimo darbus.
Komunaliniai patogumai
Jei perkate sklypą ne mieste, iš anksto pagalvokite, kokiais komunaliniais patogumais norėsite mėgautis. Dairytis sklype ir ieškoti elektros skydinės - pats paprasčiausias dalykas, apie kurį derėtų pagalvoti.
Ar reikia leidimo užkasti tvenkinį?
Tvenkiniams iki 10 arų ploto, kuris nepatenka į kitų objektų apsaugos zonas, nereikalingas projektas ir leidimas. Jei tvenkinys patenka į kitų statinių (pvz. melioracijos) apsaugos zoną, reikalinga suderinti tvenkinio vietą, gylį su jūsų savivaldybės melioratoriais arba kitų statinių savininkais (pvz. eso ar kelių direkcija).
Kūdra ar tvenkinys?
Tradiciškai visi dirbtiniai vandens telkiniai vadinami tvenkiniais, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Tvenkinys - vandens telkinys, kuris susidaro patvenkus natūralų vandentakį - šaltinį, upelį. Kitaip tariant, tai vandens telkinys su hidroįtvaru - kokia nors užtvanka. Tvenkinyje visada yra prietaka ir nuotėkis.
Kūdra - dirbtinai išraustas nepratakus duburys ir prileistas ar savaime užsipildantis paviršiniu ar gruntiniu vandeniu. Skirtingai nei tvenkiniui, kūdrai nereikia patvankos ir vandens lygio reguliatoriaus.
Ar suformuotas vandens telkinys bus tinkamas maudytis ir teiks malonumą, apie 80% lemia teisingi individualūs sprendimai, kuriuos sąlygoja vietos situacija.
Esminiai kūdros ar tvenkinio įrengimo principai:
- Teisingas ploto parinkimas.
- Teisingas gylio parinkimas.
- Prietakos pasirinkimas.
- Geros vandens kokybę palaikančios ekosistemos susiformavimas telkinyje.
Jeigu bandysite išrausti kūdrą smėlyje, patirsite nesėkmę, nes smėlio duburyje vanduo paprasčiausiai nesilaikys.
Tačiau reikia nepamiršti, kad net ir labai sekliam - 1,5-2 metrų gylio vandens telkiniui būtina suformuoti šlaitus. Kad jie neslinktų, nuolydžio kampas turi būti 1:2, maudymosi zonoje paprastai krantai dar nuožulnesni - 1:3 ar 1:4.
Gruntas
Jeigu sklypo paviršiuje plyti kokio pusmetrio storio derlingos žemės sluoksnis, o po juo - vandeniui laidus gruntas (pvz. smėlis, žvyras), vanduo kūdroje laikysis tik paklojus specialią plėvelę, geotekstilę ar nuklojus dugną bei povandeninius šlaitus maždaug pusmetrio storio molio sluoksniu. Specialistai tokį sluoksnį vadina „ekranu”. Šiuo atveju kūdros įrengimą gerokai pabrangsta.
Tinkamiausia vieta vandens telkiniui - ten, kur pati gamta jį pripažįsta ir priima.
Jeigu sklype yra žemesnė ar papelkėjusi vieta, šlapia pieva, kurioje pavasarį ilgiau užsilaiko tirpsmo vanduo, o paviršiuje susiformavęs durpių sluoksnis, galima manyti, kad tokioje vietoje vandens bus. Ypač jei giliau slūgso sunkiai laidaus grunto (molio, priemolio) sluoksnis.
Vandens lygį lemia gruntų struktūra, o ji net ir mažame sklype gali skirtis. Tad jei šulinyje vanduo slūgso 12 metrų gylyje, tai dar nereiškia, kad ir kūdrai reikės tokio gylio.
Visdėlto, sumanius išsikasti kūdrą, specialistai rekomenduoja pirmiausia atlikti geologinius tyrimus: įšgręžti kelis bent iki 6 metrų gylio gręžinius numatomos kūdros vietoje.
Žinant geologinę planuojamo vandens telkinio įrengimo vietos struktūrą galima išvengti ir dažnai pasitaikančios klaidos, kuomet telkinio duburys pergilinamas, t.y. kasant sunkų molingą, gerai vandenį sulaikantį gruntą prasikasama iki smėlio sluoksnio, pro kurį kūdros vanduo „nudrenuojamas” į smėlio klodus, o iš pažiūros optimaliame grunte įrengtoje kūdroje vanduo nesilaiko.
Geriausiai vandenį sulaiko molis, tačiau jis turi ir kitų savybių kūdros atveju nelabai naudingų: maudantis kūdroje molingu dugnu drumsčiasi vanduo ir drumzlinas laikosi 2-3 savaites. Tokiu atveju maudymosi zonos dugną tenka ekranuoti žvyru ar smėliu.
Dirbtinių vandens telkinių įrengimo taisyklės
Net ir kasant nedidelę (iki 3 arų) kūdra, kuriai nereikia projekto, rekomenduojama užsukti į rajono savivaldybės žemės ūkio ar melioracijos skyrių ir gauti drenažo sistemos planą bei rašytinį „palaiminimą“ planuojamam kūdros įrengimui.
Jeigu kūdra bus iškasta per arti drenažo, sistema gali nutraukti kūdros vandenį, todėl kūdra gali užsipildyti nepilnai. Kita vertus, pažeidus drenažą galima sugadinti (užtvindyti) savo ar kaimyno žemės sklypus, į kūdrą neapgalvotai suleisti drenažo vandenys gali pabloginti jos vandens kokybę.
įrengiant tvenkinius, griežtai draudžiama patvenkti drenažo vandens išleistuvus.
Jeigu norite kasti kūdrą sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje (nesvarbu, kokiu lygiu), patariama apie savo ketinimus pranešti aplinkos apsaugos departamentui ar netgi regiono aplinkos apsaugos agentūrai ir darbus derinti su jų specialistais.
Kūdros krantai
Iškastą žemę vežti toli yra brangu, teisėtai parduoti sudėtinga, todėl dažniausiai gruntą stengiamasi išsklaidyti aplink vandens telkinį. Jeigu iškastos durpės ar kita derlinga žemė paskleista per arti vandens telkinio, šiam dirvožemiui mineralizuojantis maisto medžiagos kartu su paviršiniu nuotėkiu teka į vandens telkinį, nes šis paprastai būna žemiau. Tai didžiulė problema, nes maisto medžiagos skatina augti vandens augalus, eutrofikuoja vandenį.
Todėl specialistai pataria iškastą gruntą supilti už naujai suformuotos kūdros prietakos baseino ribų, kad paviršinis vandens srautas net per liūtį nepasiektų kūdros ir nepablogintų jos vandens kokybes. Per gruntą besisunkiančio vandens prietakos į kūdrą išvengti neįmanoma, bet toks vanduo yra švaresnis, gruntas jį perfiltruoja.
Kita išeitis apsaugoti kūdros vandenį nuo paviršinio liūčių vandens - kiek įmanoma stabilizuoti dirvos eroziją. Pirmiausiai turi būti suformuoti normalaus nuolydžio šlaitai - bent 1:2, antra, gruntą aplink kūdrą iš karto po iškasimo reikia stabilizuoti apsėjant jį žole, užklojant velėna, labiau pažeidžiamose statesnėse vietose galima naudoti tinklus ir geotekstilę.
Vandenį, ypač nuo intensyvios žemdirbystės plotų, kiemų ar kelių susirenkančius jo srautus, patariama nukreipti taip, kad ši paviršinė prietaka nepasiektų kūdros. Tam galima įrengti filtracinę vagą - žvyru užpiltą iškasą, kurioje paviršiniai vandens srautai pirmiausiai įsisunkia į gruntą ir tik persifiltravę per jį pasiekia kūdrą.
Vandens telkinys - savita ekosistema
Kūdra ar tvenkinys - integruota i landšaftą, tačiau kartu ir atskira, savo ritmu funkcionuoji ekosistema. Ir kuo ji didesnė ir gilesnė - tuo stabiliau funkcionuoja, tuo daugiau galimybių joje užtikrintigerąvandens kokybę.
Geros vandens kokybės niekas negali garantuoti, tačiau, jeigu kūdra bus įrengta laikantis išvardytų pagrindinių principų ir reikalavimų, švarų vandenį joje palaikys pati gamta.
Kad kūdros vanduo būtų švarus reikia stebėti prietaką - iš kur ir kaip pasipildo tvenkinio ar kūdros vanduo. Geriausias variantas, jei kūdra yra šaltiniuotoje vietovėje ir ją papildo bei „praplauna” švarūs šaltiniai. Tuomet dauguma atvejų kūdros vandenyje bus mažiau maisto medžiagų, jis išbus šaltesnis, o toks stabdo dumblių dauginimąsi, priešinasi vandens “žydėjimui’.
Tik kompleksiškai ištyrus vandens telkinį ir subalansavus jo ekosistemos abiotinių ir biotinių komponentų struktūrą bei funkcinius ryšius, įmanoma pasiekti gerą vandens kokybę ir ją išlaikyti.
Kaskime kūdrą teisingai
Daugelis lietuvių, turinčių nuosavą namą, sodybą ar sodo sklypą pagalvoja apie vandens telkinį. Įprasta, jog vandens telkinys turi būti skaidraus vandens, tiktų ir maudytis, ir meškerioti. Tačiau toks telkinys, anot gamtosaugininkų, bus „be gyvybės”, nes išskyrus įprastines varlių ir bestuburių rūšis ar keletą tvenkinio augalų, nieko vertinga daugiau ir neturėsite.
Dažnas dar pagalvoja, kad didelio telkinio įrengimas kainuos labai daug, ir jį reiks reguliariai prižiūrėti nuomojant tą pačią brangią techniką. Tačiau taupant ir samdant nepatyrusį kasėją, toks telkinys gali tapti ir papildoma našta.
Nepamatuoti lūkesčiai
Daugelis gyvenančių kaime ar turinčių sodą, dejuoja, jog kasti kūdrą atsieina labai brangiai. Pavyzdžiui, iškasti vieną arą kainuoja nuo kelių šimtų litų regione iki 600 ar daugiau litų Vilniuje. Tačiau kūdra nebūtinai turi būti didelė, biologinei įvairovei kur kas tinkamesnės mažos ir negilios kūdros.
Tinkamai prižiūrint, neįleidžiant žuvų, kūdroje apsigyvens įvairiausi gyvūnai, o pati kūdros priežiūra savininkui nekainuos. Dar vis daromos klaidos, kada nepatyrę vandens telkinių kasėjai įrengia telkinius pernelyg gilius ir stačiais šlaitais.
Vietos parinkimas
Nuo to, kur kasite, priklausys, kaip kasite, kaip dažnai ir kokiomis priemonėmis reikės prižiūrėti kūdrą. Dažniausiai vieta kūdrai parenkama lomose ar didesnėse reljefo įdubose, buvusių kūdrų vietose, tačiau tokia kūdra greičiau apžels augalais.
Geravieta kūdrai įrengti - pieva ir plotai toliau nuo arimų ir ūkinių pastatų. Tokioje vietoje trąšų į vandenį pateks gerokai mažiau, jis ne taip greitai užžels.
Vandens telkinį galima iškasti ir aukštumose. Jeigu kasant nebus pažeistas vandenį sulaikantis nelaidusis dirvožemio sluoksnis, tokioje vietoje susikaups krituliai.
Kūdros forma ir gylis
Skirkite dėmesio kūdros formos parinkimui. Nekaskite keturkampio formos telkinio. Kuo labiau bus vingiuotas krantas, tuo labiau vanduo turės galimybę cirkuliuoti ir maišytis praturtindamas deguonimi giluminius sluoksnius. Taip mažiau kaupsis dumblas ir vanduo bus skaidresnis.
Įrenkite kuo seklesnį krantą - iki 25 cm gylio. Tokiose sekliose zonose įsikurs vandens augalai, kurie praturtins vandenį deguonimi, o taip pat sukurs tinkamas buveines įvairiems vandens gyvūnams - žaliosioms ir rudosioms varlėms, rupūžėms, tritonams, laumžirgiams, vabalams - ir augalams.
Žuvų veisti nerekomenduojama
Įprasta, kad į vandens telkinius prileidžiam žuvų. Nors vietinės žuvų rūšys: karosai, lynai yra natūrali gamtos dalis, tačiau tai darantys turėtų suprasti, kad tuomet telkinį reiks papildomai prižiūrėti.
Žuvys sumaišo dumblą, taip sumažindamos šviesos patekimą, kuri reikalinga augalams. Žuvų ekskrementai patenka tiesiai į vandenį, tokiu būdu jis praturtinamas maisto medžiagomis, kurios skatina eutrofikaciją (tvenkinio užaugimą augalais).
Priežiūra
Stebėkite, kad kūdros neapželtų, nedumblėtų. Geriausia valyti tvenkinius, kai jie labiausiai nusekę, t.y. antroje vasaros pusėje. Iškirskite nendres, krūmus, medžius, išpjaukite kitus augalus.
Stengiantis išlaikyti neužžėlusį tvenkinį, būtina prisiminti, kad negalima naudoti herbicidų - jie labai pakenks vandens ekosistemai.
Tvenkinio įrengimas - populiari paslauga
Šiais laikais kasama ne tik duobė vandeniui, bet ir formuojamas reljefas, įrengiami paplūdimiai, prieplaukos, salos, apžvalgos aikštelės.
Iki 3 arų dydžio tvenkiniui nereikalingas nei leidimas, nei projektas.
Dauguma užsakovų vandens telkinius nori turėti prie savo sodybų užmiesčiuose, mat už žemės plotą prie ežero tenka ir mokėti daug, ir kartu įsigyji nuolatinį poilsiautojų triukšmą.
Tvenkinys pelkės vietoje
Pastaruoju metu itin populiaru tvenkinius įrengti vietoj pelkių. Tačiau pelkės vietoje įrengtas tvenkinys turi ir privalumų, ir trūkumų. Aišku, jog jame vandens netrūks, tačiau pelkėje esančios durpės vandeniui suteikia rudą atspalvį, kelia dumblėjimą, o paliktos medžių šaknys pūva.
Todėl tvenkinį kasant pelkėje būtina tinkamai išvalyti jo dugną, kitaip po kurio laiko tvenkinys ims dvokti, želti, apsitrauks dumblu.
Priežiūrai reikia laiko ir pinigų
Tinkamas tvenkinio įrengimas - būtina sąlyga, norint, kad tvenkinys būtų gyvas, neželtų ir nedumblėtų.
Specialistai neslepia, jog kiekvienas, įsirengęs tvenkinį, turi susitaikyti su mintimi, jog jo priežiūrai teks skirti ne tik nemažai laiko, bet ir pinigų.
Apibendrinant, norint sėkmingai įrengti tvenkinį ar kūdrą 6 arų sklype, būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių: nuo teisinių reikalavimų ir leidimų iki tinkamo vietos parinkimo, grunto savybių, formos, gylio ir ekosistemos sukūrimo. Teisingai suplanuotas ir prižiūrimas vandens telkinys gali tapti ne tik gražia gerbūvio detale, bet ir svarbia ekosistemos dalimi, praturtinančia jūsų aplinką.
tags: #tvenkinukas #sesiu #aru #sklype