Nuosavybės Teisių Apsauga Lietuvoje

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Nuosavybės teisės apsauga yra konstitucinė garantija.

Konstitucinės Garantijos

LR Konstitucijoje yra įtvirtintos nuostatos, skirtos užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Tai reiškia, kad valstybė privalo ginti asmenų nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi ir užtikrinti teisingą kompensaciją, jei nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nuosavybės neliečiamumą, kuri yra ginama valstybės. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Valstybė užtikrina nuosavybės apsaugą nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Nuosavybės Nusavinimas: Konstitucinės Sąlygos

Ypač svarbu, kaip ir kokiu būdu gali būti nusavinamas privačios nuosavybės teise esantis objektas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tai reiškia, kad nuosavybė gali būti paimta tik esant aiškiam įstatyminiam pagrindui, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir savininkui yra kompensuojami nuostoliai.

Konstitucijos 24 straipsnio antrojoje dalyje įvardytos sąlygos, kurioms esant be asmens sutikimo galima įeiti į jo būstą. Tokį leidimą gali duoti teismas arba įstatymas gali numatyti tokią galimybę, tačiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Jeigu įstatymas nustatytų kitokius pagrindus, jie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.

Civilinio Kodekso Nuostatos

Civilinis kodeksas numato nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės įgijimą ir apsaugą. Yra svarbu atskirti sąžiningą ir nesąžiningą įgijėją, nes nuo to priklauso savininko galimybės atgauti savo turtą.

Sąžiningas Įgijėjas

Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas.

Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Šios straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto.

Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti.

Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl tos veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą.

Civilinio Kodekso Straipsniai

• 4.93 straipsnis: Bendrosios nuostatos dėl nuosavybės teisės.
• 4.94 straipsnis: Nuosavybės teisės įgyvendinimas.
• 4.95 straipsnis: Sąžiningo įgijėjo apsauga.
• 4.98 straipsnis: Valdytojo teisės.
• 4.99 straipsnis: Nuosavybės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymu.
• 4.100 straipsnis: Nuosavybės teisės gynimas.
• 4.101 straipsnis: Sąžiningo įgijėjo apsauga (kilnojamieji daiktai).
• 4.229 straipsnis: Daikto sulaikymas.
• 4.235 straipsnis: Pagerinimų atskyrimas.
• 6.145 straipsnis: Prievolių įvykdymo užtikrinimas.

Konstitucinio Teismo Interpretacijos

Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. Nagrinėjant šį klausimą ypač svarbi Konstitucinio Teismo nuomonė, išsakyta 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime, kad „nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją”.

Konstitucinis Teismas iki 2009 m. birželio 1 d. yra priėmęs 27 nutarimus, kuriuose pripažino teisės aktų prieštaravimą Konstitucijos 23 straipsniui, reglamentuojančiam nuosavybės apsaugą. Bendras skaičius prašymų, kuriuose buvo prašoma tirti teisės aktų normų atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, yra daug didesnis. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės konstitucinės apsaugos instituto svarbą, straipsnyje nagrinėjami svarbiausi Konstitucinio Teismo nutarimuose nuo jo įsteigimo 1993 metais suformuotos nuosavybės doktrinos aspektai.

Pirmiausia straipsnyje yra pateikiama nuosavybės apsaugos įtvirtinimo raidos Lietuvos Konstitucijose bei nuosavybės teisės apsaugos ištakų seniausiuose išlikusiuose kodeksuose ir kituose šaltiniuose apžvalga. Toliau straipsnyje analizuojant Konstitucinio Teismo suformuotą Konstitucijos 23 straipsnio doktriną, atskleidžiamos šios konstitucinės normos sąsajos su kitais Konstitucijos straipsniais ir principais, pateikiami atitinkami palyginimai su kitų valstybių konstitucijomis ir tų valstybių konstitucinių teismų doktrina.

Straipsnyje taip pat vertinama ir pateikiama pavyzdžių, kiek Konstitucinio Teismo doktrina atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinoje, parodomi Konstitucinio Teismo nuosavybės doktrinos panašumai su Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina. Išanalizavus Konstitucinio Teismo doktriną, matyti, kad jis atsižvelgia į tarptautinių teismų suformuotą praktiką nuosavybės teisės klausimu. Tam tikrais atvejais nuosavybės teisių apsauga Konstitucinio Teismo doktrinoje yra net platesnė.

Jei viešasis interesas yra suprantamas kaip konstitucinių vertybių apsauga - tuomet private nuosavybė (Konstitucijos 23, 24 ir 46 str.), kaip ir aptarti gamtiniai ištekliai (Konstitucijos 54 str.) yra konstitucinės vertybės. Tad jos turi būti vienodai ginamos ir saugomos. Juk esminis skirtumas tarp esamos valstybės santvarkos, lyginant su sovietine, kad įteisintas privačios nuosavybės institutas, ko sovietmečiu realiai nebuvo.

tags: #nuosavybes #teises #apsauga