Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka pagal nuomos sutartį Lietuvoje

Persikėlimas į naują gyvenamąją vietą Lietuvoje apima daugybę formalumų, o gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešosioms paslaugoms. Tai apima sveikatos priežiūrą, socialines išmokas, teisę balsuoti vietos rinkimuose ir galimybę leisti vaikus į mokyklą ar darželį.

Kas Turi Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.

Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.

Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.

SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Savininko Sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį.

Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Savo gyvenamąją vietą pakeitę ar į Lietuvą atvykę arba sugrįžę gyventis asmenys savo gyvenamosios vietos adresą turi deklaruoti per vieną mėnesį.

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą galite keliais būdais:

• Elektroniniu būdu: Prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų portalo užpildydami elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą puslapyje epaslaugos.lt.
• Asmeniškai: Atvykti į gyvenamosios vietos seniūniją, aptarnaujančią tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvensite, ir pateikti visus reikiamus dokumentus.

Reikalingi Dokumentai

Deklaravimo įstaigai kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.

Deklaruojant gyvenamąją vietą ne asmeniui priklausančiame pastate ar patalpose kartu reikia pateikti pastato ar patalpų savininko sutikimą.

Nuomininko Teisės Deklaruojant Gyvenamąją Vietą

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. 2016 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje.

Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Kas Pasikeičia Nuomininkui Deklaravus Gyvenamąją Vietą?

Didelių permainų deklaravus gyvenamąją vietą nuomotojas ir nuomininkas nepajaus. Anot jos, nuomininkas tiesiog turės deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl ko jį pasieks laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija (pvz., susijusi su pensijomis, pensininkų pažymėjimais, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais ir kt.), svarbūs kitų institucijų (pvz., teismų, antstolių, policijos ir kt.) laiškai.

Vis tik teisininkė pažymėjo, kad deklaravus daugiau asmenų prie gyvenamosios vietos, komunaliniai mokesčiai būstui gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių. Taip pat gali būti apsunkintas būsto pardavimas tol, kol jame bus registruoti kiti asmenys: „Tad nuomojant būstą reikia atsižvelgti į šiuos aspektus.“

Ar Galima Prisideklaruoti Būste Be Savininko Žinios?

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga. Asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena. Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

„Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali“, - komentavo pašnekovas.

Asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs jam priklausančiose patalpose arba kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pavyzdžiui, nuomos sutarčiai. Ir pridūrė, kad asmuo gali deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą.

Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.

Jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.

Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis. Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams.

Nuomininką Išdeklaruoti Galima Ne Visada

Prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga.

Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta.

Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins.

Pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.

Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Kada Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Gali Kitas Asmuo?

Kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:

• nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
• nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
• asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.

Išvykimo Deklaravimas

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims:

• Socialinių išmokų ir paslaugų gavimui.
• Rinkimų teisei.
• Oficialiam valstybės pranešimui apie savo faktinę gyvenamąją vietą.

Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Kaip Sužinoti Savo Deklaruotą Gyvenamąją Vietą?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

Gyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Nuomos Pajamų Apmokestinimas

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas turite teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas:

• Įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams).
• Nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Svarbu: Nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.

Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

120 VDU (Eur) pagal metus

Užsieniečių nuomininkų teisinė padėtis Lietuvoje

Kadangi Lietuvoje vis dažniau būstas yra nuomojamas užsieniečiams - karo pabėgėliams iš Ukrainos, vis dažniau nuomotojams kyla klausimų dėl tokių nuomininkų teisinės padėties. Viena vertus, užsieniečių, kaip nuomininkų, teisinis statusas niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečių, kaip nuomininkų. Taigi, tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos Respublikos piliečiai turi tas pačias teises ir pareigas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais, kai nuomos objektas yra Lietuvos Respublikoje.

Todėl nuomos sutartyje tokiu atveju siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuomos sutarties šalys (nuomininkas ir nuomotojas), aiškindami ir vykdydami šią sutartį vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokiu atveju, ginčui, kilusiam iš nuomos teisinių santykių, išspręsti bus taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie taikomi ir įprastai, kai nekilnojamąjį turtą nuomojasi ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomotojai, nuomojantys nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, neturėtų išsigąsti užsieniečio nuomininko prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą nuomos objekte, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas užsieniečiams gali būti privalomas, siekiant įsidarbinti, studijuoti ar gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be kita ko, gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame objekte yra galimas tik nekilnojamojo turto savininkui (nuomotojui) sutikus, t. y. joks nuomininkas negali deklaruoti gyvenamosios vietose nuomojamame būste be savininko sutikimo, todėl sprendimas, ar leisti nekilnojamame objekte deklaruoti užsieniečiui savo gyvenamąją vietą išimtinai priklauso nuomotojui.

Vertėtų pabrėžti ir tai, kad nuomotojai, kaip būsto savininkai, bet kuriuo metu galės panaikinti nekilnojamame turte deklaruotus asmenis ir tai nereikalaus didelių laiko ir (ar) piniginių sąnaudų. Tokiu atveju, nuomos sutartyje galėtų būti įtvirtinta nuostata dėl leidimo / neleidimo užsieniečiui deklaruoti gyvenamąją vietą ir nurodyti laikotarpį, kuriuo suteikiama teisė užsieniečiui deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame objekte, kadangi nuomos sutartyje nurodytam laikotarpiui pasibaigus, užteks tik pateikti nuomos sutarties kopiją ir tokiu atveju susidarys teisinis pagrindas išdeklaruoti užsienietį asmenį iš nuomojamojo nekilnojamojo turto objekto.

Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi: Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.

Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi: Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.

Nuomos sutarties sudarymo ypatumai su užsieniečiais

Sudarant nuomos sutartį su užsieniečiu svarbu paruošti ir pateikti susipažinti bei pasirašyti nuomininkui nuomos sutarties vertimą į užsieniečiui suprantamą užsienio kalbą. Tuomet, kai nuomos sutartis bus pasirašyta abiem sutarties šalims suprantamomis kalbomis, nuomotojas bus apsaugotas nuo užsieniečio galimų pareikšti reikalavimų pripažinti atitinkamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, t. y. nuomininkas neturės teisės gintis tuo, jog nesuprato nuomos sutarties turinio ir nuomos sutarties pagrindu prisiimtų pareigų.

Nuomos sutartyje patariama nusimatyti nuomos sutarties nutraukimo atvejus, leisiančius paprasčiau nutraukti nuomos teisinius santykius, t. y. gali būti numatyti tokie sutarties nutraukimo atvejai, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ir pan. Papildomai gali būti aptarti atvejai, kuomet nuomos sutartis nutraukiama kurios nors iš šalių iniciatyva įspėjus kitą šalį prie sutartyje sulygtą įspėjimo terminą, pavyzdžiui, prieš mėnesį dėl bet kokių priežasčių ir nesant kitos šalies kaltės.

Pasirašant nuomos sutartį tiek su ukrainiečiais ar kitais užsieniečiais, tiek su Lietuvos Respublikos piliečiais, visais atejais svarbu fotonuotraukomis užfiksuoti nuomojamo turto esamą būklę ir jas pridėti prie nuomos sutarties, nes tokiu atveju palengvinamas žalos, galimai padarytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo klausimo išsprendimas.

Klausimai, susiję su užsieniečio nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimu, iš esmės niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečio, kaip nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimo iš nuomojamojo nekilnojamojo turto. Visų pirma, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi nuomos sutartyje sulygtomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis ir tik tuomet, jeigu nuomininkas (galioja tiek užsieniečiui, tiek Lietuvos Respublikos piliečiui) piktybiškai neišsikrausto, tuomet nuomotojas savo pažeistas teises gali ginti teisme.

Kilus ginčui dėl iškeldinimo gali būti apsunkintas dokumentų įteikimas, todėl nuomos sutartyje tikslinga aptarti tikslius el. pašto adresus.

Rizikos ir kaip jų išvengti

Sugadinti baldai, neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas, nepatenkinti kaimynai - tokie rūpesčiai slegia su nesąžiningais nuomininkais susidūrusius būstų savininkus. Tuo metu nuomininkai stebisi, kodėl iš jų yra prašoma pinigų į priekį ar užstato, pasirašyti detalią sutartį ar papasakoti, kokioje įmonėje ir kokį darbą dirba.

Prieš įsileidžiant į savo būstą nuomininkus, kokios socialinės grupės ar tautybės jie bebūtų, pirmiausiai patariama išsiaiškinti, ar jie yra finansiškai pajėgūs mokėti sutartą nuomą. Tam kartais gali pakakti kelių klausimų - kur ir kokį darbą žmogus dirba, jeigu nedirba, kas užtikrina jo finansinį stabilumą.

Kitas vienas paprasčiausių būdų siekiant sumažinti riziką, kad nuomininkas pabėgs nesusimokėjęs ar pridaręs žalos, - pasirašyti detalią ir abiem pusėms suprantamą bei priimtiną būsto nuomos sutartį. Joje turėtų būti išdėstytos ne tik nuomos ir komunalinių paslaugų mokėjimo sąlygos, kiti abiejų pusių susitarimai bei įsipareigojimai, bet ir detaliai išvardyti bute esantys daiktai, jų vertė, būklė. Brokeriai pataria sutartyje aprašyti netgi būsto defektus. Tokiu atveju užtikrintai jausis nuomininkai - joks nesąžiningas šeimininkas sutarčiai pasibaigus negalės reikalauti kompensacijų už neva nubraižytas sienas ar kitą žalą.

Nuoma už kelis mėnesius į priekį ir užstatas, kuris grąžinamas sutarčiai pasibaigus, leis ramiau jaustis tiek nuomininkams, užtikrintiems, kad staiga neatsidurs gatvėje, tiek būstą perleidusiems savininkams.

Kita bėda, su kuria dažnai susiduria būstų šeimininkai, nuomininkų skolos už komunalines paslaugas. NT brokeriai siūlo kelis būdus šiai bėdai išspręsti - galima visas sąskaitas laikinai perrašyti nuomininkų vardu arba kas mėnesį apsilankyti bute, nusirašyti skaitiklių rodmenis ir už paslaugas sumokėti patiems šeimininkams. Pasak brokerės, kasmėnesinis apsilankymas bute būtų dar ir prevencijos priemonė - galima stebėti, kokia būsto būklė, ar nuomininkai tvarkingi.

Tačiau neapmokėtų komunalinių paslaugų naštą kartais netyčia užsikrauna ir nuomininkai. Todėl Rasa siūlo išsiaiškinti, ar prieš įsikraustant į nuomojamą būtą jame nėra įsiskolinimų - ypač didelės sumos gali susidaryti už paslaugas šildymo sezono metu.

7 konstruktyvūs veiksmai konflikto situacijoje

[Informacija apie 7 konstruktyvius veiksmus konflikto situacijoje]

Nuomotojų ir nuomininkų patirtys

Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai - daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako. Dalinosi istorijomis, kaip kitų šalių piliečiai sujaukė jų namus ir pabėgo, tad niekas negalėjo atlyginti nuostolių.

Vis tik didžioji dalis komentatorių pripažino, kad nuomininkų pasitaiko visokių ir tai nepriklauso nuo tautybės. „Vien tai, kad nuomininkas bus lietuvis, niekaip negarantuoja tvarkos“, - atkreipė dėmesį viena mergina. Kita papasakojo, kad būstą nuomoja Indijos piliečiams ir jie - patys tvarkingiausi nuomininkai ir mokėtojai.

Dar viena sostinėje gyvenanti moteris pasakojo, kad turi nuomininkę iš Rusijos, kuri atvyko dar prieš karą: „Tai tobula: pedantiškai tvarkinga, atsakinga, neturėčiau, ką prikišti. O po lietuvių reikėjo ir maišytuvus keisti, ir aplūžę klozeto dangčiai, ir sugadintas paveikslas, ir virtuvinis stalas nudrožtu kampu, ir kampai priskretę.“

tags: #pagal #nuomos #sutarti #uzsienieciu #deklaravimas