Lietuvoje vyksta viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, kurios tikslas - sukurti teisines, administracines ir finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie kaupimo principu pagrįsto turto valdymo. Tačiau Lietuvos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra tvirta ir turi trūkumų, o reglamentavimas nėra pakankamas ir aiškus.
Dėl šios priežasties apskaitos ir finansinės atskaitomybės informacija tampa nenaudinga klientams, nes ji nėra teisinga ir tiksli. Pagrindinė ilgalaikio materialiojo turto problema yra ta, kad ne visas turtas įtraukiamas į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis jo įtraukiama neteisingai.
Pagrindiniai Ilgalaikio Turto Apskaitos Klausimai
Seminaro metu lektorė atsakys į šiuos ir kitus aktualius klausimus:
- Kaip tinkamai apskaityti ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas pagrindžiant jas tinkamais dokumentais?
- Kaip tinkamai atvaizduoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansinėse ataskaitose ir aprašyti turto vertės pokytį aiškinamajame rašte?
- Kaip keičiasi centralizuotai valdomo turto apskaita ir atvaizdavimas finansinėse ataskaitose po pakeitimų?
- Kokie praktiniai klausimai iškilo taikant pasikeitusias nuostatas?
Temos, kurios bus nagrinėjamos:
- Nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto pripažinimas ir vėlesnė apskaita.
- Sudėtingi nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto apskaitos atvejai.
- Nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai.
- Naujausi 12-ojo VSAFAS ir 13-ojo VSAFAS pakeitimai.
- Informacijos apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje.
- Kiti aktualūs teisės aktų pakeitimai.
Aistė Gelusevičiūtė - finansų magistrė, LR Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus patarėja.
Siekiant užtikrinti efektyvią ir kokybišką finansinę bei mokestinę apskaitą, įmonės vadovams svarbu sudaryti sąlygas apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti žinias.
Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.
Natalja Kobzevienė. Viešųjų įstaigų pinklės skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą po perėjimo prie VSAFAS
Praėjusiais metais į viešąjį sektorių atėjo nemažai viešųjų įstaigų, kurios anksčiau tvarkė buhalterinę apskaitą kaip privataus sektoriaus atstovai - pagal Verslo apskaitos standartus. Todėl šios viešosios įstaigos skaičiuodavo ilgalaikio turto nusidėvėjimą vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 1 priede nustatytais nusidėvėjimo normatyvais ir metodais. Ar perėjimas prie VSAFAS padarė įtaką ilgalaikio turto apskaitai? Apie tai ir pakalbėkime.
Minimali Ilgalaikio Materialiojo Turto Vertė Viešajame Sektoriuje
Perkeliant likučius pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau - VSAFAS), įstaigoms teko spręsti klausimus dėl ilgalaikio turto minimalios įsigijimo savikainos, grupavimo ir nusidėvėjimo perskaičiavimo.
Viešajame sektoriuje visiems viešojo sektoriaus subjektams LRV nutarimu Nr. 564 nuo 2015 sausio 1-osios nustatyta minimalioji ilgalaikio materialiojo turto vertė - 500 eurų.
Minimali vertė netaikoma nematerialiajam turtui, nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms, šaunamiesiems ginklams daugkartinio naudojimo.
Todėl, perkeliant likučius, įstaigoms reikėjo nurašyti į sąnaudas likutinę vertę viso turto, kuris buvo įsigytas nuo 2015 sausio 1-osios ir kurio įsigijimo savikaina mažesnė nei 500 eurų. Kadangi likučiai perkeliami sausio pirmai dienai, toks nurašymas pateko į 2019-ųjų sąnaudas ir mažina grynojo turto vertę.
Nusidėvėjimo Skaičiavimas
Kalbant apie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą, viešajame sektoriuje taikomas tik tiesinis metodas ir nusidėvėjimas čia skaičiuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtas buvo laikinai nenaudojamas.
2009 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, nustatymo“ nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai nusidėvėjimo normatyvus suderina su konsolidatoriumi, todėl vienoje konsolidavimo grandyje turėtų būti vienodi normatyvai pas visus subjektus.
Nusidėvėjimo normatyvai pagal Pelno mokesčio įstatymą nustatomi, kai įstaiga vykdo ekonominę veiklą, kitaip tariant, kai siekia pelno. Taigi, kai turtas naudojamas ekonominėje veikloje, nusidėvėjimas privalomai skaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo taisykles.
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Todėl, jei viešoji įstaiga vykdo tik visuomenei naudingą veiklą, ji gali taikyti nusidėvėjimo normatyvus, kurie taikomi viešajame sektoriuje.
Panaši situacija atsiranda ir dėl PVM įtraukimo į savikainą: į ją įtraukiamas tik neatskaitomas PVM. Todėl, kai turtas naudojamas mišrioje veikloje, buhalteriai susiduria su problema, kokį procentą dėti į savikainą ir ar reikia kasmet perskaičiuoti nusidėvėjimo sumą.
Pelno mokesčio įstatymas nustato ilgalaikio turto skirstymą į grupes, tačiau nekalba apie pogrupius ir skirtingų normatyvų taikymą. Viešajame sektoriuje gali būti skirtingi normatyvai grupės viduje.
Būtų gerai, kad viešosioms įstaigoms būtų pateikti vienareikšmiški nurodymai visais šiais klausimais, nes šiuo metu tenka priimti savarankiškus sprendimus dėl iškilusių klausimų ir ne faktas, kad, kai prasidės auditų patikrinimai po metų, tuomet gali paaiškėti, jog reikėjo daryti viską kitaip.
Dėl šios priežasties buvo pakeistas įsakymas „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“, pagal kurį ilgalaikis materialusis turtas, kuris apskaitoje buvo užregistruotas simboline verte, iki 2023-12-31 privalo būti įvertinamas tikrąja verte.
Nustatyta, kad užregistruotas nematerialusis turtas yra amortizuojamas per greitai - normatyvų parinkimas neatitinka atsargumo principo bei reikalavimų šio turto naudingo tarnavimo laiką parinkti atsižvelgiant ir į numatomą turto naudojimo trukmę VSS veikloje, techninį, technologinį arba kitokį senėjimą ir pan.
Viešojo sektoriaus ilgalaikio turto apskaitos analizė ir vertinimas:
- Ilgalaikio materialiojo turto grupavimo, pripažinimo ir vertinimo teoriniai aspektai.
- Esamos turto apskaitos viešajame sektoriuje ir VSAFAS standartų reikalavimų vertinimas.
- Apskaitos sistemų palyginimas ir pagrindinių skirtumų tarp ilgalaikio materialiojo turto apskaitos nustatymas.
- Perspektyvų numatymas ir pasiūlymų teikimas dėl perėjimo prie apskaitos pagal VSAFAS standartus.
tags: #viesojo #sektoriaus #ilgalaikio #turto #pateikimas #finansinese