Valstybės turto nuoma Lietuvoje yra reguliuojama įstatymais, kurie nuolat tobulinami siekiant užtikrinti efektyvų turto valdymą ir naudojimą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su valstybės turto nuoma, įskaitant savivaldybių teises, turto perdavimą ir nuomos rinkos iššūkius.
Savivaldybių teisės ir atsakomybė
Įstatymo projektu siekiama suteikti savivaldybių taryboms teisę spręsti dėl savivaldybės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Siūloma nustatyti, kad valstybės turtas savivaldybių nuosavybėn būtų perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat siekiama savivaldybių nuosavybės įgijimo pagrindus suderinti su valstybės turto perdavimo savivaldybėms galimybėmis bei apriboti savivaldybių teisę nekilnojamąjį turtą pripažinti nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka, kur jį pritaikyti. Kitaip tariant, savivaldybės įgytų daugiau galių valdant turtą, tačiau būtų atsakingos už jo tinkamą panaudojimą.
Priėmus įstatymą, savivaldybių tarybos turėtų patvirtinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo panaudos pagrindais bei investavimo kriterijus ir tvarką. Įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m.
Turto perdavimas tarptautinėms organizacijoms ir kitiems subjektams
Norima sukurti teisines prielaidas, kurios leistų valstybės turtą perduoti tarptautinėms organizacijoms, kitos valstybės ar jos savivaldos institucijoms, viešiesiems juridiniams asmenims, fiziniams asmenims, taip užtikrinant tinkamą LR prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Tai leistų valstybei lanksčiau reaguoti į tarptautinius įsipareigojimus ir efektyviau panaudoti turimą turtą.
Valstybės materialiojo turto nuomos pakeitimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos" pakeitimas (2009 08 19 Nr. 947) numato tam tikrus pakeitimus, susijusius su valstybės turto nuoma. Atsisakyta nuostatos atnaujinant sutartį nekeisti ankstesnių sutarties sąlygų. Numatyti papildomi atvejai, kada turto valdytojo sprendimas išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą gali būti nederinamas su Aplinkos ministerija.
Konkrečiai, turto valdytojo sprendimas išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą turi būti suderintas su Aplinkos ministerija, išskyrus atvejus, kai:
- turtas nuomojamas trumpalaikiam neatidėliotinam darbui ar trumpalaikiam renginiui organizuoti;
- turtas nuomojamas valstybės institucijų ne darbo laiku;
- išnuomojama ne daugiau kaip 10 kv. metrų kopijavimo, dauginimo, kavos, vandens ir maisto aparatams pastatyti, mobiliojo ryšio antenoms įrengti ir kitoms reikmėms.
Nuomotojo ir nuomininko santykiai
Lietuvoje nuomotojo ir nuomininko santykiai yra diskutuotinas klausimas. Praktikoje nuomotojai neretai susiduria su situacijomis, kai nuomininkai pasirengę nemokėti. Apsisaugoti galima dar prieš pasirašant sutartį - atliekant griežtesnę nuomininkų atranką, taikant didesnį depozitą ir sudarant tvarkingą, teisiškai parengtą sutartį. Ypač Vilniuje nuomos rinka pastaraisiais metais yra labai konkurencinga.
Jei kyla ginčų, procesas gali trukti nuo vieno mėnesio iki net 3 metų. Trumpesnis kelias - kai užtenka teisinės pretenzijos arba byla teisme nagrinėjama sklandžiai. Pirmoje instancijoje tai gali trukti apie 3-6 mėnesius. Jei yra nepilnamečių, į procesą įsitraukia vaiko teisių apsaugos institucijos.
Svarbu paminėti, kad veiksmai, tokie kaip spynų pakeitimas ar komunalinių paslaugų išjungimas, yra neteisėti. Pakeitus spynas ar išjungus komunalines paslaugas, savininkas rizikuoja sulaukti atsakomojo ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos.
Viešųjų ir privačių interesų derinimas
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį nusprendė nagrinėti, ar politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, 2024 m. nuomodamas partijai savo automobilį ir šių sandorių nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo. Komisija skelbia, jog vertins, ar R. Žemaitaitis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.
Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė - 31,5 tūkst eurų. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas - partijos lyderis R. Žemaitaitaitis.
Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ taip pat nurodė, jog tai galimai nėra vienintelė tokia „Nemuno aušros“ sutartis. 2024 m. kovo 12-lapkričio 13 dienomis galiojo dar viena automobilio nuomos sutartis už daugiau nei 18 tūkst. eurų arba 2,2 tūkst. per mėnesį. Automobilį partijai nuomojo „aušrietė“ D. Petkevičienė.
| Sutarties laikotarpis | Vertė | Nuomotojas |
|---|---|---|
| 2024 m. sausio 17 d. - lapkričio 13 d. | 31,5 tūkst. eurų | Remigijus Žemaitaitis |
| 2024 m. kovo 12 d. - lapkričio 13 d. | 18 tūkst. eurų | D. Petkevičienė |
Šie atvejai rodo, kaip svarbu užtikrinti skaidrumą ir vengti interesų konfliktų, ypač kai kalbama apie valstybės ar partijų turtą.