Planuojant kelionę po Lietuvą, verta aplankyti Žemaitiją, kurioje gausu gražių ir turistų mėgstamų vietų. Netoli Baltijos jūros įsikūręs Kretingos miestas kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų. Šiame mieste galite aplankyti Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, pasigrožėti Baltų mitologijos parku, grafų Tiškevičių dvaru su žiemos sodu, pasivaikščioti po Imbarės piliakalnį šalia Salantų. Taip pat būtinai sustokite prie Salantų įsikūrusioje Orvidų sodyboje-muziejuje, gyvuojančioje jau daugiau nei 40 metų.
Viliaus Orvido Pasaulėžiūra ir Sodybos Įkūrimas
Pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo, Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido (1952-1992). Vilių akmentašystės amato išmokė jo tėvas, akmentašys Kazys Orvidas (1905-1989), kuriam šį amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872-1939) - Orvidų dinastijos pradininkas Salantų žemėje.
1989 m. Vilius davė pirmuosius Šv. Pranciškaus Mažesniųjų Brolių Ordino vienuolio įžadus, pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą. Jis buvo labai energingas, neribotą fantaziją turintis, reto darbštumo ir be galo dvasingas žmogus. Dirbdamas V. Orvidas didžiausią dėmesį skyrė ne sau ir savo darbui, o erdvės, kurioje galėtų atsigauti, pasimelsti, pamedituoti pats bei visi norintys, sukūrimui.
1973 m., grįžęs iš sovietinės armijos, V. Orvidas su tėvu vežė į sodybą suskaldyti pasmerktus akmenis. Sielvartaudamas dėl sovietmečiu melioracijos naikinamos gamtos, V. Orvidas norėjo įkvėpti šiems suskaldymui skirtiems akmenims gyvybės ir prikelti juos antram gyvenimui.
Tačiau 1992 m. rugpjūčio 5 d. V. Orvidas netikėtai mirė, kurdamas savo paties sukurtoje unikalioje sodyboje - muziejuje.
Sodybos Fenomenas ir Pasipriešinimas Sistemai
V. Orvido sumanymas bei vis labiau besiplečianti veikla labai nepatiko sovietmečio valdžiai, kuri kaip įmanydama bandė sutrukdyti bei sunaikinti tai, kas buvo padaryta. Tačiau sodybai pavyko stebūklingu būdu apsisaugoti nuo valdžios užmojų ir toliau sėkmingai plėstis.
Iš akmenų ir ąžuolų kamienų sudėliotos architektūrinės kompozicijos, tarp kurių pastatytos ir V. Orvido sukurtos akmens skulptūros, kryžiai, paminklai su tautine ir religine simbolika. Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą - krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai.
Sovietmečiu sodyba, kurioje lankėsi net tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas, buvo virtusi tam tikru pasipriešinimo okupantų rėžimui simboliu ir neprisitaikiusių žmonių, ypač jaunimo, susitikimo vieta.
Vieniems Orvidų sodyba - nesąmonių ar absurdo muziejus, vyresnės kartos žmonėms - pasipriešinimas sovietinei sistemai. Jonas Mekas žavėjosi Orvidų sodyba ir rašė: „Orvido sodyba yra paminklas, himnas, odė individualizmui, žmogaus sielai; manifestas prieš viską, kas nori užgniaužti žmogaus individualumą“.
Ekspozicijos ir Simbolika
Orvidų sodyboje - muziejuje Jūs atrasite daug V. Orvido bei kitų menininkų darbų iš akmens ir medžio. Turėsite galimybę pamatyti didelę senovinių daiktų kolekciją, tarp jų netgi tanką. Kiekvienas muziejaus akmuo yra kažkuo ypatingas, žadinantis apmąstymus apie gyvenimą ir amžinybę.
Muziejuje po atviru dangumi gausu takelių, kuriais žengiant susidursite su galingomis akmens bei medžio kompozicijomis, kurias vienija pagrindinė, visame muziejuje vyraujanti gilaus tikėjimo į nukryžiuotą ir prisikėlusį Jėzų ir Švč. Mergelę Mariją tema.
Nuostabu yra tai, kad iš paukščio skrydžio muziejus atrodo kaip tikra Dievo Apvaizdos akis, nes yra aiškios trikampio formos. Ši krikščionių ikonografijoje tradicinė Apvaizdos akis, V. Orvido sąmoningai komponuota, apjuosta kanalais, akmenų ir žemių pylimais, aiškiai matoma tik iš lėktuvo.
Norint patekti į centrinę sodybos dalį, būtinai reikia pralįsti pro žemus akmeninius vartus, apie 130 cm aukščio angą, paliktą po didele akmenų krūva. Paklausus V. Orvido, kodėl toks menkas įėjimas, jis atsakė: „Lai žmonės nusižemin…“.
Lankytojų Patirtys ir Rekomendacijos
Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingų jo kūrybai tikrai nebus. Čia laukiami visi, kurie ieško ramybės, įkvėpimo bei nori pažinti save. Muziejuje gausu įvairių religijų - katalikybės, pagonizmo, budizmo bei astrologinių ženklų atspindžių.
V. Orvidas visada su džiaugsmu priglausdavo ir nei vieno neatstumdavo. Ne vienas žmogus, būtent Orvidų sodyboje atrado savo gyvenimo kelią, atsikratė gyvenimą žlugdančių įpročių, pajautė vidinę laisvę dėka Viliaus dvasinio vedimo.
Muziejuje įrenginėjamas botanikos parkas - Dievo Apvaizdos akis, kurio viduryje stūkso kalva su keturiais šlaitais, kurių papėdėje sau vietą surado keturi akmenys, simbolizuojantis keturias pasaulio puses (šiaurę, pietus, rytus bei vakarus), tarp kurių įrengti aukurai.
Muziejus skirtas ramiam poilsiui, todėl prašoma elgtis tyliai ir pagarbiai savo ir kitų atžvilgiu. Pasirūpinkite maistu patys, jei planuojate pasilikti muziejuje ilgesnį laiką. Gerbkime gamtą ir akmenis. Juos spardyti, daužyti ar kitaip niokoti neleidžiama. Nelaipiokite ant akmeninių ar medinių konstrukcijų, tai gali būti pavojinga.
Apie 1985 m. Orvidų sodyba įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą, vėliau - į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Šiandien Orvidų sodyba-muziejus išlieka viena žinomiausių ir lankomiausių vietų Žemaitijoje, traukianti tiek Lietuvos, tiek užsienio turistus, norinčius patirti unikalų meninės ir dvasinės išraiškos derinį.
| Informacija | Duomenys |
|---|---|
| Įkūrėjas | Vilius Orvidas |
| Įkūrimo metai | XX a. antroji pusė |
| Vieta | Gargždelės k., Kretingos r. sav. |
| Ypatybės | Akmenų ir medžio skulptūros, senoviniai daiktai, Apvaizdos akies forma |