Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos nuostatos, skirtos užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Tai reiškia, kad valstybė privalo ginti asmenų nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi ir užtikrinti teisingą kompensaciją, jei nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje - jog nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Nuosavybės Teisės Samprata ir Gynimo Būdai Civiliniame Kodekse
Nuosavybės teisės samprata ir gynimo būdai taip pat įtvirtinti Civiliniame kodekse, kurio 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio.
Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu.
Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.
Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems faktams, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Žemės įstatymo 21 str. 7 d. nustato, kad savininkai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę veiklą, turi nepažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teisinis reguliavimas suteikia teises ginti pažeistas žemės sklypo savininko teises.
Praktikoje yra įvairių atvejų, kai vieno sklypo savininkai nepagrįstai ir neteisėtai, neturėdami sutikimų, užima gretimo sklypo dalį, pvz., nutiesti ir įrengti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrenginiai, privažiavimai, pastatyti nesudėtingi statiniai.
Pagrindiniai Civilinio Kodekso Straipsniai, Reglamentuojantys Nuosavybės Teises:
- 4.93 straipsnis: Bendrosios nuostatos dėl nuosavybės teisės.
- 4.94 straipsnis: Nuosavybės teisės įgyvendinimas.
- 4.98 straipsnis: Valdytojo teisės.
- 4.99 straipsnis: Nuosavybės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymu.
- 4.100 straipsnis: Nuosavybės teisės gynimas.
- 4.229 straipsnis: Daikto sulaikymas.
- 4.235 straipsnis: Pagerinimų atskyrimas.
- 6.145 straipsnis: Prievolių įvykdymo užtikrinimas.
Nuosavybės Įgijimas ir Apsauga
Civilinis kodeksas numato nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės įgijimą ir apsaugą. Yra svarbu atskirti sąžiningą ir nesąžiningą įgijėją, nes nuo to priklauso savininko galimybės atgauti savo turtą.
Sąžiningas Įgijėjas
Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas.
Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Šios straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe.
Nuosavybės teisės apsauga yra konstitucinė garantija.
| Sąžiningas įgijėjas | Nesąžiningas įgijėjas |
|---|---|
| Įgijo turtą atlygintinai, nežinodamas apie pardavėjo teisės trūkumus. | Žinojo arba turėjo žinoti, kad pardavėjas neturi teisės perleisti nuosavybės. |
| Savininkas gali išreikalauti turtą tik tam tikrais atvejais (pvz., vagystė). | Savininkas gali išreikalauti turtą visais atvejais. |
Teisiniai Aspektai ir Prevenciniai Ieškiniai
Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti.
Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl tos veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą.
tags: #nuosavybes #teisiu #gynimas