Pastaruoju metu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas sulaukė didelio visuomenės dėmesio dėl savo ir jo šeimos turto. Šis straipsnis apžvelgia informaciją apie Kėvišų šeimos valdas, pajamas ir vykdomus tyrimus.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Tyrimai ir Kritika
Pastaruoju metu itin aktyviai viešumoje aptarinėjamas LNOBT Generalinis direktorius G. Kėvišas. Pateikiamas požiūris yra vienpusis ir pateikiamas be Generalinio direktoriaus bei LNOBT veiklos vertinimo konteksto.
LNOBT vadovas G.Kėvišas pastaruoju metu sulaukė kritikos ir raginimų trauktis iš pareigų paaiškėjus informacijai, kad LNOBT pagal sutartis su G. Kėvišo sūnaus įmonei sumokėjo šimtatūkstantines sumas. Politikai dėl G.Kėvišo prašytos paramos sūnaus rengtam koncertui yra kreipęsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat inicijuotas kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašant įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą.
Generalinė prokuratūra 2015-aisiais atnaujino tyrimą dėl galimo lėšų iššvaistymo atliekant investicijas į LNOBT scenos atnaujinimą, infrastruktūrą, jį atlieka Kriminalinės policijos biuras. Atnaujintą tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau naujausios deklaracijos nėra viešos. G. Kėvišas nuo 2010-ųjų dirba konsultantu, jis pajamas iš šios įmonės gavo ir vadovaudamas LNOBT. VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje G. Kėvišas buvo nurodęs, kad be konsultacinės veiklos „Riverside music“ jis nuo 2003-iųjų vadovauja viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padaliniui.
Valstybinė mokesčių inspekcija patikslino anksčiau pateiktą informaciją bei nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas patikslino deklaracijas, bet jam papildomų mokesčių mokėti nereikėjo. Inspekcija atsiprašo dėl netiksliai pateiktos informacijos.
Aiškintis dėl G. Kėvišo mokestinių prievolių inspekcija pradėjo pernai kovą, gavusi Lietuvos centro partijos pirmininko, parlamentaro Naglio Puteikio prašymą patikrinti tuomet dar LNOBT vadovavusio G. Kėvišo pajamų ir sukaupto turto pagrįstumą.
Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo viešųjų ir privačių interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Tai, kad G. Kėvišas supainiojo interesus, konstatavo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Visus jam nepalankius sprendimus, įskaitant ir atleidimą, G. Kėvišas yra apskundęs teismuose. Naujasis LNOBT vadovas dar neišrinktas.
Nepasitikėjimą G. Kėvišu išreiškė visi aukščiausi valstybės pareigūnai. Jį trauktis dėl prarasto pasitikėjimo ragino kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson. Tai lėmė teatro sutartys, sudarytos su vadovo sūnaus įmone, G. Kėvišas buvo nusišalinęs ir sutartis pasirašė jo pavaduotojas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad nusišalinimas buvo tik formalus. STT pareiškė, kad toks nusišalinimas neužkerta grėsmės korupcijai. G. Kėvišui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Finansiniai Aspektai ir Turto Deklaracijos
LNOBT skelbia, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį jos vadovo atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 2 322 Eur.
G. Kėvišas yra buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Kultūros ministras, kaip Liberalų ir centro sąjūdžio atstovas dalyvavo 2008 m. Jau skelbta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį G. Kėvišo pajamų tyrimą.
Remdamasi šia informacija, kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson oficialiai paprašė Finansų ministerijos neįtraukti LNOBT investicinio projekto scenai rekonstruoti į Valstybės investuojamų projektų sąrašą 2017 metais. Kultūros ministerija primena, kad šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro investicinis projektas yra vykdomas nuo 2006 metų. Jo bendra sąmata, siekianti 22 mln. eurų, buvo patvirtinta 2008 metais. Iki 2017 metų šiam projektui buvo panaudota apie 15 mln. eurų. Šiais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šiam projektui buvo numatyta 1,74 mln. eurų.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad teatras vykdydamas rekonstrukciją ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą - brangiau mokėjo už scenos įrangą nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 3,8 mln. eurų).
Nors teatre sumažėjo atlyginimai penkiems solistams, finansavimu teatras skųstis neturėtų. Šių metų sausio mėnesį naujoji „valstiečių“ paskirta kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo iš Valstybės investicijų programos daugiau nei 1,7 milijono eurų paskirta LNOBT scenos rekonstrukcijai. Kuriozas yra tas, kad prieš mažiau nei dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai jau buvo skirta 22 milijonai eurų, o panaudota pusė šios sumos (apie 15 milijonų eurų), 2009 metais teatrą purtė skandalas dėl šios rekonstrukcijos, o prokuratūros tyrimas tęsiasi iki šiol.
Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas.
Sutarčių Su Sūnaus Įmone Detalės
G. Kėvišo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) negaili pinigų užsienio atlikėjų pasirodymams. Dalis koncertų už šimtatūkstantines sumas yra perkami iš G. Kėvišo sūnaus įmonės. Iš viso įmonei „Riverside music Limited“ sumokėta 390 tūkst. eurų, kokia dalis atiteko atlikėjams, nei LNOBT, nei pats G. Kėvišas neskelbia.
G. Kėvišas pats papildomai dirba šioje įmonėje, deklaruoja užsiimantis konsultavimo veikla bei gauna iš jos pajamas. Tokią praktiką nepalankiai įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pažymėdamos, kad nusišalinimas tebuvo formalus ir neužtikrino sprendimų skaidrumo.
Seimo opoziciniai konservatoriai ragina G. Kėvišą trauktis iš pareigų, taip pat prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą.
Naujausiai paaiškėję faktai rodo, kad G. Kėvišo sūnaus įmonė valstybinių pinigų gavo ne tik iš teatro. Vilniaus savivaldybė, remdama LNOBT koncertus, taip pat skyrė 30 tūkst. eurų paramą G. Kėvišo sūnaus įmonei.
Kipro juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė „Riverside Music Limited“ registruota šios šalies sostinėje Nikosijoje 2009 m. lapkritį. DELFI paklaustas, kodėl nuspręsta Kipre registruoti minėtą įmonę, M. Kėvišas atsisakė ką nors komentuoti.
Nekilnojamasis Turtas
Ilgainiui Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas G. Kėvišas ir jo žmona Rūtelė Kėvišienė, buvusi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja, tapo milijonieriais ir gali pasigirti įspūdingais sklypais įspūdingo grožio Lietuvos vietose. Be kita ko, prie šių sklypų yra ir galimų pažeidimų. Pats G. Kėvišas DELFI teigė niekada negavęs iš institucijų jokių pretenzijų dėl pažeidimų, o turto šaltinius teigė deklaravęs pagal įstatymą.
Registrų centro duomenimis, sklypą kvartale G. Kėvišas su žmona įsigijo 2004 metais. Neseniai turtingiausio Lietuvos verslininko Nerijaus Numavičiaus namas Laurų kvartale buvo parduotas beveik už 2 milijonus eurų. Šiuo metu kvartale parduodamų namų kaina svyruoja nuo 1,2 iki 1,5 milijonų eurų. G. Kėvišas privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs šio sklypo pirkimo, taigi tiksli sandorio vertė nėra žinoma.
Registrų centro duomenimis, jo žmonai priklauso sklypo dalis Molėtų rajone, ant pačio Bebrusų ežero kranto. Sklypo dalį ji valdo nuo 2000 metų. G. Kėvišo privačių interesų deklaracijoje nėra užsiminta apie šio sklypo įsigijimą, taigi jo vertė nėra aiški.
VTEK deklaracijoje G. Kėvišas nurodo, jog 2012 metų gegužę jis nusipirko sklypą už 252 054 litų (beveik 73 tūkstančiai eurų). Sklypą, kaip deklaruojama, jam pardavė žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas G. Vainauskas.
G. Kėvišas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) yra deklaravęs, jog 2013 metų lapkritį yra padovanojęs butą savo sūnui Martynui Kėvišui. Taip pat G. Kėvišas yra žiniasklaidai pasakojęs apie savo tėvų namus Kauno mieste, vaizdingoje vietoje, ne taip toli upės, Lankos gatvėje. G. Kėvišas yra užsiminęs, kad name dabar gyvena jo brolio sūnus ir jis jam jį paliko po tėvų mirties.
Namas Laurų kvartale
Sklypas Ispanijoje
Pagal DELFI turimus Ispanijos žemės registro duomenis, pusė sklypo Altėjoje registruota pačio G. Kėvišo ir jo žmonos Rūtelės Kėvišienės vardu. Kita pusė sklypo priklauso kitiems lietuvių asmenims. Pagal duomenis, sklypas įsigytas 2012 metų gegužės 9 dieną, o įrašas registre galioja nuo 2012 metų birželio 5 dienos.
Skelbiama, kad sklypas yra „Altėjos kalvų“ (Altea hills - angl.) kvartale. „Altėjos kalvų“ kvartalas internete yra pristatomas kaip prabangių, išskirtinių ir įspūdingų namų kvartalas, kuriame turto turi turtingi ir įžymūs žmonės iš viso pasaulio. Skelbiama, kad apsaugos darbuotojai patruliuoja kvartale 24 valandas per parą. Jis visas yra uždaras ir aptvertas tvora, į jį pašaliniams patekti neįmanoma.
G. Kėvišas savo pateiktoje deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) 2012 metais deklaruoja įsigijęs sklypą iš žiniasklaidos magnato, „Lietuvos ryto“ savininko Gedvydo Vainausko. Sandorio suma - 252 054 eurai. Pats G. Kėvišas DELFI patvirtino, kad sklypą Ispanijoje nusipirko iš G. Vainausko.
Pagal dabar internete prieinamus skelbimus, naujai pastatytų vilų kainos „Altėjos kalvų“ kvartale yra įspūdingos. Kai kurios vilos kainuoja milijonus. Pagal G. Kėvišo deklaraciją, pateikta VTEK, slypas jam kainavo 252 054 eurus.
G. Kėvišo Komentarai
G. Kėvišas DELFI patvirtino, kad turi sklypą Ispanijoje, tačiau plačiau į žurnalistų klausimus neatsakinėjo, pareiškė, kad jam daugiau nebūtų skambinama ir numetė telefono ragelį.
Pats G. Kėvišas neatskleidžia, kiek vidutiniškai per metus gauna papildomų pajamų iš savo sūnaus Martyno įmonės „Riverside Music Limited“, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus ir kurioje jis deklaruoja užsiimantis individualia veikla, G. Kėvišas teigė: „Aš skaičiais nenorėčiau vardinti, nes ir neprivalau.“ G. Kėvišas aiškino, kad pajamos iš teatro sudaro mažąją dalį jo pajamų.
Gintautas Kėvišas
Išvados
Ši informacija atskleidžia sudėtingą G. Kėvišo ir jo šeimos finansinę padėtį, įskaitant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir Ispanijoje, pajamas iš sūnaus įmonės ir vykdomus tyrimus dėl galimo pinigų švaistymo rekonstruojant LNOBT sceną. Visuomenė atidžiai stebi šiuos įvykius, o tyrimų rezultatai gali turėti didelės įtakos G. Kėvišo ateičiai.