Orlaivis kaip Nekilnojamasis Daiktas: Apibrėžimas ir PVM Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apibrėžimai bei jų reikšmė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kontekste Lietuvoje. Nagrinėjamos įvairios sąvokos ir nuostatos, susijusios su PVM įstatymu, siekiant aiškiau suprasti, kaip šis mokestis taikomas skirtingiems turto tipams.

Daikto Apibrėžimas ir Rūšys

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.1 straipsnį, daiktu laikomi pasaulio dalykai. Daiktai gali būti kilnojamieji arba nekilnojamieji. CK 4.2 straipsnis nustato, kad nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoka paaiškinta 2 straipsnyje.

Nekilnojamasis Turtas

Statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

Svarbu atskirti statybos darbų rūšis: bendruosius (žemės, betonavimo ir kt. darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).

PVM mokėtojas, vykdantis nekilnojamojo turto statybos darbus, pats turi nuspręsti, ar darbai pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.

Ekonominė Veikla ir PVM

Kad veikla būtų laikoma ekonomine veikla, ji turi būti atlygintina, t.y. turi būti siekis gauti pajamų. Ekonominę veiklą reikia atskirti nuo atsitiktinių sandorių. Sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų.

Ekonominei veiklai priskiriama:

• Darbo veikla
• Valstybės ir savivaldybių veikla

Sandoriai laikomi ekonomine veikla, jei jie nėra atsitiktiniai. Akcijų bei kitus vertybinius popierius įgyvendinimas nėra laikomas ekonomine veikla. Gamtinių dujų sistemomis tiekiamas gamtines dujas ir elektros energiją laikomas ekonomine veikla.

Apmokestinamasis Asmuo ir Jo Pareigos

Lietuvos Respublikos ir užsienio apmokestinamojo asmens sąvokos apibrėžtos PVM įstatymo 2 straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo teikti mokesčių administratoriui kitus duomenis.

Atlygis Už Prekes ar Paslaugas

Atlygiu laikomas ne tik gautas, bet ir gautinas atlyginimas, t.y. už prekes ar paslaugas. Atlyginimo formos gali būti įvairios. Tarpininkas, kuris „suveda“ prekių pardavėją (paslaugų teikėją) ir pirkėją (klientą), gauna komisinį atlyginimą ar pan.

Susiję Asmenys

Susijusių asmenų sąvoka yra paaiškinta PVM įstatymo 2 str. 31 d. Susijusiais laikomi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. (dalių, pajų) arba faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus.

Susiję asmenys apima:

• Tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. pajų.
• Asmenys, kurių tie patys dalyviai valdo sprendimus.

Svarbu, kad kiekvienam sandoriui sudaryti reikia abiejų partnerių sutikimo, jei asmenys yra susiję.

PVM Tarifai

0 procentų PVM tarifas nėra lengvatinis PVM tarifas. Lengvatinių PVM tarifų taikymo tvarka nustatyta PVM įstatymo 19 str.

Juridinio Asmens Buveinė

Juridinio asmens buveinė yra ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas. Fizinio asmens atlygį sudaromi atsitiktiniai sandoriai.

Tarpininkavimas

Jei tarpininkas veikia kito asmens (paslaugos gavėjui) vardu, tai toks tarpininkas yra laikomas ,,neatsiskleidusiu“ tarpininku. Jei prekė priklausė tarpininkui nuosavybės teise ir jo parduota, tai jis atsako už visus įsipareigojimus (pvz., mokesčio tarifai, lengvatos) kaip tikrajam pardavėjui.

Nuolatinė Gyvenamoji Vieta

Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į dokumentų duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Faktinės aplinkybės yra vertinamos prioriteto tvarka, t.y. socialinių, ekonominių vieta. Nustatant ekonominių interesų buvimo vietą, reikia atsižvelgti į kriterijų visumą: šeimyninius ryšius, asmens pilietybę ir panašiai.

Europos Bendrijų Teritorija

Europos Bendrijų teritoriją sudaro valstybių narių teritorijos. Nelaikomos teritorijos, priklausančios valstybei narei, tačiau nurodytos PVM įstatymo 2 str. 35 punkte.

Išvestinės Finansinės Priemonės

Išvestinė finansinė priemonė naudojama arba rizikai apdrausti. Išvestinės finansinės priemonės sandoris gali būti išankstinis (angl. future), apsikeitimo (angl. swap) ir opciono (angl. option) sandoris.

Kitos Svarbios Sąvokos

• Prekė: Energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija.
• Telekomunikacinės paslaugos: Elektromagnetinėmis sistemomis teikiamos paslaugos.
• Trečioji valstybė: Bet kuri teritorija, kuri nėra valstybės narės teritorija.

Viešieji Juridiniai Asmenys

Viešųjų juridinių asmenų sąvoka yra apibrėžta CK 2.34 str. Tai apima valstybės ir savivaldybių įstaigas, religines bendruomenes ir t.t.

Registravimasis PVM Mokėtoju

Registravimosi PVM mokėtoju sąlygas ir tvarką nustato PVM įstatymo 71-76 str. Apmokestinamasis asmuo gali savanoriškai registruotis PVM mokėtoju.

PVM Sumokėjimas

PVM sąskaita-faktūra laikomi ir dokumentai, išrašomi kitoje valstybėje narėje. PVM turi būti sumokėtas laiku, laikantis PVM įstatymo 79-80 str. nurodytų rekvizitų.

Orlaivio nuoma ir tinkamumas skraidyti

Kai orlaivis išnuomojamas, visi įrašai, įrodantys orlaivio tinkamumą skraidyti, turi būti saugomi ne trumpiau nei visą nuomos laikotarpį.

LR Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimai

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigalios LR Prekybinės laivybos įstatymo (PLĮ) pakeitimai, įskaitant ir 6 str. 1 d. Pagal LR CK 1.98 str. 3 d. nekilnojamiesiems daiktams prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems numatyta privaloma teisinė registracija.

Kaip išaiškinta teismų praktikoje (VAAT 2016-09-12 sprendimas admin. b. Nr. I-3038-535/2016), tam, kad laivas būtų laikomas nekilnojamuoju daiktu, turi būti:

1. konkrečiame įstatyme aiškiai numatyta, kad laivas yra prilyginamas nekilnojamajam daiktui; ir
2. tokiems laivams turi būti numatyta privaloma teisinė registracija.

Priešingai nei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas ar Aviacijos įstatymas, PLĮ ankstesnė redakcija numatė jūrų laivų prilyginimą nekilnojamiems daiktams.

• laivo pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti pasirašoma notaro akivaizdoje, dėl šios priežasties užsienio šalyje registruoto laivo pirkėjo atstovas privalo fiziškai atvykti į Lietuvos Respubliką, gauti vizą ir t.
• sudėtinga arba neįmanoma jūrų laivų įsigijimo finansuoti finansinių įstaigų lėšomis.

Jūrų laivų įsigijimai dažniausiai yra finansuojami užsienio kredito įstaigų, kreditavimo sutartys sudaromos pagal kredito įstaigų nustatomas sąlygas, įskaitant kreditavimo sutarčiai taikomą teisę ir ginčų sprendimo vietą, kuri praktiškai niekada nebūna Lietuvos Respublika. Paprastai paskolos negrąžinimo atveju kredito įstaiga turi teisę perimti nuosavybės teises į laivą.

Finansuotojui žinant, kad laivo savininkui nevykdant savo įsipareigojimų, kredito įstaiga turėtų laivą pardavinėti kaip nekilnojamo turto objektą, kas akivaizdžiai mažina potencialių pirkėjų skaičių ir pan., jis nebūtų linkęs finansuoti laivo įsigijimo.

Visi aukščiau išvardinti apsunkinimai ir nukrypimai nuo tarptautinės laivybos praktikos panaikinti įsigaliojus PLĮ 6 str. 1 d. pakeitimui, pagal kurį Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti laivai laikomi kilnojamasis daiktais. Tokių laivų pirkimo-pardavimo sandoriai nebeturės būti tvirtinami notarine forma, ginčai dėl daiktinių teisių į juos nebūtinai turės būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, šalys bus laisvos susitarti dėl tokių laivų perleidimui taikytinos teisės ir kt.

Lietuvos jūrų laivų asociacijos nuomone, šis pakeitimas prisidės prie jūrų laivų, plaukiojančių su Lietuvos Respublikos vėliava, skaičiaus didėjimo, o „Investuotųjų Forumo“ nuomone prisidės prie Lietuvos jūrų verslo konkurencingumo didinimo, bei naujų darbų vietų sukūrimo.

tags: #orlaivis #nekilnojamasis #daiktas