Debetuojamas turtas ir kredituojamos sąnaudos: apskaitos ypatumai

Apskaita yra verslo kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Be jos verslo subjektai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais.

Apskaitos informacija atskleidžia, kaip įmonė disponuoja turtu ir kaip jis naudojamas. Jei įmonė neveda apskaitos tvarkingai, anksčiau ar vėliau ji bus nukonkuruota.

Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams (akcininkams). Tačiau jiems garantuoja įstatymai, kad bus pateikta informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz., kainomis.

Pagrindiniai apskaitos principai:

• Įmonės principas
• Įmonės tęsiamos veiklos principas
• Periodiškumo principas
• Atsargumo, apdairumo principas
• Piniginio įkainojimo principas
• Kaupimo principas
• Palyginimo principas
• Neutralumo principas

Svarbu racionalumas, atsižvelgiant į naudą, kuri gaunama panaudojus apskaitos informaciją.

Turtas (T) - tai nauda, turinti piniginę vertę, kurią galime nustatyti. Turtas yra svarbus veiksnys pajamoms bei pelnui gauti, dar vadinamas aktyvais. Turtui įsigyti naudojami ištekliai, o jų suma atspindi bendrą vertę ir finansinius interesus į šį turtą.

Turtas turi dvi skirt dalis: įmonės skolos ir įmonės savini kapital (NK). Skolos(skol kap) vad pasyva. Tada A=P-Kap.

Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse, parodant aktyvų ir pasyvų judėjimą. Užpildyti naują balansą praktiškai neįmanoma po kiekvienos operacijos, todėl registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos.

Ūkinės operacijos registruojamos įrašo pavidalu, pabrėžiant kiekvienos ūkinės operacijos dvejopą traktavimą. Pavyzdžiui, pardavus automobilį, įvyksta du dalykai - sumažėja turtas (automobilis) ir padidėja pinigai.

Apskaitos sąskaitų planas suskirstytas į klases, kuriose nurodoma informacija apie:

• Materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turtą
• Atsargas
• Pinigus
• Nuosavybę
• Skolintas skap

Apskaitos reglamentacija remiasi pagrindų įstatymu, kuris nustato, kokios, kada ir kokiu nuoseklumu įvyko operacijos. Apskaitos registruose duomenys perkeliami nuoseklumu ir technika, nurodant operacijos numerį.

Duomenys kaupiami sąskaitose, o sisteminių registrų formos gali būti kontokorentinė, saldinė arba daugiaskiltė. Pastaroji patogesnė už kontokorentinę, jei nuolat reikia informacijos apie likučius. Visos sąskaitos sujungiamos viename registre - Didžiojoje knygoje, kuri atspindi ūkinę veiklą.

Balansas parodo, kaip įmonė disponuoja turtu ir kam turtas priklauso. Periodiškai atliekama bandomasis balansas, kad patikrintų, ar nėra klaidų, patikrinant ar visų debeto likučių suma = kredito likučių sumai.

Turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus, vadinamas ilgalaikiu turtu. Jis gali būti:

• Materialusis
• Nematerialusis
• Ilgalaikis finansinis

Materialusis ilgalaikis turtas - tai apčiuopiamas turtas, kuris naudojamas ilgą laiką. Tai gali būti pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kt.

Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet suteikia įmonei naudą. Tai gali būti patentai, prekės ženklai, programinė įranga ir kt. Pavyzdžiui, jei įmonė A įsigijo įmonę B už 2 mln. Lt, o įsigytos įmonės turto įvertinta rinkos kaina yra 1 mln. Lt, tai suma atspindinti įmonės prestižą 1 mln. Lt bus nematerialusis ilgalaikis turtas.

Ilgalaikis finansinis turtas - tai turtas, kurios atsiranda įmonei dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Tai gali būti akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė, suteikiant ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms.

Ilgalaikis turtas praranda savo vertę, todėl nusidėvėjimas siejamas su laiku. Yra fizinis(susijęs su gedimo), funkciniai(t neatitikimas poreikiu, t pasenimas) nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo suma apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos, kurios kaupiama Nusidėvėjimo sąskaitoje.

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme, atsižvelgiant į įmonės veiklos aplinkybes.

Trumpalaikis turtas gali būti:

• Atsargos
• Gautinos sumos
• Pinigai

Atsargos - tai turtas, kuris skirtas perparduoti ir labai ilgą laiką, net keletą ar keliolika metų.

Atsargų įkainojimas yra svarbus veiklos baras, nes jis daro įtaką įmonės finansiniams rezultatams ir apmokestinamo pelno dydžiui. Atsargos įkainojamos įvairiais būdais arba metodais:

• Konkrečių kainų metodas
• FIFO (pirmas atėjo, pirmas išėjo)
• LIFO (paskutinis atėjo, pirmas išėjo)
• Vidutinės kainos metodas

Konkrečių kainų metodas - tai tų vienetų pirkimo ar pagaminimo savikainą, už kokią sumą pirkta kiekviena sandėlyje esanti prekė. Tačiau, naudojant šį būdą galima manipuliuoti pelnu, t.y. pasirinkti, kurias prekes parduoti.

FIFO metodas - tai atsargų įvertinimo metodas pagal pirmųjų pirkinių kainas. Laikoma, kad tos prekės, kurios buvo pirktos (ar pagamintos) anksčiausiai, tos ir buvo parduotos (sunaudojamos) anksčiausiai. Tačiau, jei kainos kyla, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nelieka pigesnių prekių.

LIFO metodas - tai atsargų įvertinimo metodas pagal paskutinių pirkinių kainas. Laikoma, kad tos prekės, kurios buvo pirktos (ar pagamintos) vėliausiai, tos ir buvo parduotos (sunaudojamos) anksčiausiai. Šiuo metodu priskiriamos vėliausiai piktų prekių kainos, t.y. vadovaujamasi paskutinių pirkimų kainomis.

Vidutinės kainos metodas - tai metodas, kai atsargos įvertinamos vidutine kaina, apskaičiuojant vidurkį natūriniais prekių vienetais.

Atsargos inventorizuojamos, t.y. suskaičiuojamos fiziškai ir lyginamos su buhalterijos informacija. Trūkumai nurašomi į sąnaudas, o perviršis užpajamuojamas.

Kiekvienai įmonei labai svarbu sąskaitos. Jos skirstomos į:

• Materialųjį turtą
• Nematerialųjį turtą
• Trumpalaikį piniginį turtą
• Ilgalaikį piniginį tartą

Trumpalaikį piniginį turtą sudaro:

1. Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose.
2. Grynųjų pinigų ekvivalentai, t, y.
3. Terminuoti indėliai.
4. Apyvartiniai vertybiniai popieriai.
5. Skolos įmonei [debetinės skolos].

Ilgalaikis finansinis [piniginis] turtas - tai į kitas įmones įdėti ištekliai, siekiant gauti dividendų, palūkanų ar kitokios formos naudą. Tai taip pat skolos įmonei.

Skolos įmonei susidaro, kai įmonė savo pirkėjams parduoda skolon, suteikdama lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjai, pirkdami skolon, įsipareigoja mokėti palūkanas.

Nuosavybė skirstoma į 2 dalis:

• Skolintoji nuosavybė
• Nuosava nuosavybė

Savininkų nuosavybė kinta kartu kintant turtui. Nuosavybę galima laikyti tam tikru įmonėm įsipareigojimu savininkams.

Vertybiniai nuosavybiniai popieriai- akcijos. Jos skyrstomos į:

1. Materialiąsias (popierių lakštai)
2. Nematerialiasias (registruojamos įrašais vert. pop. sąskaitose)

Akcijos būna tik vardines. Vardinėse akcijose nurodoma savininko pavardė, asmen. kodas ir adresas, o jei savininkas įmonė, nurodomi minėtų rekvizitų atitikmenys. Akcijos suteikia savininkui balso teisę įmonėje: kiekviena akcija-po vieną balsą.

Pardavimų apskaitoje, norint greičiau gauti pinigus, gali būti taikomas diskontas (nuolaida). Užsakant prekes būtina nurodyti pirkėjo mokėjimo sąlygas. Mokėjimo terminas dažniausiai būna lygus 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos.

PVM (pridėtinės vertės mokestis) - tai mokestis, kuris sumokamas už prekes ir paslaugas. PVM sumokamas į valstybės biudžetą.

Apskaitoje PVM atimama PVM atskaita. PVM registravimo didž.knygos sąskaitose tvarka yra pat mokėtinas PVM.Dažnai buhalteriai atlieka vieną sudėtinę sąskaitą.

Pajamos pripažįstamos tada, kai įvyksta pardavimo-pirkomo faktą liudijančiame dokumente. Pajamos gaunamos už prekių suteikimo(pardavimo)pajamos. Jos pripažįstamos tada, kai prekės perduodamos pirkejui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus.

Sąnaudos pripažįstamos tada, kai jos susijusios su pajamų uždirbimu. Tai gali būti prekių savikaina, darbo užmokestis ir kt.

Pelno paskirstymo sąlygas taip pat turi nustatyti įmonės savininkai, atsižvelgiant į akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Dalis pelno gali būti paliktas įmonėje ir panaudojamas veiklai plėtoti, o kita dalis gali būti išmokėta akcininkams.

Sąnaudų pripažinimo atvejai

Yra keletas sąnaudų pripažinimo atvejų:

1. Parduotų prekių savikaina pripažįstama tada, kai prekės parduotos.
2. Kitos sąnaudos pripažįstamos to paties laikotarpio sąnaudomis iš karto jas patyrus. Tačiau tai išimtys.
3. Nusidėvėjimo sąnaudos pripažįstamos atsižvelgiant į turto naudojimo laiką.
4. Neįprastinės veiklos sąnaudos - netekimai.

Pajamų apmokestinimas

Pajamų apmokestinimas skirstomas į:

• Fizinių asmenų pajamų mokestis
• Juridinių asmenų pelno mokestis

Fizinių asmenų pajamų mokestis priklauso nuo to, ar asmuo dirba pagrindinėje, ar nepagrindinėje darbovietėje. Pajamos apmokestinamos 24% tarifu. Jei asmuo gauna autorinį atlyginimą, jis apmokestinamas 13% tarifu.

Juridinių asmenų pelno mokestis apmokestinamas 29% tarifu. Žemės ūkio įmonės moka 5 % tarifu.

Žemės ūkio bendrovės "Draugas" pavyzdys

ŽŪB „Draugas“, įsikūrusi Alksniupiuose, Radviliškio rajone, įsteigta 1992 m. rugpjūčio 10 d., yra klestinti įmonė. Jos veikla apima:

• Augalininkystę.
• Galvijų auginimą ir pieno gamybą.
• Kitą veiklą (auginami arkliai, bitės).

Atliekant horizontaliąją analizę, lyginami dvejų, trejų ir daugiau metų finansinių ataskaitų duomenys, taip pat nustatoma atitinkamų rodiklių dinamika, kuri skaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, atitinkamų metų rodiklius lyginant su baziniais. Tokia analizė naudojama Balanso, Pelno (nuostolio) ataskaitos, taip pat pinigų srautų duomenims išnagrinėti.

Santykinė analizė - finansinės atskaitomybės rodiklių tarpusavio ryšio nustatymas, padedantis įvertinti įmonės veiklos efektyvumą.

1 lentelėje pateikti apskaičiuotieji rodikliai bendrovės ekonomino gyvybingumo įvertinimui. Kai kurie jų yra paimti iš bendrovės Investicinio projekto „Gamybos bazės modernizavimas“, kiti - apskaičiuoti iš finansinės atskaitomybės duomenų.

Palyginus 1 lentelėje pateiktus bendrovės rodiklius su kritinėmis reikšmėmis, galima daryti išvadą, kad ŽŪB „Draugas“ vykdo tikslingą ir ekonomiškai naudingą veiklą, nes rodiklių reikšmės yra netgi keletą kartų didesnės už kritines. Tik absoliutaus mokumo koeficientas bendrovėje kasmet mažėjo.

Kalbant apie bendrovės pardavimo pajamas ir grynąjį pelną, pasakytina, kad 2004 m. gauta daugiau pajamų, lyginant su 2003 m., o 2005 m. - dar daugiau. Ir nors grynasis pelnas 2004 m. buvo mažesnis, lyginant su praėjusiais metais, dar po metų jo gauta daugiau.

2003 - 2005 m. bendrovė neturėjo nei trumpalaikių, nei ilgalaikių paskolų. Skolos tiekėjams 2003 m. buvo mažesnės, 2004 m. - dar mažesnės, o 2005 m. daug didesnės.

ŽŪB “Draugas” vadovo patvirtintas sąskaitų planas pagal pavyzdinį žemės ūkio bendrovių sąskaitų planą. Bendrovės apskaitos politikoje pasakyta, kad buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas bendrovės struktūrinis padalinys.

Apskaita tvarkoma kompiuterizuotai - nuo 2003 m.

Pagrindine atsargų apskaitos užduotimi prof. K. Valužis įvardija nuosavybės apsaugos užtikrinimą, būtinumą apskaityti atsargas pagal jų rūšis, kainas, saugojimo vietas bei atsakingus asmenis.

tags: #operacija #kai #debetuojamas #turtas #ir #kredituojamos