Lietuvoje, siekiant užtikrinti geresnę vaikų globą, vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Vaikų globos butų steigimas ir pavyzdžiai
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus.
Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.
Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
„Praėjusiais metais šeimynai iš globos namų buvo įrengtas pirmasis butas, šiais metais jau įsikūrė dvi šeimynos ir dar du butai bus perkami, kitais metais planuojama nupirkti ir įrengti dar du butus.
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė gyrė ugdytines: „Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų, tačiau vyresnės šeimynos mergaitės - šaunuolės, - mums labai padeda“.
Mokomasi ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Visi bute gyvenantys vaikai - skirtingo amžiaus. Keturi iš jų yra iš vienos šeimos, du - naujokai, kuriems globos namų institucijoje gyventi neteko. „Jų adaptacija prie naujų sąlygų visiškai kitokia, daug lengvesnė ir paprastesnė nei vaikų, kurie atsiduria globos namų institucijoje“, - pažymi I.
Būti tėčiu – didžiausia dovana
Vaikų adaptacija ir iššūkiai
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti.
„Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų.
Kita vertus, nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę.
Reikalavimai būstui
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai. Tad šis projektas yra tikrai brangus, tačiau jis skirtas vaikų gerovei“, - sakė V.
Pagrindiniai reikalavimai būstui:
- Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus.
- Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys.
- Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga.
- Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.).
- Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Savarankiškumo ugdymo namai
Savarankiškumo ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t.
Būstas įsikūręs paprastame daugiabutyje, kuriame yra nuomojamas 4 kambarių butas. Trys kambariai skirti jaunuoliams. Jie gyvena po du. Dažnai galima išgirsti nuostabos bei pasipiktinimo, kodėl vaikinai ir merginos gyvena viename bute. Tačiau jie turi atskirus kambarius ir mokosi gyventi realiame gyvenime, kur nėra izoliuoti nuo priešingų lyčių. Iki šiol būste poros taip ir nebuvo.
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas.
Pirmaisiais susitikimais tiesiog pakviečiamas jaunuolis ateiti susitikti, išgerti arbatos ir taip pasimatyti su darbuotojais. Antrasis žingsnis yra pristatyti veiklas ir savarankiškumo būstą. Socialiniai darbuotojai pasakoja apie taisykles, kalbama, kurios taisyklės atrodo sunkiausios, lengviausios, individualius susitikimus ir bendruomeninius susitikimus.
Bandoma išsiaiškinti ir suprasti, ko jaunuoliui reiktų gyvenant būste, ką norėtų išmokti ir dėl ko jaunuoliui būtų svarbu gyventi būste. Jaunuolių tikslai būna įvairūs: maisto gaminimas, komunaliniai, savęs pažinimas, išmokimas pasakyti ne, susitvarkyti dokumentus ir dar daugelis paprastų ir ne tik tikslų ir norų.
Tad pasirengimo procesas trunka nuo mėnesio ar poros savaičių iki neapibrėžto laiko. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti taip noriu arba ne, nenoriu gyventi būste.
Taip pat didelė dalis darbo susijusi su mokymusi gyventi su kitais jaunuoliais, kalbėtis ir spręsti tarpusavio nesutarimus. Dažnai jaunuoliai nesuvokia ir nenori priimti, jog per pokalbį galima daryti pokyčius.
Tarpusavio nesutarimų, bendros tvarkos temos, naujų taisyklių įvedimas ar senų keitimas yra bendruomeninių susitikimų temos.
Šie susitikimai vyksta kiekvieną savaitę ir jame dalyvauja visi jaunuoliai, gyvenantys būste ir visi darbuotojai.