Nekilnojamojo turto registras atlieka svarbų vaidmenį registruojant ir viešinant teisinius duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Straipsnyje analizuojamas Lietuvoje taikomas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registracijos modelis.
Įstatyminis Reglamentavimas ir Modeliai
Pirmojoje straipsnio dalyje aptariamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registracijos reglamentavimas įstatymuose, kuris vertinamas dviejų perskyrų, tai yra deklaratyvinio-konstitutyvinio modelio bei negatyvaus rėmimosi - pozityvaus rėmimosi modelių perspektyvoje.
Straipsnyje daroma išvada, jog, nors Lietuvos įstatymuose nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atžvilgiu įtvirtintas deklaracinis registracijos modelis, vertinant trečiųjų asmenų, kurie remiasi registro duomenimis, apsaugos požiūriu, Lietuvos reglamentavimas įstatymuose artimesnis pozityvaus rėmimosi modeliui.
Teismų Praktika
Antrojoje dalyje analizuojama reikšminga Lietuvos teismų praktika, iliustruojanti, kad teisės aktuose nustatytas registracijos modelis teismų praktikos yra transformuojamas, o pati praktika yra nevisiškai nuosekli.
Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis).
LAT Nutartis Dėl Atidalijimo Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gruodžio 12 dieną priėmė nutartį dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad aplinkybė, jog prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme.
Ši LAT nutartis pabrėžia, kad teismo sprendimas gali būti pagrindas registruoti nuosavybę, net jei turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ypač kai kalbama apie bendro naudojimo patalpas ir bendrąją dalinę nuosavybę.
Bendro Naudojimo Patalpos: Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad palėpė, taip pat ir neįregistruota jos dalis, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalių nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindu buvę sandoriai byloje nėra ginčijami.
Svarbiausi Aspektai
- Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra įstatyme nustatyta aplinkybė, o ne registracijos faktas.
- Neįregistruota palėpės dalis gali būti pripažinta bendru turtu, jei pastatas yra įregistruotas.
- Pastato neįrengtos palėpės patalpos laikomos bendro naudojimo patalpomis.
Nuosavybės Registravimo Procesas
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius nuosavybės registravimo proceso aspektus:
| Etapas | Aprašymas | Svarbūs Dokumentai |
|---|---|---|
| Kreipimasis į teismą (jei reikia) | Jei kyla ginčų dėl nuosavybės, pirmiausia reikia kreiptis į teismą. | Ieškinys, įrodymai, teismo sprendimas |
| Dokumentų Surinkimas | Surinkite visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę. | Pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo liudijimas, teismo sprendimas |
| Kreipimasis į Registrų Centrą | Pateikite dokumentus Registrų Centrui. | Prašymas, asmens tapatybės dokumentas, nuosavybę patvirtinantys dokumentai |
| Registracija | Registrų Centras įregistruoja nuosavybę. | - |
Žemės Paėmimas Visuomenės Poreikiams ir Nuosavybės Registravimas
7 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių registravimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejais.
Kai žemė paimama visuomenės poreikiams, o savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo aktą, Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi projektą įgyvendinančios institucijos prašymą, priima sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir įregistruoja sklypą kaip valstybinę žemę Nekilnojamojo turto registre.
Projektą įgyvendinanti institucija taip pat įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame žemės sklype.
Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę.
Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento.
Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys ir (ar) įrenginys projektą įgyvendinančios institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, projektą įgyvendinančios institucijos prašyme įrašomas ir šio statinio ir (ar) įrenginio patikėtinis.
Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių ar šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn įgytų statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas projektą įgyvendinančios institucijos vadovo sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.