Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Įmonių vadovams svarbu žinoti, kokiu turtu jie disponuoja ir kaip gali jį panaudoti įmonės veikloje.
Todėl apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, jį suklasifikuoti. Aptarsime mažavertį turtą ir jo apskaitą, taip pat nekilnojamojo turto vertinimo aspektus.
Turto Samprata ir Klasifikacija
Pradedant nagrinėti įmonės turto klasifikavimą, reikia susipažinti su turto sąvoka. Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir, kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.
Turtas yra labai įvairus: žemė, pastatai, mašinos, staklės ir įrenginiai, pinigai, žaliavos ir kt. Kiekviena tokia grupė skirtingai naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Pavyzdžiui, žaliavos sunaudojamos iš karto, o pastatai ir įrenginiai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus.
Įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal finansinį pobūdį, pagal funkcinę paskirtį (naudojimo pobūdį), pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) ir kt. Pagal finansinį pobūdį jis skirstomas į piniginį turtą (pinigai, vertybiniai popieriai) ir nepiniginį, materialųjį turtą (daiktai, medžiagos) ir nematerialųjį (įmonės įsigytos tam tikros teisės). Pagal paskirtį turtas skirstomas į tokias rūšis kaip pinigai, pastatai, mašinos ir įrengimai, medžiagos ir kt. Pagal vaidmenį įmonės veikloje (aktyvus arba pasyvus ).
Pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Tai finansinėms ataskaitoms pats reikšmingiausias turto klasifikavimas.
Ilgalaikis ir Trumpalaikis Turtas
Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
- Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.
- Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.
Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia įmonės veiklos aplinkybės. Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvides.
Trumpalaikio Turto Pavyzdžiai:
- Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose.
- Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai.
- Skolos įmonei.
Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose yra pats likvidžiausias finansinis turtas. Kasoje laikomos palyginti nedidelės pinigų sumos nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta, reikalingos atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir kitiems mokėjimams grynais pinigais. Kasoje gali būti laikomi ir grynųjų pinigų ekvivalentai: pašto ženklai, transporto talonai, loterijos bilietai ir kt. Didžiausią pinigų dalį atsiskaityti su tiekėjais ir kitais subjektais įmonės laiko bankų sąskaitose.
Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai: Laikinai laisvas lėšas įmonės gali investuoti terminuotus indelius ir apyvartinius vertybinius popierius. Į trumpalaikį turtą įskaitomi terminuoti indeliai bankuose ne ilgesniam kaip vienerių metų laikui. Apyvartinius vertybinius popierius sudaro trumpiau nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos, supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt. Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai sudaro trumpalaikes investicijas. Jos teikia įmonei palūkanų ar kitokios formos papildomų pajamų. Šis turtas per palyginti trumpą laiką virsta pinigais.
Skolos įmonei: Įmonėje didžiausią debetinių skolų dalį sudaro pirkėjų skolos už jiems parduotas prekes, atliktus darbus bei suteikta paslaugas. Šios skolos susidaro dėl to, kad pirkėjas arba užsakovas atsiskaito už gautas prekes, atliktus darbus ar paslaugas ne iš karto, o po tam tikro laiko. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad įmonės tarpusavyje atsiskaito per banką, o ne grynais pinigais.
Buhalterinė apskaita. Įvykių ir operacijų registravimas apskaitos registruose
Mažavertis Turtas ir Jo Apskaita
Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.
Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti, kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.
Pagal auditoriaus G. Deveikio rekomendacijas, paminėsiu keletą variantų, kaip galima elgtis su mažaverčio turto apskaita:
- Mažaverčio turto apskaita - jį sugrupuojant: Jeigu vienu metu būtų įsigyta ir pradėta naudoti keletas tokių daiktų, kuriuos būtų galima priskirti vienai grupei (tai turėtų būti tos pačios paskirties turtas) ir kurių bendra vertės suma siektų minimalią ilgalaikio turto vertę, tada tokį turtą būtų galima apjungti ir įtraukti kaip ilgalaikį turtą. Pavyzdys: Nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.
- Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte: Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
- Kiekinė mažaverčio turto apskaita: Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių. Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.
Nekilnojamojo Turto Vertinimas
Nekilnojamasis turtas priklauso ilgalaikio materialaus nefinansinio turto kategorijai. Tai yra, klasifikuojant turtą teisiniu arba turto vertinimo požiūriu nekilnojamasis turtas būna kažkaip išskiriamas iš kitų turto rūšių, o klasifikuojant pagal pobūdį ar panaudojimą ūkinėje veikloje patenka prie kitų panašaus pobūdžio turto rūšių.
Dažniausiai NT suvokiamas (vertinant NT, tiriant NT rinką, ...) kaip fizinis objektas, kuriam būdingos tam tikros teisinės ir ekonominės savybės.
Pagrindiniai NT Vertinimo Atvejai (LR Turto ir Verslo Vertinimo Pagrindų Įstatymas):
- NT vertinamas nuosavybės perleidimo atvejais, kai keičiasi jo savininkas. Parduodant, perduodant kaip nepiniginį įnašą, mainomas, dovanojamas, paveldimas ar kitaip perleidžiama jo nuosavybė
- NT vertinamas turto draudimo atvejais, kiekviena draudimo įmonė turi žinoti turto vertę, prieš jį apdraudžiant, kadangi nuo to priklauso ir išmokos, ir nustatytų įmokų dydžiai.
- NT vertinamas turto apmokestinimo ir deklaravimo atvejais. NT apmokestintas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje mokamas žemės ir nekilnojamojo turto mokestis.
- NT vertinamas nekilnojamąjį turtą sujungus, padalinus, atidalinus. Kiekvienu atveju reikia žinoti kokia formuojamo objekto vertė.
- NT vertinamas kai NT įkeičiamas. NT dažniausiai perkamas imant iš bankų paskolas, suteikiamos paskolos (kredito) dydis nustatomas apskaičiuojant įkeičiamo objekto vertę. Bankų suteikiamas kreditų dydis dažnai būna 70-80 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės, tačiau paklausiam turtui šis procentas gali būti didesnis.
Statinių Klasifikavimas (STR 1.01.03:2017) Naujovės
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ („STR“) redakcija. Vienas iš svarbiausių naujovių yra co-living (bendro gyvenimo namų) paskirties įtvirtinimas.
Ši koncepcija leidžia bendro gyvenimo projektus įgyvendinti negyvenamuosiuose pastatuose, taip keičiant tradicinį pastatų klasifikavimą. Nors viešbučių ir sanatorijų paskirtys išlieka, co-living dabar taip pat priskiriamas negyvenamųjų pastatų kategorijai.
Tokius namus bus galima statyti komercinės paskirties žemės sklypuose, tačiau jų negalima skaidyti į atskirus turtinius vienetus. Bendro naudojimo patalpos turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc.
Tipai ir Paskirčių Grupės:
Senesnėje STR redakcijoje pastatai buvo skirstomi tik pagal paskirtis. Naujoje redakcijoje atsiranda papildomi skirstymo kriterijai - tipai ir paskirčių grupės. Dabar pastatai pagal paskirtį skirstomi į du tipus: gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.
Paskirties grupės toliau suskirstomos į konkrečias paskirtis, tokias kaip viešbučių, prekybos, paslaugų, poilsio, daugiabučių, dvibučių ir kt.
Mišrių Paskirčių Pastatai:
Pastatuose bus galima turėti kelių paskirties grupių patalpas, jei:
- Kitos paskirties patalpų plotas sudaro ne daugiau kaip 1/5 pastato bendro ploto.
- Naujais STR pakeitimais sureaguota į Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje susiformavusį poreikį dėl co-living pastatų.
STR pakeitimais patikslintas statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašas, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leis jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį.
Pastatų ir Patalpų Naudojimo Paskirtis:
- Gyvenamosios paskirties pastatai pagal naudojimo paskirtis skirstomi į:
- Vieno buto
- Dviejų butų
- Daugiabučius
- [Skirtų] Įvairioms socialinėms grupėms
- Gyvenamosios paskirties patalpos pagal naudojimo paskirtis skirstomos į:
- Butų
- Gyvenamųjų patalpų, turinčių bendro naudojimo patalpų
- [Skirtų] Įvairioms socialinėms grupėms
- Negyvenamoji. Negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų paskirtys:
- Viešbučių
- Administracinė
- Prekybos
- Paslaugų
- Maitinimo
- Transporto
- Garažų
- Gamybos, pramonės
- Sandėliavimo
- Kultūros
- Mokslo
- Gydymo
- Poilsio
- Sporto
- Religinė
- Specialioji
- Pagalbinio ūkio
- Kita (fermų, ž. ūkio, šiltnamių, sodų ir kita, nepriskirta 1-17.
