Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl mokesčių paskirstymo, ypač kai kurie mokesčiai priklauso nuo buto ploto, o kiti - nuo gyventojų skaičiaus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisiškai reglamentuojamas šis procesas ir kokios yra gyventojų teisės.
Bendrosios Nuostatos
Pagal Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Civilinio kodekso 4.76 str. nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Svarbu pažymėti, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas yra būtinas, jį tvirtina bendrija. Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objektas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.
Mokesčiai ir Jų Paskirstymas
Mokesčiai daugiabučiuose namuose gali būti skirstomi į kelias kategorijas:
- Mokesčiai, priklausantys nuo buto ploto: šildymas, namo remonto darbai, kaupiamosios įmokos, susijusios su namo remontu (stogo ar sienų remontas).
- Mokesčiai, priklausantys nuo gyventojų skaičiaus: šiukšlių išvežimas, vandens tiekimas (jei nėra individualių skaitiklių).
- Mokesčiai, nepriklausantys nei nuo ploto, nei nuo gyventojų skaičiaus: administraciniai mokesčiai, bendro naudojimo vamzdynų priežiūra, laiptinės apšvietimas, telefono spyna.
Už bendri namo vamzdynų, kitų komunikacijų priežiūrą ir remontą privaloma atlyginti proporcingai savo buto plotui. Daugiabučio gyventojai gali susitarti dėl kitokio skaičiavimo. Jei nesusitaria, taikomas įstatyminis reglamentavimas.
Kas yra naudingas plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai. Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Bendrojo naudojimo patalpos ir mokesčiai
Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai.
Ar galima sumažinti mokesčius, jei butas nenaudojamas?
Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
Patarimas būtų - arba parduoti butą, arba jį išnuomoti, jeigu pati tuo butu nesinaudojate. Arba kantriai mokėti bendruosius savininkų įnašus.
Svarbu! Jeigu butas buvo užlietas ir buvo padaryta žala - reikėjo užsakyti apžiūrą, akte užfiksuoti...
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).
Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- Nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- Nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- Virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis.
Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- Nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- Nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- Virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.
Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.
Pavyzdys: jums priklauso 1/3 namo, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Jei turite daugiau nei vieną NT objektą, sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.
Rinkliava už komunalines atliekas
Individualiems namams, neturintiems individualių konteinerių, pastovioji ir kintamoji dalys apskaičiuojamos objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus.
Individualiems namams, turintiems individualius konteinerius, pastovioji rinkliavos dalis apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (0,0196 (Eur/m²) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.), pasirinkus atliekų išvežimą kas 2 savaites.
Kintamoji rinkliavos dalis apskaičiuojama imant per mokestinį laikotarpį NTO galintį susidaryti atliekų svorį (354 kg)* padauginus iš kintamosios rinkliavos dedamosios dydžio 0,0354 Eur/m² (besinaudojantiems bendrojo naudojimo konteineriais) ir 0,185 Eur/kg (turintiems individualius konteinerius).
Kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg).
Jeigu daugiabutis namas naudojasi bendro naudojimo konteineriu, kuris yra apibrėžtoje ir kontroliuojamoje teritorijoje, t. y. aptvertas ir niekas kitas juo nesinaudoja, bendrija gali pateikti VASA prašymą šį konteinerį priskirti prie individualaus naudojimo konteinerio ir kintamąją dalį skaičiuoti pagal susidariusį faktinį atliekų kiekį.
Kartu su prašymu pateikiamas gyvenamosios daugiabučių pastatų paskirties NTO savininkų daugumos sprendimas dėl individualaus naudojimo konteinerio priskyrimo NTO ir kintamosios rinkliavos dalies skaičiavimo priklausomai nuo atiduotų atliekų svorio bei vieno iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar pastatų administratoriaus įgaliojimas būti kintamosios rinkliavos dalies mokėtoju.
Pasikeitus nekilnojamo turto objekto savininkui, rinkliavos mokestis skaičiuojamas už visą kalendorinį mėnesį, kurį objektas jam dar priklausė, nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną įvyko pasikeitimas.
Gavus NTO duomenis apie paveldėjimo faktą, rinkliava skaičiuojama įpėdiniui.
Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.
Jei NT objektu nesinaudojama nuo 3 iki 12 mėn., pasinaudokite lengvata rinkliavai.
Lietuvoje išbandytos priemonės kovai su kontrabandiniais balionais
Rinkliavą apmokėti galite iškart už metus arba ketvirčiais. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, mokėjimo pranešime nurodytos atitinkamos rinkliavos sumos dalys už pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius turi būti sumokamos iki paskutinės einamojo ketvirčio dienos, o už ketvirtąjį ketvirtį turi būti sumokama iki spalio 31 d.
Konkrečių Situacijų Analizė
Dažnai kyla klausimų dėl specifinių situacijų, pavyzdžiui:
- Tuščias butas: Jei butas yra tuščias ir jame niekas negyvena, turėtumėte mokėti tik tuos mokesčius, kurie priklauso nuo buto (pvz., administracinis mokestis, laiptinės apšvietimas, šilumos ūkio priežiūra ir pan.), ar nuo buto ploto (šildymas, namo remonto darbai).
- Bendro naudojimo patalpų užėmimas: Jei gyventojai savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas), bendrijos visuotinis susirinkimas gali nutarti, kad jie privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas.
- Lifto remontas: Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
Svarbu paminėti, kad daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai, jei jai nepriklausau, tačiau gyvenu nuosavų namų kvartale?
Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai...
Ar gali bendrijos pirmininkas reikalauti delspinigių už vėliau, po 3 mėnesių sumokėtą bendrijos mokestį?
Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas.
Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą?
Situacijų būna įvairių, reikėtų gilintis, bet jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias?
Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.
Lifto remonto išlaidos: kas turi mokėti?
Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, privalo papildomai mokėti mokesčius?
Suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpos turi būti naudojamos bendrai, tai juk ne asmeninės patalpos. Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
Kada nereikia mokėti žemės mokesčio?
Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto. Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendro naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Žemės mokesčio tarifai:
Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Kaip Spręsti Ginčus?
Jei nesutinkate su mokesčių paskirstymo tvarka arba manote, kad jūsų teisės yra pažeidžiamos, galite kreiptis į:
- Bendrijos pirmininką arba administratorių: Pirmiausia, pabandykite išspręsti problemą tiesiogiai su atsakingais asmenimis.
- Seimo narį: Dėl įstatymų keitimo galite kreiptis į savo Seimo narį.
- Statybų inspekciją arba savivaldybę: Jei kaimynai savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas.
Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.
Tačiau, pasirodo, vadovautis reikėtų daugiabučių namų administravimo taisyklėmis ir Civiliniu kodeksu.
Nesilaikyti proporcingumo principo ir taikyti vienodus mokesčius (nepaisant valdomo ploto name) galima būtų nebent tik tuo atveju, jeigu visi 100 proc. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų dėl to susitartų.
Daugiabučių namų administravimo klausimai, ypač susiję su mokesčiais, aktualūs daugiabučių namų gyventojams. Sprendžiant juos namų bendrijų narių nuomonės dažnai išsiskiria.
Vis tik kartais pasitaiko, kai butų savininkai bendrijos narių susirinkime balsų dauguma priima sprendimą taikyti kitokį mokesčio skaičiavimo modelį. Butų savininkai yra sprendimų priėmėjai.