Paimto, Konfiskuoto Turto Apžvalga Lietuvoje

Turto realizavimas yra svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai.

Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove, bei jų taikymo praktikoje problemomis. Nagrinėjamos problemos atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos. Taip pat teisės moksliniai darbai apie vykdymo procesą, apžvalga.

Turto realizavimo vykdymo procese institutas yra veikiamas nuolatinės teisės aktų kaitos. Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu nagrinėja labai daug bylų, todėl galima suformuluoti hipotezę, kad problemos kyla dėl nepakankamo, ar netinkamo teisinio reglamentavimo.

Teisinis sprendimas dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Teismo sprendimas yra ir turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos.

Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vieninteliu tikslu, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistojo subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t.

Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi priešingos nuomonės. Pirmoji nuomonė, kad vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis ir reiškia proceso civilinėje byloje tęsinį. Šios nuomonės šalininkai, vykdymo procesą laiko savarankiška civilinio proceso stadija, mano jį turint būti reguliuojamą Civilinio proceso kodekso normų ir apibūdina kaip paskutinę bylos, iškeltos pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, stadiją, kai ieškovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą. Ir išties daugelyje šalių vykdymo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos.

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams.

Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notaro dokumentai, kai kurie administracinės institucijos sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus.

Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrole. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Tai yra vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų. Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nušalinimus. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas.

Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai.

Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagal CPK, areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas. Taip Europos Sąjungoje deklaruojamas Subalansuotos vykdymo proceso šalys - išieškotojo ir skolininko teisės.

Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinis, eksperto dalyvavimas vykdant teismo sprendimus, nustatytos šių asmenų procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuojant.

Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

• organizuoja, planuoja, kontroliuoja darbuotojų darbą, atsako už Poskyriui iškeltų uždavinių įgyvendinimą;
• konsultuoja priskirtos srities klausimais;
• rengia lokalines sąmatas statinių ir inžinerinių komunikacijų griovimo bei paprastojo remonto darbams nupirkti;
• renka lėšų poreikį statinių ir inžinerinių komunikacijų griovimo, paprastojo ir kapitalinio remontų, rekonstrukcijos, naujos statybos darbams atlikti;
• rengia remonto krepšelio plano smulkiems paprastojo remonto darbams atlikti įgyvendinimo veiksmų planus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
• pagal kompetenciją dalyvauja rengiant prekių, darbų, paslaugų pirkimo paraiškas, pirkimo ir pardavimo sutartis, atlieka kainos rinkos analizes;
• administruoja sutartis, susijusias su statinių ir inžinerinių komunikacijų bei aptarnavimų priežiūra ir remontu;
• organizuoja statinių, patalpų, inžinerinių komunikacijų, baldų ir kito inventoriaus stebėseną bei jų remontą;
• organizuoja įvairaus inventoriaus krovimo ir nešimo darbus;
• rengia struktūrinių padalinių užimamų patalpų analizę;
• tvarko duomenis Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje (VTIPS);
• tvarko nekilnojamojo turto dokumentaciją, atlieka veiksmus perduodant, priimant nekilnojamąjį turtą;
• atlieka mažos vertės pirkimus;
• organizuoja paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų sunaikinimą nustatyta tvarka ir nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti turto išardymą bei likvidavimą nustatyta tvarka;
• pagal kompetenciją dalyvauja komisijų ir darbo grupių veikloje;
• pildo Poskyrio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį;

Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

• nagrinėja iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, teismų ir kitų institucijų gautus dokumentus apie paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, ir daiktinių įrodymų (toliau kartu - paimti daiktai) priėmimą saugoti, perdavimą, grąžinimą, sunaikinimą;
• rengia raštus policijos įstaigoms, prokuratūroms, teismams, kitoms institucijoms dėl paimtų daiktų saugojimo tikslingumo, jų konfiskavimo, grąžinimo ir kitų klausimų;
• pagal nustatytą tvarką administruoja paimtus daiktus;
• apdoroja su paimtais daiktais susijusią informaciją, dirba su informacinėmis sistemomis, pagal kompetenciją tvarko duomenis jose;
• pagal kompetenciją tvarko paimtus daiktus pagal grupes, rūšį, kitus specifinius požymius, priskiria jiems tinkamas sandėliavimo vietas;
• atsako už priskirtų paimtų daiktų saugyklų būklę, jų efektyvų panaudojimą pagal paskirtį, tinkamas paimtų daiktų saugojimo sąlygas, teikia siūlymus joms gerinti;
• užtikrina procesinių sprendimų (teismo nuosprendžių, nutarčių, nutarimų, sprendimų, kitų institucijų nutarimų) dėl paimtų daiktų vykdymą;
• inicijuoja paimtų daiktų pripažinimo atliekomis ir perdavimo atliekų tvarkytojams darbus;
• pagal kompetenciją teikia informaciją apie paimtus daiktus policijos ar kitoms įstaigoms;
• dalijasi paimtų daiktų valdymo gerąja praktika su kitais Skyriaus darbuotojais;
• dalyvauja įgyvendinant paimtų daiktų valdymo tobulinimo koncepcijos tikslus ir uždavinius;
• visiškai atsako už jam patikėtų materialinių vertybių tinkamą sandėliavimą, jų kiekį ir būklę, dalyvauja atliekant turto inventorizaciją.

Turto konfiskavimas - nuosavybės teisės apribojimas

Specialieji reikalavimai darbuotojui

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

• turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
• turėti ne mažesnę kaip 2 metų patirtį ūkio ar turto valdymo srityje arba veiklos organizavimo srityje;
• išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, techninius reglamentus, taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius statinių ir inžinerinių komunikacijų naujos statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio ir paprastojo remontų darbus, nekilnojamojo turto valdymą, ir gebėti juos taikyti praktiškai;
• būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą;
• turėti organizacinių, planavimo, analitinio vertinimo, procesų vertinimo gebėjimų;
• sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo tvarką;
• gebėti dirbti su teksto redagavimo, skaičiuoklės, interneto naršymo ir duomenų paieškos kompiuterinėmis programomis, Policijos informacinės sistemos duomenų bazėmis;
• atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

• turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija;
• būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, ir gebėti juos taikyti praktiškai;
• išmanyti materialinių vertybių pirminės buhalterinės apskaitos principus, materialinių vertybių saugojimo ir sandėliavimo tvarką;
• gebėti dirbti su teksto redagavimo, skaičiuoklės, interneto naršymo ir duomenų paieškos kompiuterinėmis programomis, policijos informacinėmis sistemomis ir duomenų registrais;
• gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo tvarką;
• atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai. Valstybė, reformavusi antstolių sistemą, sutaupė apie 8.7 mln. Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turės išieškoti priteistą sumą. Išieškotojo pinigai už teismo sprendimo vykdymą bus pagrindinis antstolio pajamų šaltinis.

Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nušalinimus. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Išieškojimas iš fizinių asmenų sudaro didžiausią vykdomųjų bylų dalį.

Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla, 25 proc. Pasak, Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karužiienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Jeigu asmuo nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, antstoliai išieško iš jo pinigines lėšas, areštuoja ar konfiskuoja jo turtą.

Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keletą įdomių faktų. Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir juose dalyvauti.

CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šiuos terminus nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.

Turto, kuriam reikalingas specialus realizavimo būdas, realizavimas: vertybiniai popieriai parduodami per vertybinius popierius viešosios apyvartos tarpininkus. Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas.

Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta „žymiai mažesnės kainos“ sąvoka.

Magistro darbe nagrinėjami ir palyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjami teoriniai temos aspektai, bei naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas. Antrojoje dalyje nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimo nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese problematiškumas. Šioje dalyje apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos. Taip pat šioje dalyje apžvelgiamos tolimesnės šių būdų teisinio reglamentavimo kaitos galimybės.

Vykdymo procesas Lietuvoje

tags: #paimto #konfiskuoto #turto #turto #i #kuri