Mirus asmeniui, jo turtas pereina įpėdiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra paveldėjimo teisės liudijimas, kaip vyksta turto paveldėjimas pagal įstatymą arba testamentą, ir ką svarbu žinoti paveldėtojui.
Paveldėjimas pagal įstatymą arba testamentą
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu.
Kada teisės ir pareigos pereina įpėdiniui?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ― CK) turto palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusio asmens įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos ar nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, bet nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas.
Vadinasi, mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio einančio po mėnesio, po mirties.
Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios normos nenustato termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustato ir nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo per tam tikrą laiką neįformintos nuosavybės teisės.
Svarbu: Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Pažymėtina, kad paveldėjimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra privaloma.
Palikimo priėmimas faktiniu valdymu
Nereta situacija, kai mirusiojo įpėdinis dėl mirusiojo turto dalies paveldėjimo nesikreipia į notarų biurą, manydamas, kad mirusiojo turto dalis jam „pereina“ savaime. Toks elgesys yra klaidingas, nes dažniausiai sąlygoja problemas ateityje - paveldėtojas ne tik negali laisvai disponuoti palikėjo turtu, bet ir kyla grėsmė, kad palikėjo turtą paveldės valstybė.
Teismų praktikoje pažymėta, kad, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą ir pradėjus jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y., įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Taigi, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, t. CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis, kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą - palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau, kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių.
Asmuo, palikimą priimdamas faktiškai pradėjęs jį valdyti, dėl palikimo „įteisinimo“ bet kuriuo atveju turi kreiptis į teismą. Taigi, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, leidžiantys nustatyti, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis, kaip palikimo savininkas, aktyviai dalyvauja priimant palikimą, užvaldo visą palikimą arba, gaudamas dalį daiktų, pasidalija jį su kitais įpėdiniais.
Kaip įrodyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu?
- Palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
- Gyvenimas mirusiajam priklausančiame name, jo remontas ir priežiūra.
- Asmens parodymai, kurie turi būti detalūs, nuoseklūs ir patikimi.
Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog jis tęsė naudojimąsi paveldėtu turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės.
Svarbu: CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. Vadinasi, nesant rašytinių įrodymų, teismui turėtų užtekti ir kitokių įrodymų, pvz. Kaip įrodymus vertinant asmens (pvz., įpėdinio) parodymus, šie turi būti kruopščiai teismo pasverti - ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.
Valstybės dalyvavimas paveldėjimo procese
Įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė. Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Paprastai CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“. Tai reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.
Vis dėlto, bylose dėl juridinio fakto nustatymo kasacinis teismas yra suformavęs kitą teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
Vertinant valstybės įgaliotų institucijų veiksmus, be kita, ko, svarbu nustatyti, ar valstybės įgaliota institucija - VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą, t. Ginčo nagrinėjimą teisme, o kartu ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lemia tai, kad apie asmens priimtą faktiniu valdymu palikimą ilgą laiką įgaliotoms valstybės institucijoms nėra žinoma dėl jo paties pasyvumo.
Terminai palikimui priimti
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Vis dėl to, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą.
Svarbu: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
Apie paveldėjimą – iš teisėjos lūpų: su tėvais nebendrauja, bet palikimo nori
Registrų centro paslaugų įkainiai
Mirus asmeniui, palikimą būtina priimti per tris mėnesius, tačiau nuosavybės registravimą galima atidėti iki kovo, kol atpigs registro teikiamos paslaugos, teigia notarai.
2020 metų spalio 1 d. įsigaliojo nauji valstybės įmonės Registrų centro paslaugų įkainiai, pagal kuriuos už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, Registrų centrui reikia mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Įvestas vienodas atlyginimas už nuosavybės teisės į bet kokios vertės daikto įregistravimą yra ypač jautrus klausimas regionuose, kur absoliučia dauguma atvejų Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas ar net dešimtys objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, tvoros, lauko tualetai ir pan. Už nuosavybės teisės į kiekvieną iš jų įregistravimą sumokamas 17,19 Eur dydžio atlyginimas.
Kilus visuomenės nepasitenkinimui, praėjusios kadencijos Vyriausybė savo nutarimu pakoregavo Registrų centro įkainius, numatydama, kad nuo 2021 metų kovo 1 d. „Kol Registrų centras ruošiasi įgyvendinti šią pakoreguotą kainodarą, rekomenduojame savo klientams, kuriuos ir be to užgriuvo artimo žmogaus netektis ir su tuo susiję rūpesčiai, karantino negandos, nešvaistyti pinigų. Palikimą būtina priimti laiku - per tris mėnesius po asmens mirties, o dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir turto registravimo į notarą bus galima kreiptis vėliau“, - sako M. Stračkaitis.
Ką daryti, jei vienas iš paveldėtojų kreipėsi į notarą, o kiti ne?
Klausimas: Po asmens mirties vienas iš paveldėtojų kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kiti giminaičiai nesikreipė. Kokie yra tolimesni veiksmai, kad turtas taptų paveldėtojo, kuris kreipėsi, nuosavybe?
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p., notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.
Kiti giminaičiai, kurie nepasinaudojo minėta teise ir per tris mėnesius nuo asmens mirties nesikreipė į notarą, galėtų teismo keliu nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą faktinio valdymo būdu arba pratęsti terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tuomet Jūs dalyvautumėte bylos nagrinėjime kaip suinteresuota šalis.
tags: #nuosavybes #teises #liudijimas