Ar varovai gali būti kukurūzuose: Šernų medžioklė ir žemės ūkio iššūkiai

Šernų medžioklė yra svarbi priemonė siekiant reguliuoti jų populiaciją ir apsaugoti žemės ūkio kultūras. Svarbiausias šernų medžioklės tikslas - sumažinti jų skaičių ir padidinti tikslinio amžiaus gyvūnų kokybę, be to, išvengti galimos žalos žemės ūkio kultūroms, aišku, taikoma kalbant apie normalias situacijas. AKM atveju tikslas taip pat yra ir šernų skaičiaus bei žalos mažinimas.

Šernas kukurūzų lauke

Selekcinės medžioklės principai

Šiuo metu sunku kalbėti apie kokius nors selekcinės medžioklės principus, bet šios idėjos pravers, kai šernų populiacija pradės atsinaujinti. Vokiečiai pabrėžia, kad be tikslinės medžioklės, įskaitant šernių skaičiaus kontrolę, neįmanoma ilgalaikėje perspektyvoje efektyviai tvarkyti šernų populiacijos. Šias priemones reikia įvesti visame medžioklės plote.

Amžiaus grupės ir medžioklės strategijos

• Amžiaus grupė 0 - jaunikliai: Šioje amžiaus grupėje medžiotini praktiškai visi individai, neskiriant lyties, nes dar sunku nustatyti, ar konkretus individas užaugs į stiprų šerną. Tai gausiausia amžiaus grupė, todėl juos galima ir laisvai medžioti. Sėkmingai medžioti jauniklius galima pradėti, jiems kartu su šerne pasirodžius javų laukuose. Paprastai tai būna vasaros viduryje, jaunikliai jau būna pakankamai dideli. Šiuo laikotarpiu jau sunku sutikti dryžuotų šerniukų.
• Amžiaus grupė 1 - pernykščiai: Tai amžiaus grupė, su kuria pagal vokiečių standartus jau galima pradėti vykdyti selekcinę medžioklę. Lietuvoje paprastai šioje amžiaus grupėje šernai neskirstomi, bet iš principo jau turi matytis lyčių skirtumai. Būtent vasarą pastebėti lyčių skirtumus labai lengva. Priešingai populiariai nuomonei, šioje amžiaus grupėje labiau reikėtų medžioti šernaites, o ne šerniukus - juk šie sudarys būsimus trofėjininkus.
• Amžiaus grupė - 2 metų ir vyresni: Ir šioje amžiaus grupėje reikia laikytis selekcinės medžioklės principų. Stipriausius šernus 2-4 metų amžiaus grupėje reikia patausoti. Jie sudaro pagrindą trofėjinės klasės gyvūnams, taip pat jų nereikėtų medžioti, jeigu iš tiesų norima turėti gerų trofėjų, siekiant to sąmoningai, o ne kaip papuola. Didžiausia problema ta, kad visose amžiaus grupėse tausojamos šernaitės ir medžiojami šerniukai, o paskui stebimasi, kad trofėjinių šernų pasitaiko retai. Vyresnius nei 5 metų šernus jau galima drąsiai medžioti. Šios amžiaus grupės šernaites reikėtų medžioti tada, kai jos nėra grupės lyderės, jeigu jų jaunikliai gimsta nuo spalio iki sausio.

Taip pat reikėtų medžioti akivaizdžiai ligotus šernus: šlubus, su senomis šautinėmis žaizdomis, po susidūrimo su automobiliu, paveiktus AKM ir t.t.

Šernų daroma žala žemės ūkiui

Ūkininkai kukurūzus augina tikrai ne šernams, tačiau būna, jog šie pirmieji suskumba į jų laukus. Ūkininkai dar pluša laukuose, doroja kukurūzus. Kai kur pjauti kukurūzų patiems net nereikia - derlių sutvarko neprašyti „pagalbininkai“. Kaip jų atsikratyti, kaip sumažinti šernų daromą žalą pasėliams?

Šernų padaryta žala kukurūzų lauke

Dažniausiai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos kreipiamasi tik prieš pat kukurūzų nuėmimą. Yra atvejų, kai žala padaryta pavasarį, vasarą, o kreipiamasi tik pradėjus doroti kukurūzus. Tada sunku nustatyti, kiek šernai žalos pridarė, o kiek galbūt gervės, žąsys, kurių žala neatlyginama, o gal net naminiai gyvuliai? Problema: ūkininkai kreipiasi per vėlai. Jei ūkininkas pastebi žalą, turi per 3 darbo dienas kreiptis į seniūniją, o seniūnija - per vieną dieną informuoti medžiotojus.

Ūkininkų atsakomybė

Meta akmenį į ūkininkų daržą: nors šernų dabar yra tikrai nemažai, tačiau ne tik jie padaro žalos. Tai ir elnių, ir barsukų padaryta žala. Yra ir tokių plotų, kur gali su motociklu pervažiuoti ir nenuminsi. Yra ir tokių plotų, kur gali su motociklu pervažiuoti ir nenuminsi. Vaikštant po kai kurių ūkininkų plotus prie miškų matyti, kad vargu, ar galima tikėtis gero derliaus: laukai atrodo prastai.

Tačiau, anot jo, kiekvieną konkretų atvejį reikia vertinti atskirai: yra ūkininkų, kurie tikrai rūpinasi savo laukais, kiti gi nedaro nieko. Pirmiausia, netaikoma sėjomaina. Laukiniai žvėrys atsimena, kad ten yra, eina, ieško. Anot jo, būtina dažniau apvažiuoti savo laukus, apžiūrėti, informuoti medžiotojus, „ne tik į šuns dienas juos dėti“.

Šernų biologija ir elgesys

Šernas. Patinų (kuilių) kūno masė iki 200 (retai iki 300), patelių (kiaulių) - iki 130 - 150 kg. Galva didelė, pleištiška. Snukis ilgas, baigiasi knysle. Akys mažos. Kaklas nežymus. Liemuo iš šono kiek plokščias. Pirmamečių šernų kūnas apaugęs rusvai rudais, o suaugusių - juosvais šeriais. Vasarą šeriai šviesesni, trumpesni, retesni. Žiemą po jais yra tankūs rudi vilnaplaukiai. Ilgiausi šeriai auga ant keteros. Uodega baigiasi ilgų plaukų kuokštu - kutu.

Pirmamečiai ir antramečiai (iki rujos), nepriklausomai nuo lyties, laikosi būriais (bandomis). Trečiamečiai ir vyresni patinai laikosi pavieniui. Jų papilvėje matomas pailgėjusių plaukų kuokštas - šepetėlis. Vidutinio amžiaus (3-6 m.) patinų snukis pakumpęs, nugaros linija nuo kūno vidurio uodegos link eina žemyn, uodegos kutas nukaręs žemiau šlaunies sąnario. Senų patinų snukis labai pakumpęs, ryškios iltys, nugaros linija nuo vidurio staiga išlinkusi žemyn.

Šernų mityba ir gyvenimo būdas

Gyvena miškuose (labiausiai jiems tinkami nelabai dideli, su dirbamais laukais besi-kaitaliojantys miškai), krūmynuose. Maitinasi dažniausiai ne miškuose, o žemės ūkio naudmenose. Maistas labai įvairus. Apie 95% raciono sudaro augalinis maistas. Ėda grūdus, požemines augalų dalis, žolę, giles, obuolius. Likusius apie 5% raciono sudaro gyvūninis maistas: peliniai graužikai, vabzdžiai ir jų lervas, sliekai, moliuskai (sraigės, dvigeldžiai), dvėsena.

Medžioklės taisyklės ir trofėjai

Šernus medžioti MT leidžia visus metus. Jie medžiojami tykojant, sėlinant, varant. Iš lygiavamzdžio šautuvo šaunama stambiomis (8-9 mm) grankulkėmis arba kulkomis, bet draudžiama šauti iš didesnio kaip 45 metrų atstumo. Iš graižtvinio šautuvo draudžiama šaudyti ištisai dengtomis kulkomis ir šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2500 džaulių (jei šaunamas suaugęs šernas) arba mažesnė kaip 2000 džaulių (jei šaunamas antrametis šernas arba jauniklis).

Prieš naudojant sumedžiotų šernų mėsą maistui, medžioklės vadovas privalo pateikti veterinarijos specialistui patikrinti visus sumedžiotus šernus, ar šie nėra užsikrėtę trichinelioze. Tai dažniausiai šernų platinama užkrečiama liga. Kol patikrinimo rezultatų nėra, žvėrieną naudoti draudžiama. Vertingas trofėjus yra šerno iltys.

Medžioklės trofėjų vertinimas

Medžioklės taisyklės medžioklės trofėjais įvardina teisėtai sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dalis, matuojamas bei vertinamas pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas. Medžioklės trofėjais yra laikomos šios Lietuvoje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, Medžioklės trofėjai vertinami pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) patvirtintas medžioklės trofėjų vertinimo formules balais. Pasaulyje trofėjai vertinami ir pagal kitas jų vertinimo sistemas (Roulendo Vordo (Rowland Ward), BCC, SCI ir kt). Įvairūs trofėjai vertinami griežtai pagal nustatytą kiekvienos rūšies trofėjaus vertinimo metodiką.

Medžiotojas, sumedžiojęs raguotus elninius žvėris (šiuos žvėris leidžiama medžioti tik medžiotojams selekcininkams), jų ragus, pasibaigus medžioklės sezonui, privalo pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Nepristačiusieji baudžiami. Šios apžiūros organizuojamos kasmet. Apžiūros tikslas - pagal įvertinimui pateikiamus elninių žvėrių trofėjus nustatyti, ar medžiojant elninius žvėris laikomasi jų atrankos reikalavimų, nustatytų Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais.

Trofėjų paruošimas

Medžioklės trofėjai, vertinami pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules turi būti tinkamai paruošti. Elninių žvėrių, išskyrus briedžių, ragai paruošiami su visa kaukole. Briedžių ragai gali būti paruošti tiek su visa kaukole, tiek tik su jos dalimi. Kaukolės kaulas turi būti nubalintas. Muflono ragai paruošiami panašiai kaip elninių žvėrių ragai. Kaukolių (vilko, barsuko, lapės, manguto) ruošimas niekuo nesiskiria nuo ragų ruošimo, bet apatinis žandikaulis balinamas taip pat kaip ir likusi kaukolės dalis. Ruošiant šernų iltis, pirmiausiai nupjaunamas (jokiu būdu ne nukertamas!) šerno snukis. Būtina turėti omenyje tai, 2/3 ilčių yra žandikaulyje ir pjaunant jų negalima pažeisti. Ruošiant kailius, išdirbtą kailį rekomenduojama ištempti.

Medžioklės trofėjų klasifikacija pagal balus:

tags: #ar #varovai #gali #buti #kukuruzuose