Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas kaip reiškinys tiesiogiai veikia kiekvienos valstybės finansų sistemą bei ekonomiką ir daro joms didžiulę žalą. Visos valstybės, ne išimtis ir Lietuva, stengiasi su šiuo reiškiniu kovoti įvairiomis priemonėmis.
Viena iš jų - veikų, susijusių su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu kriminalizavimas, atskleidimas ir tyrimas, bausmių taikymas taip pat jų užkardymas. Deja, bet minėtų veikų nustatoma ir tyrimų atliekama labai mažai, o nuteistų asmenų skaičių galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Tai lemia daug priežasčių, tačiau viena iš jų yra ta, kad nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas kaip kriminalistikos mokslo objektas, nėra gerai išnagrinėtas mokslininkų ir kaip reiškinys nėra aiškus praktikams. Straipsnyje autorius kriminalistikos mokslo aspektu nagrinėja nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo veikos sampratą, kriminalistinę charakteristiką, išsamiau apžvelgdamas kriminalistinės charakteristikos elementus, jų reikšmę veikoms nustatyti ir tirti. Iškeliamos problemos, kurios apsunkina nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo veikų identifikavimą ir tyrimą.
Paprastai tariant, pinigų plovimas - tai neteisėtu būdu įgytų lėšų ar turto legalizavimas. Nors egzistuoja daug pinigų plovimo schemų, tačiau jos dažniausiai veikia panašiai - neteisėtu būdu gautos lėšos įnešamos į finansų rinką, tuomet jos skaidomos, pervedant į įvairias sąskaitas, siekiant nuslėpti lėšų kilmę, o vėliau pinigus bandoma įlieti į ekonomiką perkant nekilnojamąjį turtą, veikiančias ar fiktyvias įmones ar kitą turtą.
Su pinigų plovimu susiję veiksmai nurodyti BK 189 ir 216 straipsniuose. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalyku laikomas nusikalstamu būdu, t. y. padarant bet kurią iš BK nustatytų nusikalstamų veikų (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą), arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautas turtas.
Tiek BK 189, tiek 216 straipsnis taikomi neatsižvelgiant į tai, ar asmuo nuteistas už pirminės nusikalstamos veikos, kurią padarius gautas turtas, padarymą. Nustačius, kad turtas gautas iš Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje padarytos nusikalstamos veikos, laikomos nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal BK, nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ją padariusį asmenį, asmenis ar jų tapatybes.
Ikiteisminio tyrimo metu būtina nustatyti sąsają tarp turto gavimo ir nusikalstamos veikos. Turto nusikalstama prigimtis įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nenustačius turto nusikalstamos kilmės, bet esant pagrindui manyti, kad turtas gautas neteisėtu būdu, turi būti sprendžiama dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 1891 straipsnį.
BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo, žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimu, valdymu, naudojimu arba realizavimu, t. y.:
- nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimo požymį atitinka bet koks atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (žodinis, rašytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.
- nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto valdymu laikomas faktinis tokio turto turėjimas (tiek fizinis, tiek turėjimas savo žinioje, taip pat galimybė daryti fizinį, ūkinį ar kt.
- kvalifikuojant veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto realizavimą, svarbus turto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, tačiau tai, kaip turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne, reikšmės neturi. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims pašalina galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai, tam tikru civilinės teisės reglamentuotu būdu. Bet kokie veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas.
Gautas nusikalstamu būdu, t. y.:
- gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, t. y.
BK 216 straipsnio dispozicijoje nurodytos dvi savarankiškos turto legalizavimo nusikalstamos veikos, t. y.:
- finansinių operacijų su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautu turtu atlikimas, t. y.
- sandorių su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautu turtu sudarymas, t. y.
- nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto naudojimas komercinėje, ūkinėje veikloje, t. y.
Atliekant Rekomendacijų 19.1 papunktyje nurodytus veiksmus gautas turtas legalizuojamas jį paverčiant teisėtu civilinės apyvartos objektu. Jei asmuo neatliko Rekomendacijų 19 punkte nurodytų turto legalizavimo veiksmų, nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautas turtas turėtų būti konfiskuojamas kaip pirminės nusikalstamos veikos rezultatas.
BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokia, kad savo veiksmais įgijo, valdo, naudoja ar realizuoja arba legalizuoja nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą ir nori tai daryti.
Rekomendacijų 19.1 papunktyje nurodytos pinigų plovimo nusikalstamos veikos būtinas subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių.
Jeigu asmuo rengiasi atlikti turto legalizavimo veiksmus su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautomis lėšomis, atliekant finansines operacijas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje surinkta kliento pažinimo (KYC) informacija gali būti ypač svarbi įrodinėjant nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius (veiką padariusio asmens kaltę, taip pat jo tikslą įteisinti ar slėpti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą). Į FNTT PPPV tikslinga kreiptis, kai ikiteisminio tyrimo metu atsiranda poreikis gauti finansinę ar finansinės analizės informaciją apie tiriamo asmens pinigines operacijas ir sandorius.
BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, t. y. nusikalstamos veikos laikomos baigtomis atlikus bent vieną iš šių straipsnių dispozicijose nurodytų veiksmų. BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto tikslo pasiekimas (t. y. ar pavyko nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą ir įteisinti, ir panaikinti jo neteisėtą kilmę, ar asmuo galėjo tokiu turtu disponuoti kaip teisėtai gautu, ar kitas nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo išvengė teisinių šios veikos pasekmių) neturi reikšmės nusikaltimo baigtumui nustatyti.
BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų subjektas gali būti pakaltinamas, jei yra 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo. Asmuo pagal BK 216 straipsnį atsako ne tik už savo, bet ir už kitų asmenų nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto legalizavimą arba tikrosios nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto kilmės slėpimą.
Už BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 216 straipsnyje nustatytus veiksmus (nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimą, valdymą, naudojimą, realizavimą, legalizavimą bei tikrosios nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto kilmės slėpimą) atsako ir juridinis asmuo.
Pagrindiniai Pinigų Plovimo Etapai
Nors egzistuoja įvairių schemų, pinigų plovimas paprastai vyksta trimis pagrindiniais etapais:
- Pinigų įnešimas. Asmuo, siekiantis „išplauti" pinigus, pirmiausiai juos sąlyginai nedidelėmis sumomis įneša į oficialią finansinę instituciją (pavyzdžiui, indėlio forma banke).
- Pinigų išskaidymas. Šis etapas apima pinigų pervedimus naudojantis kuo įvairesnėmis priemonėmis, kad būtų kuo sunkiau atsekti pirminį pinigų šaltinį.
- Pinigų įliejimas į apyvartą (integravimas). Šiame etape pinigai, jau legalia forma, yra įliejami į ekonomiką. Paprastai, atsiskaitant su verslo įmonėmis už tikras ar tariamas prekes, paslaugas, įsigyjant turtą ir pan. Dažnai pinigai pervedami į tam tikros įmonės, su kuria susijęs pinigų plovėjas, sąskaitą.
Pagrindiniai pinigų plovimo etapai
Pinigų Mulai: Kas Jie ir Kaip Jais Netapti?
Nusikaltėliai, siekdami paslėpti neteisėtu būdu įgytų pinigų kilmę, stengiasi kuo plačiau juos paskleisti, t. y. pervedimams panaudoti kuo daugiau skirtingų sąskaitų. Tam jie ieško asmenų - pinigų mulų.
Pinigų mulai - tai viena iš nusikaltėlių naudojamų pinigų plovimo schemų, įtraukianti ratą žmonių, kurie už atlygį sutinka panaudoti savo asmenines sąskaitas nelegaliai uždirbtų pinigų legalizavimui, pervedimui ar išgryninimui.
Kai kurie asmenys pinigų mulais tampa sąmoningai. Jie veikia profesionaliai ir už atlygį teikia savo „paslaugas“ nusikalstamoms organizacijoms. Tokie asmenys dažnai būna su kriminaline praeitimi ir ši veikla jiems yra lengvas pragyvenimo šaltinis. Tačiau nemaža dalis žmonių pinigų mulais gali tapti net patys to neįtardami.
Nors pinigų mulais gali tapti bet kuris asmuo, dažniausiai į tokias schemas įsivelia asmenys, siekiantys greit ir lengvai užsidirbti. Sukčiai, ieškodami potencialių pinigų mulų, pasitelkia darbo skelbimus, reklamuojasi socialiniuose tinkluose, siūlydami greitą uždarbį, galimybę užsidirbti neįdedant pastangų ir pan.
Kartais į sukčių pinkles papuola asmenys, patikėję netikrais darbo skelbimais, žadančiais apskaitininko, buhalterio, sistemų testuotojo darbą arba komisinį atlygį už „sąskaitų administravimą“.
Pinigų mulais gali tapti ir studentai ar moksleiviai, internete ar socialiniuose tinkluose susivilioję pasiūlymais greitai ir lengvai gauti pinigų už padarytus pervedimus ar išgrynintus pinigus, kuriuos nusikaltėliai gavo nusikalstamu būdu.
Užverbuoti pinigų mulai paprastai naudojasi sąskaitomis ne vienoje finansų įstaigoje. Mokėjimai atliekami iš vienų asmenų sąskaitų kitiems, kuo labiau sumaišant lėšas (kai kuriais atvejais ir su asmeninėmis lėšomis, kurių kilmė legali).
Kaip netapti pinigų mulu?
- Būkite įtarūs dėl pažadų gauti pinigų mainais už lėšų pervedimą per savo sąskaitą. Jokia teisėta įmonė neprašys to padaryti.
- Neužkibkite ant sukčių kabliuko - nereaguokite į darbo skelbimus, kuriuose žadamas nemenkas atlygis už minimalias pastangas, nes tai gali būti apgaulė.
- Niekada neatidarykite banko sąskaitos kitiems asmenims, naudodami savo asmens duomenis. Taip pat nesutikite, kad kažkas naudotųsi Jūsų banko sąskaita neaiškioms operacijoms atlikti.
- Jei pastebėjote viliojantį darbo skelbimą su dideliais uždarbio pažadais, visada patikrinkite, ar įmonė, siūlanti tokį darbą, yra veikianti, turi veiklos istoriją, ar nurodyti kontaktai sutampa su nurodytais skelbime.
Pinigų mulu tapęs asmuo rizikuoja ne tik negauti žadėto uždarbio, bet ir sulaukti teisinių pasekmių - baudžiamosios atsakomybės, nes toks asmuo laikomas nusikaltimo bendrininku.
Teisinė Bazė ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Kadangi pinigų plovimo nusikalstamos veikos dažnai vykdomos tarptautiniu mastu, priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą, turi labai ribotą poveikį, todėl rengiant Rekomendacijas atsižvelgta ir į kovą su pinigų plovimu reglamentuojančius tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus.
Svarbiausi tarptautiniai dokumentai:
- 1988 m. gruodžio 19 d. Vienos konvencija.
- 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau - Strasbūro konvencija) - skirtingai nuo Vienos konvencijos Strasbūro konvencija neapsiribojo vien turtu, kuris gautas iš narkotikų prekybos. Strasbūro konvencija ne tik įpareigojo valstybes, šios konvencijos šalis, kriminalizuoti pinigų plovimą, bet ir sudaryti platų pirminių nusikalstamų veikų sąrašą.
- 2000 m. gruodžio 13 d.
- 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (toliau - Varšuvos konvencija), su išlygomis ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ (įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Tai vienas pagrindinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimui užkardymo ir prevencijos instrumentų.
- 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau - Direktyva (ES) 2015/849) - siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, neleidžiant naudoti finansų rinkų šiems tikslams, taip pat siekiama sugriežtinti Europos Sąjungos taisykles ir užtikrinti jų nuoseklų suderinimą su visuotiniais standartais, nustatytais Finansinių veiksmų darbo grupės (angl.
- 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės.
- 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau - Direktyva (ES) 2018/1673).
- FVDG 2012 m. vasario mėn. patvirtinti Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartai.
Svarbūs principai ir organizacijos
- FVDG (angl. Financial Action Task Force; FATF) - globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nusikaltimų užkardymo ir prevencijos standartų formuotoja. Stebėdami valstybių atitiktį privalomiems tarptautiniams reikalavimams pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, FVDG metodologiją taiko Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba ir visos kitos pasaulio regioninės organizacijos. Europos Sąjunga FVDG standartus įgyvendina per direktyvas ir reglamentus.
- Kliento pažinimo (KYC) principas. PPTFPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatyta pareiga imtis prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kad būtų tinkamai nustatoma kliento ir galutinio naudos gavėjo (angl. beneficial ownership) tapatybė ir įgyvendinamas naujų ir esamų klientų pažinimo principas. Tai reiškia, kad finansų įstaigos turi surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų suprasti, kas yra jų klientas, kokia veikla jis užsiima, ir užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį ir apimtį.
- MONEYVAL - Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas yra stebėjimo organas, kuriam pavesta vertinti valstybių narių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą pagal FVDG reikalavimus.
- Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR).
Nenustačius pinigų plovimo, neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai, kelti grėsmę ne tik nacionalinei, bet ir Europos Sąjungos vidaus rinkai ir tarptautiniam vystymuisi.
Rekomendacijose aptariami su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnis) ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (BK 216 straipsnis) susijusių nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ikiteisminio tyrimo taktikos ir procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai.