Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą dėl antstolio veiksmų, susijusių su lėšų nurašymu iš turto, kuriam buvo pritaikytas areštas baudžiamojo proceso tvarka, išaiškino, kaip turėtų būti taikomos Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatos. Ši byla atskleidė svarbius nuteistojo turto apsaugos aspektus vykdymo procese.
LAT pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 689 straipsnio 5 dalį. Tai reiškia, kad jei yra duomenų apie skolininko lėšų areštą, taikomą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), antstolio nurodymas priverstinai nurašyti skolininko lėšas turėtų būti sustabdytas ir nevykdomas. Apeliacinės instancijos teismas, kuris manė, kad esant pritaikytam lėšų areštui baudžiamojo proceso tvarka, apribotų lėšų nurašymas yra galimas, netinkamai interpretavo ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Nagrinėjamu atveju buvo keliamas klausimas dėl lėšų išieškojimo tvarkos. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs CPK 755 straipsnis reglamentavo tik teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl konfiskuoto turto realizavimo tvarką, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Todėl šis straipsnis nebuvo taikomas nagrinėjamu atveju.
Šis LAT išaiškinimas pabrėžia, kad turto areštas, taikomas baudžiamojo proceso tvarka, turi viršenybę prieš civilinio vykdymo procesą, siekiant užtikrinti nuteistojo turtinių teisių apsaugą.
Antstolio civilinė atsakomybė
Sprendžiant ginčus dėl žalos, padarytos antstolio veiksmais, taikomos Civilinio kodekso (CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo specifiką.
Pavyzdžiui, vienoje byloje teismai atsižvelgė į tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdymo proceso eiga, neteikė dokumentų ir neskundė antstolio veiksmų. Be to, ieškovas pats vykdė išskaitas iš savo darbo užmokesčio ir pervesdavo likusią dalį į areštuotą sąskaitą, žinodamas, kad lėšos bus nurašomos. Toks elgesys, kai asmuo, informuotas apie vykdymo procesą, nebendradarbiauja su antstoliu, negali būti vertinamas kaip sąžiningas.
Šie atvejai rodo, kad nuteistasis turi aktyviai dalyvauti vykdymo procese, bendradarbiauti su antstoliu ir ginti savo teises, kad būtų užtikrinta tinkama turto apsauga.
Kitos svarbios LAT nutartys
LAT taip pat yra priėmęs nutarčių dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su civiline teise ir verslo santykiais:
- Dėl preliminariosios sutarties netesybų: Patirtus nuostolius vertinant kaip negautas pajamas ar patirtas išlaidas, būtina nustatyti, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
- Dėl rangovo pareigos vykdyti statybos darbus: Apeliacinės instancijos teismas turi tyrinėti ir vertinti subrangovo veiksmų atitiktį techniniam projektui, kad būtų įvertintas apeliacinio skundo pagrįstumas.
- Dėl sutarties laisvės principo: Šalys turi teisę susitarti dėl netesybų už prievolės nevykdymą, tačiau netesybos gali būti mažinamos, jei jos yra akivaizdžiai per didelės.
- Dėl asmeninio ūkio žemės įsigijimo: Sprendžiant dėl teisės įsigyti žemę, atsižvelgtina į tai, ar valstybės institucijos tinkamai vykdė savo pareigas ir ar asmuo atitiko įstatyme nustatytas sąlygas.
- Dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku: Institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo bendradarbiauti ir lygiavertiškai vertinti abiejų tėvų galimybes bei pastangas.
Šios nutartys atskleidžia įvairius teisinius aspektus, kurie gali būti svarbūs nuteistojo turto apsaugos kontekste, ypač jei turtas yra susijęs su verslo veikla ar kitais civiliniais santykiais.
Institucijų bendradarbiavimas užtikrinant vaiko teises
Tiek teisiniai, tiek socialiniai vaiko teisių apsaugos aspektai yra glaudžiai susiję, todėl įstatyme įtvirtinta, jog visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. Tai reiškia, kad institucijos, spręsdamos įvairius su tėvų valdžios įgyvendinimu susijusius klausimus, turi keistis tarpusavyje turima informacija, veikti išvien ir atidžiai bei lygiavertiškai vertinti abiejų tėvų galimybes ir pastangas, kiekvienam iš jų skirti tolygų dėmesį, taip pat padėti tėvams geriau suvokti tėvų valdžios lygybės principo turinį, tinkamo jo įgyvendinimo naudą vaikui bei keisti požiūrį į netinkamą šio principo įgyvendinimą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tėvų ir vaikų teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paaiškėja, kad kyla klausimas dėl pereinamojo laikotarpio bendravimui su vaiku nustatymo pasitelkiant psichologus ar kitus specialistus, tačiau vaiko tėvai tarpusavyje nesikooperuoja ir neteikia konkrečių tokio klausimo sprendimo būdų arba jų teikiami pasiūlymai neatitinka geriausių vaiko interesų, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turėtų pasitelkdamas už vaiko teisių apsaugą atsakingas institucijas ir įstaigas nustatyti tokias aplinkybes ir teismo sprendime nurodyti konkrečias tėvų pareigas, susijusias su susitikimų su vaiku vieta ar psichologo pasitelkimu, o esant būtinybei, išspręsti ir tokių paslaugų apmokėjimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius įpareigojimą VVTAĮT Marijampolės skyriui parinkti ir organizuoti nurodytu laiku ieškovo ir dukters susitikimų vietą, pasirūpinti šeimos psichologo dalyvavimu šiuose susitikimuose, toks teismo sprendimas yra nekonkretus, sudarantis prielaidas jo nevykdyti, todėl neatitinka nurodytų reikalavimų.
tags: #nuteistojo #turto #apsauga