Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.
Apmokestinamos pajamos
Apmokestinamoms pajamoms priskiriama:
- Pajamos iš darbo santykių
- Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
- Pajamos iš turto pardavimo
- Dividendai
- Palūkanos
- Motinystės/tėvystės išmokos
- Vaiko priežiūros išmokos
- Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas
Neapmokestinamos pajamos
Neapmokestinamomis pajamomis laikomos:
- Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
- Draudimo išmokos
- Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
- Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
- Labdara
- Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
- Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
- Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
- Paveldėjimo būdu gautos pajamos
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
- Teismų priteistos sumos
- Stipendijos
- Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
- Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
- Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
- Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
- Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.
Pajamos natūra
Trumpai, pajamos natūra - tai fizinio asmens pajamų rūšis, kuomet užmokestis asmeniui sumokamas ne pinigais, bet tam tikromis prekėmis ar paslaugomis. Dažniausiai 'pajamų natūra‘ terminas išskiriamas kalbant apie mokestinius klausimus - nes pajamos natūra yra taip pat apmokestinimo objektas, kaip ir pinigais apmokamas asmens darbas įmonėje.
Prieš daugiau nei dešimtmetį, dar nemažai darbuotojų gaudavo dalį savo darbo užmokesčio įvairiomis prekėmis (kurias ta bendrovė gamindavo).
Kartais darbuotojai iš darbdavio gauna papildomos naudos, pavyzdžiui, leidimą naudotis automobiliu ne darbo metu, įsigyti gaminamos produkcijos lengvatine kaina, įgyti išsilavinimą, kai darbdavys sumoka už mokymąsi, naudotis sporto klubo paslaugomis, kai darbdavys nuperka abonementą ir kt. Tai tarsi atlyginimas, tik ne pinigais, o kitais naudingais dalykais. Mokesčių prasme tai pajamos, gautos natūra, kurios yra apmokestinamos. Tai svarbu dėl to, kad gautas pajamas natūra reikia apmokestinti.
Gyventojo neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudotis turtas, paslaugos ar kita nauda laikomi pajamomis natūra tik tuo atveju, jeigu:
- naudos davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą,
- naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gyventojui,
- siekis duoti (gauti) naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos,
- gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška būtų laikomas pajamomis.
Pajamų natūra nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiško bendravimo atvejais, kai tai pagrįsta asmeniniais santykiais (draugyste, kaimynyste, giminyste ir pan.) ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas.
Pajamomis natūra nelaikoma gyventojo gauta nauda (pagal GPMĮ 9 str. 1 d.):
- gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su juo darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 100 Eur;
- gyventojo nauda, gauta darbdaviui sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
- darbdavio gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai darbdavys apmoka su šio turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
- gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;
- kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Pajamomis natūra pripažįstama:
- asmeniniais tikslais naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą (pvz. darbdavio automobilį);
- už kreditą ar paskolą mokant lengvatines palūkanas arba jų nemokant;
- už gyventoją ar jo naudai sumokėtos įmokos ar kiti mokėjimai;
- darbuotojų maitinimas, laisvalaikio, pramogų apmokėjimas, kai nauda identifikuojama;
- prekių ir paslaugų nuolaidos, taikomos konkretiems asmenims dėl tam tikrų interesų (pvz. darbo santykių);
- įvairių renginių metų gaunami nepiniginiai prizai, dovanos (išskyrus gautus ne iš darbdavio ir neviršijančius 100 Eur ) ir kita individualiai identifikuojama nauda.
Tiek pinigais, tiek natūra gautos pajamos skirstomos į A ir B klasės pajamas, atitinkamai, pareiga apskaičiuoti pajamų natūra vertę tenka tam asmeniui, kuriam yra pareiga į biudžetą sumokėti pajamų mokestį. Kai pajamos natūra priskiriamos A klasės pajamoms, pajamų natūra vertę ir mokėtiną pajamų mokestį privalo apskaičiuoti pajamų natūra davėjas (dažniausiai darbdavys), o kai pajamos natūra priskiriamos B klasės pajamoms - pajamų natūra gavėjas (t. y. nepiniginę naudą gavęs gyventojas).
Pavyzdžiai
1 pavyzdys: Ūkininkas savo darbuotojui suteikia ūkio automobilį naudotis asmeniniais tikslais. Tokia iš ūkininko ūkio darbuotojo gauta nauda priskiriama A klasės su darbo santykiais susijusioms pajamoms, todėl pajamų natūra vertę turi apskaičiuoti pajamų natūra davėjas - ūkininkas. Naudojantis turtu asmeniniais tikslais darbuotojo per mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną įvertinamos šio turto nuomos tikrąja rinkos kaina už naudojimo laiką. Tarkime, kad suteikto automobilio rinkos nuomos kaina 100 Eur. Darbuotojo pajamos natūra sudaro 100 Eur.
2 pavyzdys: Ūkininkas darbuotojui kovą 7 dienoms perdavė naudoti ūkio betono maišyklę asmeniniams tikslams (nuosavo namo grindų betonavimui). Darbuotojo gauta nauda priskiriama A klasės su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Betono maišyklės nuomos tikroji rinkos kaina yra 170 Eur per mėnesį. Paskutinę mėnesio dieną apskaičiuojamos darbuotojo su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos natūra: 170 Eur/31x7 (nes turtas buvo naudojamas 7 dienas) = 38,39 Eur.
Darbdavys turi prievolę išmokėtas darbuotojui pajamas (nesvarbu, ar jos išmokėtos pinigais, ar natūrine forma) deklaruoti VMI, nuo jų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą mokesčius, nes tai A klasei priskiriamos pajamos. Kai darbdavys darbuotojui priskaičiuoja pajamas natūra, šios pajamos prilyginamos darbuotojo darbo užmokesčiui ir nuo pajamų natūra sumos darbdavys privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio.
Svarbu žinoti, kad į gyventojo pajamų natūra vertę yra įskaitomas PVM.
3 pavyzdys: Jei iš ūkininko (darbdavio) darbuotojo naudai per kalendorinius metus gautų dovanų (tiek pinigais, tiek natūra) vertė mažesnė arba lygi 200 Eur - neapmokestinama GPM, o didesnė už 200 Eur - viršijanti dalis apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, taikant 20 proc. GPM tarifą (GPMĮ 6 str.).
Visos išvardintos neapmokestinamosios ir apmokestinamosios pajamos natūra gali kisti keičiantis LR teisės aktams.
Atnaujinta 2025-03-24
"Ekspertai pataria": Pajamų deklaravimas: ką svarbu žinoti?
Kompensacijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.
Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos?
Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.
Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
- antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.
Šildymo ir vandens išlaidų kompensacija
Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.
Kompensuojama:
- Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
- Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų.
- Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.
Pavyzdžiai
1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)
2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur
116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
Kaip apskaičiuoti vidutines pajamas
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.
Pajamų apskaičiavimo pagrindas
- Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus.
- Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:
- Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
- Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
- Socialinė pašalpa;
- Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
- Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
- Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Formulė vidutinėms pajamoms apskaičiuoti
3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:
- Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
- Pensija: 400 Eur/mėn.
- Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.
Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:
Kokios pajamos įtraukiamos į kompensacijos apskaičiavimą?
Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
- su darbo santykiais susijusios pajamos;
- autorinis atlyginimas;
- pensijos;
- dividendai;
- palūkanos;
- individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
- pajamos iš žemės ūkio veiklos;
- išmokos žemės ūkio veiklai;
- piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
- stipendijos;
- socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus. Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;
- išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
- išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
- ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
- turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
- labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
- gautos dovanų piniginės lėšos;
- paveldėtos piniginės lėšos;
- užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
- valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
- turto pardavimo pajamos;
- turto nuomos pajamos;
- loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.
Būsto šildymo ir vandens kompensacijos skaičiuoklė
Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:
Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:
Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Kokius dokumentus pateikti šildymo kompensacijai gauti?
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:
- Asmens dokumentą
- Prašymą socialinei paramai gauti
- Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Kur kreiptis kompensacijai gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.
Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą:
Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.
Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.
Mokestinės pajamos
Mokestinės pajamos - valstybės ar savivaldybės biudžeto pajamos iš mokesčių, rinkliavų, kitų privalomųjų įmokų. Yra svarbiausias kiekvienos šalies valstybės biudžeto pajamų šaltinis. Valstybės biudžeto mokestines pajamas sudaro gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčiai, akcizas, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai, mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, aplinkos teršimą, žyminis mokestis ir kita.
Mokestinės pajamos atsirado vergovinės santvarkos laikais kaip natūrinės duoklės ir prievolės. Iš pradžių mokestinės pajamos buvo nedidelė valstybės pajamų dalis, bet plėtojantis kapitalizmui mokesčiai, renkami pinigine forma, tapo biudžeto pajamų pagrindiniu šaltiniu. 20 a. visose išsivysčiusiose šalyse dėl didėjančio ekonomikos valstybinio reguliavimo ir viešojo sektoriaus išlaidų, militarizacijos mokestinės pajamos padidėjo kelis kartus ir 21 a. daugelyje valstybių sudaro daugiau kaip 90 % visų biudžeto pajamų.
Europos Sąjungos šalyse 2017 mokestinės pajamos sudarė 40,2 % BVP, iš jų didžiausia BVP dalis mokesčių pavidalu surinkta į biudžetą Prancūzijoje (48,4 %), Lietuvoje šis rodiklis buvo vienas mažiausių (29,8 %). Siekiant padidinti mokestines pajamas, kai biudžeto išlaidoms finansuoti trūksta lėšų, įvedami nauji mokesčiai (t. p. LIETUVOJE 2018 mokestinės pajamos sudarė 90,8 % valstybės ir 86,2 % savivaldybių biudžetų įplaukų (be Europos Sąjungos paramos). Nacionalinio biudžeto pajamų didžiausią dalį sudarė pridėtinės vertės (40,5 %), gyventojų pajamų (21,1 %), pelno (7,9 %) mokesčiai, akcizas (16,5 %).