Straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto mokesčio klausimai Pagėgių savivaldybėje, įskaitant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, koeficientus bei teisės aktų pakeitimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais, Pagėgių savivaldybės taryba priima sprendimus dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių nustatymo. Vienas iš tokių mokesčių yra nekilnojamojo turto mokestis, kurio tarifus ir metodiką nustato savivaldybės taryba.
Nekilnojamojo turto mokesčio spraga, kurią turite žinoti!
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 711 pakeitimai, kurie turėjo įtakos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėms. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, buvo pakeista Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, patvirtinta Pagėgių savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1.1.
Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis.
Vietinės rinkliavos dydis turi būti toks, kad nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos.
Nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšį ir (ar) jo paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu.
Vietinės rinkliavos dedamosios
Vietinę rinkliavą sudaro dvi dedamosios:
- Pastovioji dedamoji
- Kintamoji dedamoji
Pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, kaip nustatyta ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje.
Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas.
Nekilnojamojo turto mokesčio istorija Lietuvoje
Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje turi ilgą istoriją. Pirmieji mokesčiai, susiję su nekilnojamuoju turtu, buvo renkami dar carinės Rusijos laikais. Atkuriant Lietuvos valstybingumą 1918 m., iškilo didžiulis lėšų poreikis, todėl 1919 m. sausio 23 d. buvo įvesta mokesčių sistema, įskaitant žemės, prekybos ir pramonės įstaigų bei nekilnojamojo turto miestuose mokesčius.
Ši sistema buvo sugriauta sovietinės okupacijos metais, tačiau 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, buvo pradėta mokesčių sistemos reforma. 1994 m. liepos 20 d. buvo priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris galiojo iki 2005 m. gruodžio 31 d. Pagal šį įstatymą mokestį mokėjo juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuriuo pirmą kartą apmokestintas fizinių asmenų turimas ir komerciniais tikslais naudojamas nekilnojamasis turtas. Ši reforma susilaukė daug prieštaringų vertinimų.
Savivaldybių vaidmuo nustatant nekilnojamojo turto mokestį
Savivaldybės turi teisę nustatyti nekilnojamojo turto mokestį savo teritorijoje. Pagal NTMĮ 14 str., šis mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą. Tai suteikia savivaldybėms finansinę autonomiją ir galimybę savarankiškai tvarkytis savo teritorijoje.
tags: #pagegiu #savivaldybe #nekilnojamojo #turto #koeficientas