Skyrybos - santykių pabaigos etapas, kuris ne tik dažnai sukelia neigiamas emocijas, reikalauja papildomo laiko, bet ir profesionalių teisininkų ar kitų specialistų pagalbos. Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje vyksta UAB turto padalinimas skyrybų atveju, atsižvelgiant į įstatymus ir teismų praktiką.
Kaip supaprastinti turto dalybas?
Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.
Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.
Svarbu! Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.
Ar skiriantis turtas ir finansiniai įsipareigojimai dalinami pusiau?
Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes.
Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt.
Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.
Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą.
Turto padalijimas - SkyrybosLengvai.lt
Nekilnojamojo turto dalybos
Kaip dalinamas su paskola įsigytas būstas?
Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos. Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)), pavyzdžiui, tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį. Vienam iš sutuoktinių nemokant savo sutartos dalies, kreditorius galės nesumokėtų sumų reikalauti iš kito sutuoktinio, nepaisant to, kad pastarasis savo sutartą dalį moka laiku.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Mišrus 2 ir 3 punkto variantas. Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Kaip dalinamas būstas, kurį vienas iš sutuoktinių turėjo iki santuokos?
Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, jei būstas, priklausęs vienam iš sutuoktinių, bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Svarbu paminėti, jog santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
Finansinio turto dalybos
Kokiais principais vadovaujantis vyksta finansinio turto dalybos?
Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys. Kartais nusprendžiama, jog viena turto rūšis, pavyzdžiui, investicinio fondo vienetai, atitenka vienam sutuoktiniui, kita turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijos, kitam.
Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, tad nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį iš sukauptų draudimo sutartyje lėšų.
Tačiau, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių gauta draudimo išmoka už traumą, kritinę ligą ar kitus sveikatos sutrikimus nėra laikoma bendrąja sutuoktinių asmenybe ir šios lėšos nėra įtraukiamos į dalijamą turtą. Be to, jei naudos gavėju sutartyje nurodytas buvęs sutuoktinis, nepamirškite šio sutarties punkto pakeisti.
Ar sutuoktinių skolos taip pat dalinamos perpus?
Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Paskolas su įkeitimu jau aptarėme, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau likviduoti ar perskirstomi.
Verslo dalybos
Kaip dalijamas turtas, jei buvę sutuoktiniai turėjo savo verslą?
Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.
Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.
Tiek bendras sutuoktinių turtas, tiek ir verslas skyrybų atveju dalijamas natūra. Verslas dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus).
Svarbu! Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškiai konstatavo bendrai gyvenančių nesusituokusių ir susituokusių asmenų turtinių santykių skirtumus.
Vaiko išlaikymas
Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 633 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.
Advokato komentaras
Atsako advokatas Irmantas BALSYS: Vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) normomis, santuoka - tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Šiuo atveju, keliamas klausimas dėl turto padalinimo tarp sutuoktinių po santuokos nutraukimo.
Pagal CK 3.49 straipsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukiama bendru sutuoktinių susitarimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Sutuoktiniai santuoką bendru sutikimu gali nutraukti tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms, t.y. nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti dėl turto padalinimo, vaikų išlaikymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Jei sutuoktiniai tarpusavyje susitarti negali, turtas padalinamas teismo keliu.
Turto padalinimas priklauso ir nuo turto teisinio rėžimo, t.y. ar turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmenine nuosavybe laikomas turtas, kuris:
- abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
- sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
- sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
- intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
- lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
- lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
- sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, kuris:
- įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
- pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
- pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
- įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
- pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Asmenine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas gali būti pripažintas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vadovaujantis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Bendruoju principu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, vadinasi ir visas turtas dalinamas į dvi lygias dalis. Skyrybų proceso metu, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Įstatymas numato išimtis, kada teismas dalindamas sutuoktinių turtą gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo. CK 3.123 straipsnio nuostatose teigiama, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas. To paties straipnsio nuostatos numato ir kitas išimtis.
Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
Pažymėtina, kad jei skyrybų metu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas visuomet atsižvelgia į to sutuoktinio tinkamą interesų užstikrinimą, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis, CK 3.71 straipsnio nuostatomis, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzurfruktas, tai asmens gyvenimo trumkmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzurfruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.