Skyrybų procesas gali būti sudėtingas, o kartais netgi painus. Nepaisant to, pagrindinis dalykas skyrybų metu yra pasidalijimas turtu, tačiau ne emocijomis. Straipsnyje aptariami esminiai turto dalybų aspektai skyrybų atveju Lietuvoje, įskaitant lygių dalių principą, išimtis, asmeninį turtą, paskolas, finansinius įsipareigojimus ir vaikų išlaikymo klausimus.

Bendrosios turto dalybų taisyklės
Lygių dalių principas
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, santuokoje įgytas turtas dalijamas pusiau. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.
Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.
Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu.
Išimtys iš lygių dalių principo
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Taigi teismas, vertindamas teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai - dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus.
Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Asmeninis turtas
Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi.
Kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai priklauso ir jam asmeniškai padovanotas arba jo paveldėtas, po santuokos sudarymo turtas bei asmeninio naudojimo daiktai tokie kaip avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai ir pan. Taip pat lėšos reikalingos asmeniniam verslui, lėšos gautos už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, tikslinė materialinė parama ir t.t.
Pavyzdžiui, jei iki santuokos sudarymo vienas iš asmenų turėjo butą, santuokoje jo butas išliks tik jo asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą.
Tačiau egzistuoja keli atvejai, kuomet sutuoktinio asmeninis turtas gali būti teismo pripažintas bendru. Pirma, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis bei darbu (atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan.).
Antra, jeigu nustatoma, kad turtui įsigyti buvo naudojamos ir bendros lėšos, ir jų kiekis viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Bendras turtas
Santuokoje bendrąja nuosavybe laikomas turtas, kuris įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu po santuokos sudarymo. Tai gali būti sutuoktinių pajamos (darbo užmokestis, dividendai, pensija, išmokos, kitos pajamos, net gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto ar intelektinės veiklos), įmonės, akcijos, privatūs pensijos fondai, santuokos metu atsiradę įsipareigojimai - prievolės ir skolos.
Verta pabrėžti, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja nuosavybe, net tuo atveju, jei jis registruotas ir vieno asmens vardu. Dažniausiai čia pasitaikantis atvejis - automobilis. Automobilis negali būti registruotas kelių asmenų vardu, tad visada turi vieną „šeimininką“. Tik teisiškai priklauso abiem sutuoktiniams.
Visos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, nuompinigiai už buto nuomą, dividendai už akcijas, darbo užmokestis - tai bendras turtas ir priklauso abiems sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš jų prisidėjo prie šio turto atsiradimo. Pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinis uždirba 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitas - 1 000 eurų per mėnesį, jų bendros pajamos sieks 11 tūkst.
Verslo dalijimas
Jeigu abu sutuoktiniai įmonę kūrė, abu lygiomis teisėmis įmonės veikloje dalyvavo, ją puoselėjo, įprastai akcijos yra dalijamos natūra, t. y. lygiomis dalimis. Tačiau šiandienė teismų praktika liudija, kad akcijų dalijimas lygiomis dalimis sužlugdo įmones.
Toks padalijimas yra pražūtingas, nes sprendimų priėmimas tarp šalių yra konfliktiniame santykyje. Tai įmonės pasmerkimas. Yra daugybė bylų, kuriose teismai kažkuriai vienai iš šalių priteisia, pavyzdžiui, 51 proc., kitai - 49 proc.
Paskolos ir finansiniai įsipareigojimai
Skyrybų metu taip pat dalijamos ir skolos. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, lizingai paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar padalyti. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.
Būsto paskolos dalybos scenarijai
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą.
- Būsto nuosavybė pereina sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir, kurio būsto pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Tačiau, sutuoktiniai prieš kreditorių ir toliau abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.
Mažai kas žino, kad, nutraukiant santuoką ir dalijantis turtu, kreditai ir kreditų sutartys nėra modifikuojamos. Sutuoktiniai gali susitarti, kuris iš jų dengs paskolą, atitinkamai, kuriam atitenka turtas, tačiau kredito ar paskolos sutartis nėra modifikuojama.
Išskirtiniais atvejais, ką aš ir rekomenduoju savo klientams, - individualiai komunikuoti su banku ar kita kredito įstaiga ir tartis dėl kredito perėmimo. Bankai iš tikrųjų, kiek tenka susiduri, gana lanksčiai žiūri į tai, kai vietoj sutuoktinio ar sugyventinio yra pasiūlomas kitas laiduotojas arba įkeičiamas papildomas turtas. Jeigu tos šalies pajamos yra pakankamos, kreditoriai įprastai uždega žalią šviesą perėmimui.
Vaikų interesai ir išlaikymas
Vienas dalykas - vaikai turto dalijime nedalyvauja. Antras dalykas - vien pats faktas, kad vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su kažkuriuo iš tėvų, savaime neturi įtakos turto dalijimui.
Vis dėlto, vaikus su turtu galima susieti turbūt tik vienu aspektu - gali būti priteisiamas vaiko išlaikymas turtu. Vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra svarbus aspektas skyrybų procese.
Teismas vertina tėvų pajamas, turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nusprendžiant, kiek kiekvienas tėvas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai gali apimti ne tik minimalią mėnesinę algą (išminusavus gaunamas išmokas vaikui), bet ir papildomas išlaidas, tokias kaip būrelių ar sporto užsiėmimų mokėjimai.
Minimalūs vaiko poreikiai
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.
Priešvedybinės ir povedybinės sutartys
Skirtis nusprendusioms poroms turtą dalintis yra kiek lengviau, kai jos yra sudariusios priešvedybines (dar iki santuokos) ar povedybines (jau po santuokos) sutartis. Tokiu atveju šalys gali konkrečiai sutarti, kad vieno asmens gautos pajamos ar įsigytas turtas priklauso jam asmeniškai ir kitas sutuoktinis į jį pretenduoti negali.
Sutartimi kartu galima numatyti, jog asmeninis yra ne tik turtas bei pajamos, bet ir įsipareigojimai, skolos. Tokiu atveju sutartis apsaugo ne tik nuo galimo kito sutuoktinio nesąžiningumo, bet kas svarbiausia - nuo trečiųjų asmenų, t.y. kreditorių.
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.
Turto dalybos nesusituokusioms poroms
Turto dalybos yra aktualus klausimas ir nesusituokusioms poroms. Tik jei asmenys gyvena kartu neįregistravę santuokos, jų turtui ir turto priklausomybei taikomas visiškai kitoks režimas.
Asmenys gali pirkti turtą asmeniškai (būti vienasmeniais savininkais) arba bendrai, tačiau jeigu tą darys bendrai, tai bus laikoma bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad turtas bus registruotas jų abiejų vardu, tačiau aiškiai nurodant kokia dalis kuriam priklauso.
Pavyzdžiui, kartu gyvenantys asmenys susidėję po lygią dalį, gali nusipirkti butą ir tokiu atveju, tikėtina, turtas bus registruotas per pusę. Žinoma, jeigu vienas iš poroje esančių asmenų prisideda prie pirkimo didesne suma (pvz. apmoka 75 proc. pirkinio), tokiu atveju, atitinkamai, gali būti nurodyta, kad jam ir priklauso 75 proc. pirkinio.
Poroms negyvenant santuokoje, kiekvieno asmens pajamos bus jo asmeninės, kaip ir skolos. Jei santykius nutraukia santuokos neįregistravę asmenys, kiekvienas lieka su savo asmeniniu turtu.
Nebent partneris buvo investavęs savo lėšas į kito partnerio asmeninį turtą - tokiu atveju jis turi teisę reikalauti už tai kompensacijos, tik privalo įrodyti investuotų lėšų dydį. Skirtingai nei santuokoje, jei nesantuokiniai partneriai valdo turtą bendrai, jis teisiškai jau yra padalintas, nes kiekvieno dalis jį įsigyjant būna aiškiai nustatyta.
Tuo tarpu turtą dalijantis santuokos nutraukimo atveju ir jeigu nėra priešvedybinių ar povedybinių sutarčių, jokios reikšmės neturi tai, kas ir kiek uždirbo santuokos metu, kaip buvo dalijamos išlaidos.
Statistika
| Metai | Ištuokų skaičius |
|---|---|
| 2013-2019 | Virš 8 000 kasmet |
| 2020-2022 | Šiek tiek daugiau nei 7 000 kasmet |
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2013 iki 2019 m. kasmet išsituokusių porų skaičius viršydavo 8 tūkst. Tuo tarpu 2020-2022 m. jis kasmet buvo kiek didesnis nei 7 tūkst.
tags: #nutraukiant #santuoka #turi #buti #padalintas #visas