Įvestas karantinas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje padidino skyrybų skaičių, o kartu ir ginčų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką sutuoktiniai privalo pasidalinti bendrai įgytą turtą, kuris yra padalijamas arba natūra, t. y. priskiriant kiekvienam iš sutuoktinių konkrečią turto dalį arba jei padalijimas natūra neįmanomas, turtą priteisiant vienam sutuoktiniui kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo turto dalį pinigais.
Neretai sutuoktiniai pradėję santuokos nutraukimo procesą sužino daug iki tol nežinotų faktų apie jiems priklausantį turtą, pavyzdžiui, jog yra turto apie kurį vienas sutuoktinis net nežinojo, arba priešingai, sutuoktinis manė, jog turtas priklauso jam, tačiau paaiškėja, kad jis registruotas visai kitų asmenų vardu.
Turtas Registruotas Kitų Asmenų Vardu
Taigi, ką daryti jei santuokoje, iš bendrų lėšų įgytą turtą kitas sutuoktinis paslapčia registravo kitų asmenų, pvz.: savo tėvų, brolių, seserų vardu? Tokių situacijų pasitaiko dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia - vieno iš sutuoktinių siekis išvengti šio turto dalinimo nutraukiant santuoką.
Tokiu atveju teisiškai šis turtas sutuoktiniams nepriklauso ir jis negalėtų būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje, nebent teisme yra keliamas tokio turto įgijimo sutarties negaliojimo klausimas.
Taigi, sutuoktiniai būdami santuokoje nusprendė įgyti namą, kartu jį surado, atsiskaitė už jį iš bendrai sukauptų lėšų, remontavo jį, jame gyveno, augino vaikus ir juo naudojosi, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog namas visą laiką buvo registruotas ne sutuoktinių, ar vieno iš jų vardu, o vieno iš sutuoktinių tėvų vardu.
Esant tokiai situacijai kyla teisinis ginčas ar namą iš tiesų įgijo sutuoktiniai ar visgi, kaip ir yra nurodyta sutartyje, vieno iš sutuoktinių tėvai.
Kaip Atgauti Turtą?
Sutuoktinis, siekdamas tokį turtą atgauti ir jį dalinti santuokos nutraukimo byloje turi įrodyti, kad:
- Sutartį sudaręs pirkėjas (pvz.: tėvai) iš tikrųjų neketino įgyti turto, o tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis.
- Sutartį sudaręs pirkėjas (pvz.: tėvai), iš tikrųjų nesinaudojo turtu, neišlaikė ir nesurūpino juo.
- Iš tikrųjų turtą ketino įgyti sutuoktiniai, kurie realiai ir naudojosi turtu, bei įgydami atsiskaitė už jį savo lėšomis.
Įrodžius šias aplinkybes, tikėtina, jog teismas namo įgijimo sutartį pripažins kaip apsimestinę ir namo faktinis pirkėjas (pvz.: tėvai) bus pakeisti į realų (sutuoktinius).
Teismų praktikoje toks sandoris, yra laikomas apsimestiniu, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai.
Teismui nustačius, jog realūs turto savininkai yra sutuoktiniai, toks turtas bus traukiamas į bendrą sutuoktinių turto balansą ir bus dalinamas santuokos nutraukimo byloje.
Taigi, vien tas faktas, kad turtas registruotas kito asmens vardu dar nereiškia, jog sąžiningas sutuoktinis nutraukdamas santuoką turtą praranda, nes tiek įstatymai, tiek ir teismo formuojama praktika numato galimybę apginti tokių asmenų pažeistas teises.
Be jokios abejonės kiekvieną situaciją ir atvejį reikia vertinti individualiai ir atitinkamai taikyti tiek įstatymo normas, tiek teisminę praktiką.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Procesiniai Aspektai
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Visos teisės saugomos. Sutuoktinių santuoką, jei jie turi nepilnamečių vaikų, visais atvejais nutraukia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukiama sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo, ar ginčo tvarka.
Tačiau praktikoje neretai kyla klausimas, nuo ko pradėti norint nutraukti santuoką, kur kreiptis, kokia tvarka, kuris iš nurodytų santuokos nutraukimo būdų yra geresnis, greitesnis, pigesnis ir kt.
Pagal įstatymą, jeigu sutuoktiniai mažiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir turi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoką Lietuvos Respublikoje nutraukia tik teismas. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis).
Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismai skirtis apsisprendusius sutuoktinius skatina nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo tikslu valstybė taiko lengvatą - atleidžia bendru sutikimu besiskiriančius sutuoktinius nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio už teismui paduodamą prašymą dėl santuokos nutraukimo.
Taip pat, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, procesas teisme vyksta operatyviai ir dažniausiai santuokos nutraukiamos rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, kad sutuoktiniai nekviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja, dėl to jie nepatiria papildomo streso bei papildomų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant teismo posėdyje.
Pažymėtina, kad pažymose turi būti nurodyti duomenys apie visą sutuoktinių turtą - tiek apie asmeninį, tiek apie bendrą. Taip pat sutartyje nurodomas visas sutuoktinių turimas turtas - tiek bendras, tiek asmeninis, aptarta bendro turto pasidalijimo tarp sutuoktinių tvarka, konkrečiai įvardinant, kuris turtas kuriam iš sutuoktinių atitenka po santuokos nutraukimo, nepamirštant netgi bendrų namų apyvokos daiktų, baldų pasidalijimo.
Taip pat sutartyje būtina aptarti santuokos metu atliktų investicijų į sutuoktinių asmeninį turtą kompensavimo tvarka, jei tokios investicijos buvo atliktos, išspręsti piniginės kompensacijos už po santuokos nutraukimo vienam sutuoktinių atitenkančią didesnę bendro dalintino turto dalį dydžio ir šios kompensacijos sumokėjimo tvarkos klausimai.
Tuo tarpu nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimai gali būti teisme sprendžiami ir ne kartą, jei pasikeičia esminės aplinkybės, lemiančios būtinumą peržiūrėti šiuos klausimus, pavyzdžiui, iš esmės pablogėja išlaikymą privalančio teikti tėvo turtinė padėtis.
Pažymėtina, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi šeimos ginčai, tarp jų - ir dėl santuokos nutraukimo (kada patiems sutuoktiniams nepavyksta susitarti taikiai), Lietuvos teismuose gali būti sprendžiami tik po to, jei sutuoktiniams nepavyksta išspręsti šeimos ginčo privalomosios ikiteisminės mediacijos būdu ir tai patvirtina išduota mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, kuri turi būti pridedama prie ieškinio teismui.
Kita vertus, galbūt mediatoriui privalomosios ikiteisminės mediacijos proceso metu pavyktų įtikinti skaitytojos sutuoktinį santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu.
Skaitytojai nutraukiant santuoką ginčo tvarka, be mediatoriaus pažymos apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, bus reikalingi tie patys, aukščiau jau išvardinti dokumentai, kurie turės būti pridedami prie ieškinio teismui.
tags: #nutraukti #santuoka #turta #iregistruota #tevu #vardu