Vilkaviškis, miestas Lietuvos pietvakariuose, turi turtingą švietimo istoriją, kuri atsispindi jo mokyklų pastatuose ir jų raidoje. Nuo pirmųjų parapinių mokyklų iki modernių progimnazijų, Vilkaviškio mokyklos formavo miesto kultūrą ir bendruomenę.
Pirmąją pradinę mokyklą Vilkaviškyje įsteigė Prūsijos valdžia 1796 m. Tuo metu vyko intensyvus nutautinimas. Vėliau veikė rusų įsteigta parapijinė mokykla. Švietimas Vilkaviškyje visada buvo svarbus, nepaisant politinių ir socialinių iššūkių.
Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai perkėlė mokyklą į dabartinės viešosios bibliotekos patalpas. Atgavus laisvę, mokykla įsikūrė prie šventoriaus tvoros stovėjusiame sename, ankštame name. Kadangi mokslas buvo privalomas, mokinių skaičius išaugo. Dalis vaikų pradėjo mokytis vadinamajame Vilkaviškio dvaro kumetyne, dalis - kareivinių rajone.
Mieste veikė įvairios mokyklos, atsižvelgiant į skirtingas bendruomenes. Neturtingi mokiniai buvo aprūpinami mokslo priemonėmis, vadovėliais, rašomąja medžiaga, avalyne. Lietuviams, vokiečiams ir žydams buvo samdomas atskiras gydytojas. Mokinių sveikata turėjo būti tikrinama kas antrą mėnesį. Mažuosius ligonius daktarai lankydavo kasdien. Neturtingiems savivaldybė vaistų skirdavo nemokamai. Dėl šių priežasčių mokinių skaičius augo.
Miesto valdžia pradėjo galvoti apie naujos mokyklos statybas. Pagaliau, 1935 m. iškilo mūrinė dviejų aukštų mokykla netoli miesto sodo naujamiestyje. Joje buvo įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija.
eTwinning - Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinė mokykla
Pastatas buvo pritaikytas aštuonioms klasėms. Įrengta sporto salė ir trys papildomi kabinetai raštinei, mokytojams bei mokymo priemonėms. Mokyklos projektą parengė Vilkaviškio inžinierius J. Maželis. Rūmų statybai visas lėšas skyrė savivaldybė.
Pokariu tarybų valdžia „iškėlė“ ir trečią pastato aukštą. J. Basanavičiaus gatvėje išlikusioje mokykloje šiuo metu įsikūrusi Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija.
Prieškaryje miesto gyventojų tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi įvairiai. Be lietuvių ir žydų, mažą dalį sudarė vokiečių šeimos. Šalia dabartinės autobusų stoties teritorijos stovėjo vieno bokšto evangelikų liuteronų bažnyčia. Greta buvo parapijos namai, veikė dviejų komplektų vokiečių pradinė mokykla, 1868 m. įsteigta Vilkaviškio evangelikų parapijos iniciatyva. Iki 1930 m. šioje mokymo įstaigoje buvo kalbama tik vokiškai. Bėgant laikui, vokiečių mieste kasmet vis mažėjo, nes dalis šeimų išvyko gyventi į Prūsiją. Liuteronų parapijos mokykloje pradėjo mokytis lietuviai. Miestiečiai suprato mokslo svarbą.
Gausėjant mokinių skaičiui, 1938 m. Maironio gatvėje buvo pastatyti dar vieni mokyklos rūmai. Lietuvių ir mieste likusių vokiečių vaikai iš evangelikų parapijos patalpų buvo perkelti į šią mokyklą. Susidarė viena klasė vokietukų, kurių mokytojas išliko vokietis. Naujojoje pradinėje mokykloje kartu mokėsi katalikų, judėjų, stačiatikių, evangelikų tikėjimo vaikai.
Dar carinės okupacijos metais Vilkaviškyje pradėjo veikti „Žiburio“ draugija. Ji ragino žmones keltis gyventi į miestus, steigė mokyklas, knygynus, organizavo vaidinimus. Pirmoji Vilkaviškyje įsteigta lietuviška gimnazija buvo pavadinta „Žiburio“ vardu. Pastatas iškilo per šešerius metus (1882-1888 m.). Po 30 metų gimnazijos pavadinime atsirado Jono Basanavičiaus pavardė. Dabar šiame pastate įsikūrusios Vilkaviškio viešosios bibliotekos koridoriais praeityje vaikščiojo Kazys Bradūnas, Antanas Vaičiulaitis, Salomėja Nėris.
Pokaryje senojo statinio rūsiuose NKVD buvo įrengusi tardymo kameras. Moksleiviai sėdėdami pamokose galėjo girdėti kankinamų kalinių riksmus. Gimnazijoje buvo stiprus mokinių literatūros būrelis, oficialiai pradėjęs veikti 1933 metais. Būdami vyresnio amžiaus jį savo plunksna garsino gimnazistai S. Nėris, K. Bradūnas, A. Vaičiulaitis. Vakaronėse ir gegužinėse čia savo kūrinius skaitė kviestiniai svečiai Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis, Stepas Zobarskas, Kazys Jankauskas.
Mokinių prisiminimuose išlikusi išvyka iki vienintelio miško alksnyno. Teigiama, kad mokinių ekskursijoje užsimezgė pirmosios simpatijos. Štai būsimoji poetė Salomėja nenuleisdavusi akių nuo Stasio Balsio. Nors klasėje ji sėdėdavo susigūžusi, bet per išvykas į gamtą tapdavo visai kitokia. Prisiskynusi dobiliukų ir pindama kompozicijas klausinėjo savo simpatijos, ką reiškia ketvirtas dobilo lapelis. Salomėja poetiškai pasakojo, ką galima sužinoti apie ateitį iš pienių puokštės.
Ekskursijos pabaigoje visi nusifotografavo ant dirbtinai supilto aukšto kalnelio. Būsimoji poetė nuotraukoje matoma pačioje viršūnėje - aukščiau už visus. Tarsi simbolizuotų, kad jos vardas vienu ar kitu būdu ateityje sudrebins Lietuvos istorijos metraščius.
Vincas Laurynaitis prisimena, jog būdamas penkto skyriaus gimnazistu ir privačiai mokydamas lietuvių kalbos žydų vaikus susitaupė 40 ostmarkių ekskursijai į Palangą. Išvažiavo iš Vilkaviškio geležinkelio stoties. Traukinio vagonai buvo padalyti atskiromis kupė. Berniukai sėdėjo viename, mergaitės - kitame vagone.
1920 m. Vilkaviškyje siautėjo banditai ir plėšikai. Pabrėžiama, jog jie vogė iš žmonių lašinius, arklius: „Vieną dieną klasėje sužinojome, kad karo lauko teismas teisia banditus. Įsigeidėme juos pamatyti ir pabėgti iš pamokų.“ Salomėja, klasėje buvusi tyli kaip pelytė, tai išgirdusi pirmoji spruko pro duris. Kiti mokiniai jai iš paskos. Viešo teismo posėdžio metu būsimoji poetė garsiai apsiverkė sujaudinta kraupių liudininkų pasakojimų. Teisėjai sutriko išgirdę garsiai kūkčiojančią mokinę.
Tarpukariu mieste veikė lietuvių ir žydų valstybinės gimnazijos, trys pradinės mokyklos, buvo rengiami suaugusiųjų mokymo kursai. Skirtingų tautybių žmonės tarpusavyje gerai sutarė.
Antrojo pasaulinio karo metais beveik visas Vilkaviškio miestas buvo sugriautas. Tačiau stebuklingai išlikusiose mokyklose vis dar mokosi vaikai, buvusios žydų gimnazijos pastate vyksta rajono Savivaldybės tarybos posėdžiai, o buvusioje „Žiburio“ gimnazijoje miestiečiai skaito knygas.
Šiandien Vilkaviškis didžiuojasi savo švietimo įstaigomis, kurios toliau tęsia švietimo tradicijas ir puoselėja jaunąją kartą.
Vilkaviškio herbas
Svarbiausi faktai apie Vilkaviškio mokyklas
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1796 | Įsteigta pirmoji pradinė mokykla Vilkaviškyje. |
| 1868 | Įsteigta vokiečių pradinė mokykla prie evangelikų liuteronų bažnyčios. |
| 1882-1888 | Pastatyta lietuviška gimnazija "Žiburys". |
| 1935 | Pastatyta nauja mūrinė mokykla naujamiestyje. |
| 1938 | Pastatyti dar vieni mokyklos rūmai Maironio gatvėje. |
Šeimenos tiltas Vilkaviškyje