Teisinėje praktikoje kasdien sulaukiama daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.
Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą.
Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo.
Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Bendro Turto Nustatymas ir Teisinis Režimas
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas.
Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Paveldėto turto dalybos nutraukiant santuoką negalimos, tokio turto perleidimas galėtų vykti tik kito sandorio pagrindu.
Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams svarbu nepamiršti valstybės įstaigose ar kituose juridiniuose asmenyse perregistruoti nuosavybės teises.
Tokiu pačiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir teisės principais reikia vadovautis dalijantis turtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri tvirtinama notarine tvarka.
Vien šio turto sutikrinimas ir tikslus aprašymas, tikslių jo dalių nurodymas vienam ir kitam sutuoktiniui reikalauja ne tik kruoštumo bet ir gerų teisės žinių bei teisinės praktikos patirties.
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.
Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu.
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.
Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas.
Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan.
Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka?
Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais.
Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.
Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo.
Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
SKYRYBOS II dalis. Turto dalinimas | Teisinėkonsultacija.lt
Lygių Dalių Principas ir Nukrypimai Nuo Jo
Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios.
Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama.
Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.
Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį.
Svarbu paminėti, jog neužtenka vien tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas.
Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus.
Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę.
Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
Turto Padalijimo Būdai
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto.
Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu.
Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti).
Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.
Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.
Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis.
Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Santuokos Metu Įgyto Būsto su Paskola Dalybos
Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas.
Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.
Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą.
- Būsto nuosavybė pereina sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir, kurio būsto pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Tačiau, sutuoktiniai prieš kreditorių ir toliau abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.
Asmeninė Nuosavybė ir Jos Išimtys
Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama.
Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių.
Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.
Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus.
Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė.
Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą.
Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais.
Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.
Finansinio Turto Dalybos
Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga.
Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.
Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.
Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu.
Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam.
Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.
Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija.
Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų.
Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Bendros Skolos ir Įsipareigojimai
Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe.
Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami.
Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti.
Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
Vaiko Išlaikymo Išlaidos
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius.
Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.
Kada Kreiptis į Teisininkus?
Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso.
Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams.
Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros.
Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą (pvz.
Vesime skyrybų procesą iki pat teismo sprendimo dėl ištuokos gavimo.
Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.
Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos.
Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis.
Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.
Skyrybos ir sutuoktinių turto dalybos internetu - pradėkite skyrybų procesą dabar užpildydami skyrybų anketą.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.
tags: #nutraukiant #santuoka #turi #buti #padalintas #aktyvas