Organizmų prisitaikymas prie aplinkos veiksnių

Biologijos dalykas, remiantis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.

Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas.

Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.

Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas.

Aplinkos veiksniai ir organizmų prisitaikymas

Organizmai nuolat sąveikauja su aplinka, o aplinkos veiksniai tiesiogiai veikia jų išgyvenimą ir dauginimąsi. Šie veiksniai gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes:

1. Negyvosios gamtos (abiotiniai) veiksniai: Tai negyvosios aplinkos elementai, tokie kaip temperatūra, drėgmė, šviesa, dirvožemio sudėtis ir oro sąlygos.
2. Gyvosios gamtos (biotiniai) veiksniai: Tai gyvų organizmų populiacijos, veiklos ir elgsenos konkurencija, sąveika tarp skirtingų rūšių, predatorių ir plėšrūnų egzistavimas, ligų ir parazitų paplitimas.

Ekosistemos schema

Ekosistemos

Ekosistema - tai gyvų organizmų bendrija ir jų negyvoji aplinka, veikianti kaip vieninga sistema. Ekosistemos gali būti natūralios arba dirbtinės:

• Gamtinė ekosistema yra natūrali, susiformavusi be žmogaus įsikišimo.
• Dirbtinė ekosistema yra žmogaus sukurta, pavyzdžiui, žemės ūkio laukas.

Gamtinės ekosistemos paprastai pasižymi didele bioįvairove, o dirbtinės ekosistemos gali būti mažiau įvairios. Gamtinės ekosistemos dažniausiai yra stabilios, o dirbtinės ekosistemos gali būti labiau pažeidžiamos ir nepastovios.

Sezoniniai pokyčiai Lietuvoje

Metų laikų kaitą Lietuvoje lemia:

• Saulės spinduliavimas ir dienos ilgumas.
• Oro srautų kryptis ir intensyvumas.
• Atlantinio ir sibirinio oro masių sąveika.
• Vėjo ir kritulių kiekis.

Medžių lapų gelėjimas ir lapų metimas vyksta dėl mažėjančio šviesos kiekio ir temperatūros. Lapai metami dėl mažėjančio fotosintezės proceso ir vandens trūkumo. Žiemą lapuočiai medžiai miega, nes trūksta šviesos ir reikiamų sąlygų fotosintezės procesui.

Sula augalams - tai augalo sultys, kurias jis naudoja transportuoti vandens ir maistinių medžiagų.

Rudens lapai

Gyvūnų prisitaikymas

Gyvūnai prisitaiko prie aplinkos įvairiais būdais:

• Stiebų žąsis - lėkšta kūno forma prisitaikė prie skendinančio maisto ieškojimo ir šaibų medžiojimo.
• Zefyras - greitas šokinėtojas, prisitaikė prie greito bėgimo ir gaudymo mažinti.

Paukščių migracija vyksta dėl maisto ieškojimo arba palikuonių auginimo. Žinduoliai užmiega žiemą, kad sutaupytų energiją.

Mitybos grandinės ir ekosistemos

Mitybos grandinės rodo energijos perdavimą iš vienos rūšies į kitą. Pavyzdys: žolė (gamintojas) -> triušis (vartotojas) -> vilkas (plėšrūnas).

Skaidytojai ekosistemoje išlaiko populiacijų balansą ir naikina negyvybiškus organinius medžių likučius. Pavyzdžiai: taurė, gauras, vabzdžiai.

Gaminiai (augalai) teikia maistą vartotojams (gyvūnams), o skaidytojai (destruktorių) skaido organinius liekanas.

Konkurencija dėl išteklių: vilkas ir lapė konkuruoja dėl maisto šaltinių. Stipriausio patino nauda - užtikrina stipriausio genetinio paveldimumo perėjimą jo palikuonims.

Konkurencija dėl išteklių augaluose: medžių konkurencija dėl šviesos ir vandens.

Piktžolės sugeria vandens ir maistinių medžiagų iš dirvos, dėl to sumažėja kultūrinių augalų augimas. Pavyzdžiai: laukuose, kur apleidžiami valstybiniai ūkiai, plečiasi piktžolės, tokių kaip pelkinis moliuskas ir kvapieji kviečiai.

Spalvų nauda gyvūnams: slepiamoji spalva apsaugo nuo plėšrūnų, pvz., peilis ar kiaulių. Mimikrija leidžia gyvūnui pasislėpti nuo plėšrūnų arba apsimetinėti kaip kenkėjas.

Plėšrūnai palaiko gyvūnų populiacijų balansą ir išlaiko ekosistemų stabilumą. Grobio populiacija priklauso nuo plėšrūnų populiacijos ir atvirkščiai, nes jos reguliuoja viena kitą.

Žmogaus įtaka aplinkai

Pasaulinio atšilimo priežastys:

• Oro tarša.
• Drėgno miško naikinimas.

Klimato kaita gali sukelti ekstremalias oro sąlygas ir ekosistemų nykimą. Didelis gyvulių bandų didėjimas skatina išmetamų metano kiekį, kuris prisideda prie pasaulinio atšilimo.

Anglies dioksido padidėjimo priežastys:

• Deguonies gamybos procesų sumažėjimas.
• Miškų naikinimas.

Rūgštieji krituliai susidaro dėl dirvožemio terpės rūgščios reakcijos su lietaus vandeniu. Spygliuočių lapai yra padengti storu vašku, kuris apsaugo nuo rūgščios lietaus.

Per didelis nitratų kiekis gali sukelti eutrofikaciją ir vandens telkinių užterštumą. Nevalytos nuotekos gali suteikti daug maistinių medžiagų, kurios skatina dumblo augimą ir deguonies kiekio mažėjimą.

Nitratais užterštų požeminių vandenų pavojus: nitratai gali sukelti kancerogeninių medžiagų susidarymą požeminiuose vandenyse ir paveikti žmonių sveikatą.

Rūgštūs krituliai

Gamtos saugojimas

Saugomos teritorijos saugo retas ir pavojingas rūšis, išlaiko ekosistemų pusiausvyrą ir skatina biologinį įvairovę. Lietuvoje auga invazinės rūšys dėl nepakankamo biologinės saugos kontrolės priemonių įgyvendinimo ir klimato kaitos, dėl kurios kai kurios rūšys pradeda plisti.

Natūralios gamtos saugojimo svarba:

• Saugo biologinę įvairovę.
• Palaiko ekosistemų stabilumą.
• Užtikrina žmonių ir gyvųjų organizmų gerovę.

Saugomų teritorijų tipai Lietuvoje:

• Nacionaliniai parkai.
• Gamtos rezervatai.
• Draustiniai.
• Apsaugotos teritorijos.
• Geologiniai paminklai.

tags: #organizmu #prisitaikymas #prie #gyvenamosios #aplinkos #slideshare