Mirus artimajam, ypač močiutei, vaiko teisės į paveldėtą turtą tampa itin aktualios. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nutraukus santuoką, vaiko teisės į turtą yra apsaugomos, kokie yra paveldėjimo ypatumai ir kaip teisingai pasielgti tokioje situacijoje.
Paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Pagal CK 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
Testamento rūšys
- Oficialusis testamentas: Sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro.
- Asmeninis testamentas: Testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: Dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.
Privalomoji palikimo dalis
Nors kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti testamentą ir jame nevaržomai išdėstyti savo valią dėl to, kam ir kiek atiteks jo turto po mirties, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti šeimos narius, kuriems reikalingas išlaikymas, įskaitant nepilnamečius vaikus, numatė tam tikras testamento laisvės išimtis.
Nepaisant to, kas nurodyta testamente, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), jei jiems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, t.y., jei testamentas nebūtų sudarytas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme, todėl atskirai įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas - nereikia, nepilnamečiams vaikams visada priklauso įstatymo numatyta privalomoji palikimo dalis.
Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties
Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties - tai jautrus ir svarbus procesas, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį. Šioje situacijoje svarbu ne tik tvarkingai išspręsti teisinius formalumus, bet ir užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai perleistas likusiems šeimos nariams.
Lietuvos įstatymai numato, kad mirus vienam iš sutuoktinių, turtas, priklausęs šeimai, yra paveldimas pirmos eilės paveldėtojų. Pirmos eilės paveldėtojai yra likęs gyvas sutuoktinis ir jų vaikai (įskaitant įvaikius).
Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą situacija yra kitokia. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo mirties dienos. Norėdami priimti paveldėjimą, paveldėtojai turi kreiptis į notarą pagal mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Jei paveldėtojai nesikreipia į notarą per tris mėnesius, tai laikoma, kad paveldėjimo atsisakoma.
Bendras sutuoktinių turtas
Lietuvos teisė pripažįsta, kad sutuoktinių turtas yra bendras, jei nėra sudaryta vedybų sutartis, nurodanti kitaip. Mirus vienam sutuoktiniui, gyvas likęs sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita dalis paveldima pagal bendras paveldėjimo taisykles.
Situacijos, kai sutuoktinis netenka paveldėjimo teisės
Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.
Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.
Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.
Paveldėjimo terminai
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiskai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis.
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Testamento nuginčijimas
Testamentas dažnai suvokiamas kaip paskutinė ir galutinė žmogaus valios išraiška, tačiau praktikoje ne visi testamentai būna aiškūs, teisingi ar atitinkantys tikrąją palikėjo valią.
Testamento nuginčijimo bylos laikomos vienomis sudėtingiausių paveldėjimo teisinių santykių kategorijoje. Visų pirma, jos sudėtingos todėl, kad teismas turi išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo mirusiojo valia testamento sudarymo metu, nors pats testatorius jau nebegali būti apklaustas, todėl tenka remtis vien netiesioginiais, neretai - ir tarpusavyje prieštaringais įrodymais.
Testamentas ginčijamas pateikiant ieškinį teismui. Kai ginčijant testamentą keliamas reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ieškinys teikiamas teismui pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą.
Pagrindai, dėl kurių galima nuginčyti testamentą
- Testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
- Testamente išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ir pan.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.
- Testamentas sudarytas dėl apgaulės, smurto, grasinimų ar kitokio neteisėto poveikio.
Jeigu testamentas teisiškai nuginčijamas ir pripažįstamas negaliojančiu, turtas paprastai paveldimas taip, tarsi toks testamentas niekada nebūtų buvęs sudarytas - t. y. pagal įstatymą.
Praktiniai klausimai ir atsakymai
Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Su sutuoktiniu turime bendrą būstą, įsigytą su paskola. Jis nėra mano vaiko tėvas. Kas atsitiktų, jei man mirus vaikas paveldėtų mano turto dalį? Ar jam tektų ir paskolos dalis?
Paveldėjimas reiškia, kad kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo prievolės (skolos). Jei nebūtų testamento, vaikas paveldėtų jūsų turto dalį pagal įstatymą. Tai reikštų, kad jis perimtų ir atsakomybę už jūsų turto daliai tenkančią paskolos dalį.
Jei vaikas nenorėtų prisiimti paskolos, ji gali atsisakyti paveldėjimo per 3 mėn.
Kaip paskirstomas palikimas mirus vienam iš sutuoktinių, jei yra vedybinė sutartis, bet ji nieko nenumato mirties atveju? Ar nepilnamečiui vaikui garantuojama gyvenamoji vieta? Jei palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos?
Pirmiausia palikimas paskirstomas pagal įstatymą pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 d. 1 p. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str., sutuoktinis paveldi ne mažiau kaip ¼ dalį, o likusi dalis padalijama vaikams lygiomis dalimis.
Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.).
Kalbant apie nuomos sutartis: nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma individualia teisine konsultacija. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl konkrečios situacijos įvertinimo ir patarimų.